„Jau kelinta iš eilės šilta žiema ir ypač vėluojanti jų pradžia sukuria palankias sąlygas daugeliui gyvūnų ir augalų, – sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius. – Labiausiai pastebimi tie, kurie gruodžio pradžioje žydi ar yra aktyvūs. Nors tokie atvejai nėra dažni, žmonės juos pastebi ir bando daryti išvadas, kad tai anomalijos požymių turintys reiškiniai.“
Pasak Selemono Paltanavičiaus, anomalija, kaip išskirtinis, netipiškas rūšiai ar populiacijai reiškinys, yra gana retas dalykas. Anomalija galėtume vadinti per sausio mėnesio atlydžius lizdus pradėjusius krauti paukščius, užmegztus vaisius. Tačiau dabar stebimi aktyvūs augalai ir gyvūnai kol kas auga ir gyvena rudeniškoje aplinkoje, nes ryškios rudens pabaigos nebuvo.
Neišskridusios žąsys ir gulbės – taip pat ne anomalija. Ir kiti vandens paukščiai Lietuvoje galėtų žiemoti, jeigu būtų atviri, neužšalę vandens telkiniai ir pakaktų maisto. Jų tikrose žiemavietėse Vakarų Europoje tokios žiemos ir būna. Beje, jeigu staiga užšaltų ežerai, žąsys per vieną parą pasiektų Vokietiją ar Olandiją ir ten liktų žiemoti.
Šiuo metu gamtoje galima rasti dar nuo rudens užsilikusių notrelių, bitkrėslių, našlaičių žiedų. Žydi kai kurie darželių augalai. O žibuoklės, pražydusios gruodį ar sausį, – jokia retenybė. Šie žiedai – augalų reakcija į palankias sąlygas. Tokie žiedai nebus lankomi vabzdžių, patiems augalams jie nėra biologinio ciklo, kurio metu užmezgamos sėklos, dalis. Daug svarbiau žinoti, kad šis nevisuotinis reiškinys žalos augalams nepadaro – pavasarį tikėsimės gausaus ir vešlaus žydėjimo.
Kiekvieną rudenį paskutinės generacijos uodai lieka žiemoti rūsiuose, patalpose, medžių plyšiuose. Laikinai jie būna nejudrūs, tačiau pakilus aplinkos temperatūrai tampa aktyvūs ir gali skraidyti, patekti į laiptines ir butus. Toks aktyvumas neturi nieko bendra su veisimusi, nes kiaušinėlius dėti uodų patelės galės tik pavasarį.
