„Iš VSD po knygos „Pranešėjas ir prezidentas“ reikiamos reakcijos nebuvo, VSD savo iniciatyva nepateikė reikiamų atsakymų, nors kyla klausimai. Esant tokiai situacijai negalime palikti pilkos zonos ir savotiškai palikti galimybę ateityje naudoti kažkokius neskaidrius veikimo metodus VSD atliekant informacijos rinkimą apie privačius asmenis“, – BNS penktadienį sakė Seimo pirmasis vicepirmininkas, konservatorius Jurgis Razma.
Konservatoriaus teigimu, nuo VSD vadovo atsakymų priklausys, ar dėl žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ atskleistų faktų bus buriama parlamentinio tyrimo komisija.
„Sakėme, kad prieš imantis parlamentinio instrumento kaip laikinoji turimo komisija iš pradžių reikia pabandyti gauti atsakymus paprastesniais būdais, vienas iš jų yra parašant klausimus VSD vadovui“, – kalbėjo J.Razma.
„Jei mes gautume labai atvirus, nuoširdžius, detalius atsakymus, aš manau, kad laikinosios tyrimo komisijos reikmė ir atkristų, bet aš pats, tiesą sakant, nesu labai didelis optimistas, kad taip įvyks, bet palaukim, kartais būna stebuklų, malonių tokių“, – sakė Seimo vicepirmininkas.
Jo teigimu, klausimus VSD vadovui pasirašė 12 valdančiųjų partijų atstovų, bet nebuvo siekiama surinkti kuo daugiau parašų. Klausimus užduoti gali ir keletas Seimo narių, o atsakyti D.Jauniškis turėtų antradienį vakariniame posėdyje.
VSD vadovo grupė parlamentarų klausia, ar iš tuometinio kandidato į prezidentus G.Nausėdos aplinkos buvo gautas prašymas atlikti fizinių asmenų patikrinimą, ar pats kandidatas į prezidentus ar kitas asmuo prašė tokio patikrinimo, ar toks tikrintinų asmenų sąrašo pateikimas buvo vienkartinis, ar tai daryta per kelis kartus.
Klausiama, kokie buvo G.Nausėdos aplinkos sąrašo patikrinimo rezultatai, kurie asmenys buvo įvardinti kaip „netinkami“, ar VSD valdybos surinkta medžiaga apie minėto tikrinimo eigą ir rezultatus buvo registruojama institucijos vidaus sistemose.
„Iš viešai skelbiamos informacijos žinoma, kad nebuvo tikrintas G.Nausėdos neoficialus rinkimų finansininkas Jonas Vaičaitis, o taip pat rinkimų metu neoficialiai talkinęs Valdas Sutkus? Ar galite patvirtinti, kad šie asmenys tikrai nebuvo tikrinti? Kokios priežastys tai lėmė?“ – klausiama VSD vadovui adresuotame rašte.
Taip pat dalis klausimų susiję su leidimo dirbti su slapta informacija išdavimu A.Stončaičiui, kokiomis aplinkybėmis tai vyko, ar sprendžiant dėl leidimo dirbti su slapta informacija buvo užsiminta apie galimybę pasitikrinti poligrafu, ar tuometinis vyriausybės kancleris tokią galimybę atmetė.
VSD vadovo klausiama, ar jis pats sutiktų atsakydamas į pateiktus ar panašius klausimus pasitikrinti poligrafu.
Vasarį išleistoje tyrimų žurnalistų knygoje pateikiamas aukštas pareigas VSD ėjusio pareigūno liudijimas. Pranešėjas teigė, kad jis 2018 metų liepą iš departamento direktoriaus pavaduotojo Remigijaus Bridikio gavo kelis lapus su daug pavardžių ir žodinį pavedimą „patikrinti vieno kandidato rinkiminę komandą ir galimų rėmėjų sąrašą“, kuriame, kaip paaiškėjo, buvo nurodyti tuomet dar kandidato į prezidentus G.Nausėdos rėmėjai ir bendražygiai.
VSD atstovai tvirtino tikrinę visų kandidatų komandas, pats pranešėjas tikino, kad tikrinta tik G.Nausėdos aplinka, o R.Bridikis jam patvirtino, jog sąrašai gauti iš paties G.Nausėdos. Prezidentas kategoriškai neigia prašęs VSD tikrinti jo komandą.
Knygoje taip pat keliamos abejonės dėl G.Nausėdos rinkimų kampanijos skaidrumo, atskleisti ryšiai su kai kuriais verslo atstovais.
Taip pat knygoje publikuojamas liudijimas, kad prieš kelerius metus A.Stončaičiui einant Vyriausybės kanclerio pareigas, kilo abejonių, ar išduoti jam naują leidimą dirbti su slapta informacija, nes jis esą palaiko ryšius su abejotinos reputacijos asmenimis.
Teigiama, kad tuomet A.Stončaitis atsisakė tikrintis poligrafu ir vis tiek gavo tokį leidimą. VSD anksčiau yra nurodęs, kad leidimas A.Stončaičiui išduotas laikantis įstatymų, o oficialaus sprendimo jį tikrinti poligrafu nebuvo.
