„Manau, kad tokios šalys kaip Lietuva negali didinti savo viešųjų išlaidų, deficito ir skolos. Jos pirmiausia turi karpyti viešąsias išlaidas, mažinti valdžios aparatą, naikinti įvairių institutų dubliuojamas funkcijas, šalinti kliūtis verslui ir taupyti“, – interviu dienraščiui „Verslo žinios“ tvirtino Lietuvos prezidentė.
Anot jos, Lietuvos iki šiol neišbrenda iš senosios, neekonomiškos ūkio struktūros – šalies ekonomika yra neinovatyvi, o paslaugų sektorius neišplėtotas.
„Neturint gausių gamtos išteklių, pats didžiausias turtas yra žmogus, kurį reikia labai saugoti. Problema ta, kad per du dešimtmečius mes išlaisvinome rinką, apribojome valstybės kišimąsi į ekonomiką, tačiau nesumažinome socialinių valstybės įsipareigojimų“, – sakė D.Grybauskaitė.
Jos teigimu, rinkos ekonomika ir iš senų laikų paveldėta socialinės apsaugos sistema nedera, o sunkmečiu ši disproporcija valstybei tampa nepakeliama.
„Visuomenė turi iš naujo susitarti, kokio dydžio mokesčius ji pasirengusi mokėti ir kokias paslaugas norėtų gauti iš valstybės. Norint išlaikyti dabar esančią socialinę sistemą turi didėti mokesčiai. Jeigu mokesčiai liktų tokie patys, valstybės įsipareigojimai turi mažėti“, – tvirtino D.Grybauskaitė.
Ji dar sykį pakartojo, kad Lietuvai kol kas nėra būtinybės kreiptis pagalbos į Tarptautinį valiutos fondą (TVF), ir atmetė lito devalvavimo galimybę.
„Tariamų lito devalvacijos pliusų nematau. Galbūt ji būtų prasminga galvojant apie didesnį mūsų eksporto konkurencingumą. Tačiau parodykit man rinkas, kurių šiuo metu nėra užšaldžiusi recesija. Todėl lito devalvavimas tik išaugintų valstybės skolą, kurios du trečdaliai yra užsienio valiuta, be to, pabrangintų energijos išteklius“, – sakė D.Grybauskaitė.
Jos teigimu, Lietuva turi siekti narystės euro zonoje, tačiau prezidentė neminėjo konkrečių datų, kada tai galėtų nutikti.
