„Europos valstybės dažniausiai renkasi tarp dviejų krypčių, t. y. visiško draudimo, tokį kelią pasirinko Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Belgija, Austrija, Slovėnija, Kroatija, Čekija, kita kryptis, kaip pasirinkta Šveicarijoje, kur priimti aukšti reikalavimai gyvūnų gerovės, po tų reikalavimų įgyvendinimo gyvūnų dėl kailių auginti nebeapsimoka“, – per spaudos konferenciją Seime pirmadienį sakė konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
Anot pataisų iniciatoriaus, kailinių žvėrelių fermų Europa atsisako ne tik dėl to, kad pats verslas laikomas nebeetišku, bet taip pat dėl taršos, žalos aplinkai.
Panašų projektą prieš pusantrų metų Seime registravęs Mišrios Seimo narių grupės narys Linas Balsys sakė besitikintis, kad sujungus abu projektus jie turės pakankamą paramą parlamente ir judės į priekį.
„Aš manau, kad tie projektai bus sujungti pateikimo stadijoje ir mes turėsime jungtinį gerą visų frakcijų palaikomą įstatymo projektą. Tai, kad būtų politinis palaikymas, yra labai svarbu“, – pažymėjo L.Balsys.
Konservatorius L.Kasčiūnas tai pat tvirtino, kad kailinių žvėrelių augintojams reikėtų numatyti kompensavimo mechanizmus. Anot jo, dėl to savo siūlymus turėtų pateikti Vyriausybė, teikdama projektui savo išvadą.
„Kai procesas prasidės Seime, tikiuosi, pavyks po pateikimo įžengti į komitetų stadiją, kils klausimas ir dėl kompensavimo, ir tikėtina, kad kompensavimo mechanizmai turėtų atsirasti, ir tam mes turime pakankamai laiko, kad tuos mechanizmus galėtume sugalvoti“, – sakė parlamentaras.
Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininko Česlovo Tallat-Kelpšos teigimu, tokiomis pataisomis „politikai, užuot sprendę realias Lietuvos problemas, deklaruoja kovojantys už gyvūnus“.
„Šis sektorius suteikia darbo vietas apie 1,5 tūkst. gyvūnų priežiūros darbuotojų fermose, ir dar mažiausiai 2,5 tūkst. pašarų, įrangos gamintojų, statybininkų, pervežėjų, apdirbėjų, prekiautojų. Ar tikrai esame pasirengę juos palikti bedarbiais, kai šiandien jiems mokamas didesnis nei vidutinis šalies atlyginimas, nes neva kailinių žvėrelių fermų draudimas padarys Lietuvą labiau civilizuota?“ – Č.Tallat-Kelpša cituojamas asociacijos BNS perduotame komentare.
