Gruodį daugiausiai užsikrėtimų koronavirusu – šeimose ir darbo aplinkoje, daugėja neatsekamų užsikrėtimų

Pasak gydytojos epidemiologės Daivos Razmuvienės, turime didelį vidinį infekcijos išplitimą, tai reiškia, kad žmonės gali užsikrėsti visur, net ir nežinodami, kad turėjo kontaktą su konkrečiu žmogumi, kadangi jo nepažįsta.

„Atlikdami epidemiologinius tyrimus vis dažniau išgirstame žmonių pasakymą, kad jie nenutuokia, kur galėjo užsikrėsti, išvardija vietas, kur lankėsi, tačiau konkrečiai negali įvardinti žmogaus, kuriam būtų patvirtinta koronavirusinė infekcija ir su kuriuo būtų bendravę. Iš tų įvardintų vietų galime daryti tam tikras prielaidas, kad žmogus, pavyzdžiui, galėjo užsikrėsti prekybos centre, viešajame transporte ar kitur, nesilaikydamas numatytų reikalavimų,“, – sako gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Daiva Razmuvienė

Specialistai atkreipia dėmesį, kad Lietuva nėra išskirtinė, nes visose šalyse fiksuojami atvejai, kai turint vidinį infekcijos išplitimą konkretaus infekcijos šaltinio atsekti neįmanoma. Vertinti, kad atvejai, kai žmonės nežino, kaip užsikrėtė, yra neištirti yra visiškai neteisinga, kadangi epidemiologinio tyrimo tikslas nėra vien tik išaiškinti užsikrėtimo šaltinį, ne mažiau svarbu yra ir identifikuoti sąlytį su užsikrėtusiuoju turėjusius asmenis bei juos izoliuoti, kad infekcija neišplistų.

Gruodžio mėnesį (49–52 metų savaites) ištirta net 89,34 proc. atvejų. Likusieji neištirti arba dėl to, kad e.sveikatoje pateikti duomenys nėra pakankami – nenurodyti asmens kontaktai (tel.nr.) arba dėl to, kad žmonės atsisako teikti informaciją dėl sunkios sveikatos būklės.

Epidemiologiškai ištirtų atvejų procentas Lietuvoje yra labai aukštas. Europos užkrečiamųjų ligų centras yra nustatęs, kad geras rezultatas, jeigu epidemiologiškai ištiriama bent 70 proc. atvejų, o NVSC ištiria beveik 90 proc. užsikrėtimo atvejų. Gruodžio mėnesį specialistai susisiekė su 9 iš 10 koronavirsusine infekcija (COVID-19) užsikrėtusių žmonių. Tai rodo, kad viešai pateikiama informacija apie tai, kad NVSC netiria atvejų nuo vasaros yra melaginga.

Epidemiologai atkreipia dėmesį, kad tarp atvejų, kai žmonės neįvardija užsikrėtimo aplinkybių, yra ir tie atvejai, kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių žmonės įvardinti, kur užsikrėtė, kur turėjo kontaktą, nenori. Apie tokius atvejus pasirodo ir informacija viešojoje erdvėje, kai, pavyzdžiui, žmogus užsikrėtė nuo kolegos darbe, tačiau to neįvardija, nes sulaukia spaudimo iš darbdavio nepranešti, neinformuoti NVSC specialistų.

NVSC primena, kad labai svarbu, kad tuomet, kai įmonėje, įstaigoje, organizacijoje nustatomas infekcijos atvejis, tinkamai būtų izoliuojami darbuotojai. Jie taip pat, jei žino, kad bendravo su užsikrėtusiu kolega, patys turėtų įsivertinti riziką. Jeigu atsitiko taip, kad darbuotojui, net ir turėjus didelės rizikos sąlytį, liepiama dirbti, žmogus tikrai turėtų nebijoti ir kreiptis į atitinkamas institucijas, Valstybinė darbo inspekciją.

NVSC/NVSC informacija

Analizuojant gruodžio mėnesio atvejus pagal užsikrėtimo vietas, matyti, kad, palyginti su lapkričio mėnesiu, šiek tiek išaugo atvejų šeimose dalis. Tai vertintina kaip karantino režimo rezultatas, kadangi kiti kontaktai buvo apriboti ir, jei, pavyzdžiui, vienas iš šeimos narių ėjo į darbą arba, kitaip tariant – buvo socialinėje aplinkoje, kur susirenka žmonės iš skirtingų socialinių aplinkų, tai infekcija į šeimas tokiu būdu ir pateko.

Taip pat pastebima, kad šeimos nariai dažnai gyvena kartu su sergančiaisiais, tinkamai nesiizoliuoja. Tokia pati tendencija stebima ir kitose Europos šalyse. Apie tai jau yra pasisakęs Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras bei nurodęs, kad šeimos nariams, net jei jie yra tik vadinamieji „kontaktų kontaktai“, rekomenduotina izoliacija.

Aktyviau pritaikius nuotolinį darbą, gruodį, palyginti su lapkričio mėn., 5 proc. sumažėjo atvejų, siejamų su užsikrėtimu darbo vietose, skaičius. Lapkritį jis siekė 24 proc., gruodį – 19,7 proc.

NVSC/NVSC informacija

Visuomenės sveikatos specialistai ragina žmones laikytis visų koronaviruso infekcijos plitimo prevencijos priemonių – rankų higienos, kosėjimo, čiaudėjimo etiketo, dėvėti asmens apaugos priemones, laikytis fizinio atstumo, izoliacijos reikalavimų ir kt.