„Metodikos parengimas sudarytas iš trijų didelių dalių. Pirmoji, kuri yra ypač svarbi, tai – eksperimentinis tyrimas. Jį baigėme šią savaitę. Dabar prasidės antroji dalis – duomenų analizė. Įvertinsime visas galimas paklaidas. Po to, paprastai tariant, imsimės rengti instrukciją laboratorijoms, kaip vykdyti šitą procedūrą“, – BNS sakė G.Valinčius.
„Praktiškai iki lapkričio vidurio mes norėtume tą darbą baigti“, – pridūrė jis.
Pasak Gyvybės mokslų centro vadovo, taikant grupinio testavimo metodiką, vienu metu būtų tiriami penkių žmonių mėginiai.
„Mūsų duomenys rodo, kad optimaliausias būdas – tirti penkis mėginius, juos sugrupavus į vieną. Tuomet atliekama analizė, kuri parodo, ar bent vienas iš mėginių yra užkrėsto paciento. Jei atsakymą gauname teigiamą, tuomet testuojame juos atskirai“, – kalbėjo jis.
Anot profesoriaus, mokslininkų skaičiavimai rodo, kad tai leistų iki keturių kartų padidinti testuojamų ėminių apimtis arba iki keturių kartų sumažinti molekulinės diagnostikos (PGR) tyrimams naudojamų reagentų skaičių.
„Tačiau yra vienas labai svarbus dalykas. (...) Testavimų efektyvinimas priklauso nuo to, koks procentas sergančiųjų yra testuojamas. Jei į surinkimo punktą ateina 100 žmonių ir iš jų yra vienas ar du sergantieji, tai sutaupymas gali siekti ir keturis kartus. Bet jei sergančiųjų skaičius didėja, jau dabar jis yra didesnis, tai sutaupymas sparčiai mažėja. Nes kuo daugiau sergančiųjų, tuo daugiau reikia testų atlikti“, – komentavo G.Valinčius.
„Keturi kartai – optimistinis scenarijus, žiūrint realiai, tai sutaupymas gali būti nuo dviejų iki keturių kartų“, – pridūrė jis.
Gyvybės mokslų centro vadovo teigimu, šiuo metu vieno testo kaina siekia apie 20 eurų.
Iš viso Lietuvoje iki šiol atlikta daugiau nei 1 mln. tyrimų dėl koronaviruso.
Grupinio testavimo galimybėms įvertinti ir parengti planą, kaip tokie tyrimai laboratorijose turėtų būti atliekami, Vyriausybė liepos mėnesį skyrė 57,7 tūkst. eurų.
