Tai numatantis Seimo nutarimo projektas įregistruotas Seimo posėdžių sekretoriate.
Parlamento Žmogaus teisių komiteto nariai Arminas Lydeka, Ona Valiukevičiūtė, Auksutė Ramanauskaitė–Skokauskienė, Valerijus Simulik ir Dalia Kuodytė teigia projektą parengę remdamiesi minėtos Bažnyčios kreipimusi.
Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas numato, kad „kitos (netradicinės) religinės bendrijos gali būti valstybės pripažintos kaip Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalis, jeigu jos palaikomos visuomenės ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai“.
Valstybės pripažinimas reiškia, kad valstybė palaiko religinių bendrijų dvasinį, kultūrinį ir socialinį palikimą.
Valstybės pripažinimą suteikia Lietuvos Respublikos Seimas.
Religinės bendrijos gali kreiptis dėl valstybės pripažinimo praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo pirminio jų įregistravimo Lietuvoje.
Jeigu prašymas nepatenkinamas, pakartotinai galima dėl to kreiptis praėjus 10 metų nuo prašymo nepatenkinimo dienos.
Anot Seimo narių, pagal Teisingumo ministerijos 2003 metais pateiktą išvadą, minėta religinė bendrija Lietuvos naujoji apaštalų bažnyčia iš dalies atitinka įstatymo keliamus reikalavimus, todėl Seimas turi išspręsti šios Bažnyčios pripažinimo klausimą.
Anot Teisingumo ministerijos, Naujosios apaštalų bažnyčios bendruomenės teisėtai veikia Lietuvoje nuo XX amžiaus pradžios. Jų veikla buvo nutrūkusi sovietų okupacijos metais, ir atnaujinta Lietuvai paskelbus Nepriklausomybę.
Teisingumo ministerijos duomenimis, 2001 metais per gyventojų surašymą Lietuvoje 436 asmenys deklaravo išpažįstantys Naujosios apaštalų bažnyčios tikybą. Tuo metu pati Bažnyčia tvirtina, kad 1999 metais turėjo 5,6 tūkst. narių.
Lietuvoje Naujoji apaštalų bažnyčia yra pastačiusi 6 maldos namus – bažnyčias.2003 metais Teisingumo ministerija tvirtino, kad minėta Bažnyčia, jos vertinimu, tik iš dalies atitinka Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo nustatytus reikalavimus religinėms bendrijoms, siekiančioms valstybės pripažinimo.
Abejonių kėlė menkas jos įsijungimas į Lietuvos visuomenės gyvenimą, bendruomenės neatrodė turinčios stiprų religinį identitetą, menkai dalyvavo visuomenės gyvenime, didele dalimi išsilaikė iš užsienio paramos.
„Teisingumo ministerijos turima medžiaga nesuteikia pagrindo teigti, kad ši religinė bendrija sudaro Lietuvos kultūrinio, dvasinio, socialinio palikimo dalį“, – teigta Teisingumo ministerijos išvadoje.
Naujoji apaštalų bažnyčia yra krikščioniška Bažnyčia, besilaikanti istorinės krikščionybės doktrinų, tačiau ypatingą vietą suteikianti apaštalams, per kuriuos atleidžiamos nuodėmės pamaldose, teikiami sakramentai.
Lietuvoje veikia tradicinės religinės bendruomenės: lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų ir karaimų.
Valstybė yra pripažinusi dvi religines bendruomenes kaip Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalį: Lietuvos evangelikus baptistus ir Septintosios dienos adventistus.
Tradicinės religinės bendruomenės mūsų šalyje gauna valstybės paramą, į ją gali pretenduoti ir valstybės pripažintos religinės bendruomenės.
