Per susitikimą D.Grybauskaitė ir šalies prezidentas aptarė finansų rinkų krizės įtaka Lietuvai ir kitų metų biudžeto projektą. Prezidentas pažymėjo, jog šiuo metu Lietuvos banko rodikliai yra pakankamai geri ir nesuteikia pagrindo nerimauti dėl jų stabilumo, nors Lietuva ir patiria nuosmukį.
Anot V.Adamkaus, ypač svarbu, kad kitų metų biudžetas būtų sudaromas atsakingai, įvertinus ekonominių rodiklių prastėjimą, bendru politiniu sutarimu. Prezidento nuomone, Vyriausybė neatsižvelgė į jau išsakytus raginimus riboti išlaidas ir naikinti kai kurias mokesčių lengvatas, nenuskriaudžiant mažesnes pajamas gaunančių žmonių.
Biudžetas priklausys nuo naujos Vyriausybės
Šių metų Vyriausybės sudarytą biudžetą teks įgyvendinti jau po rinkimų suformuotam ministrų kabinetui.
Anot eurokomisarės, biudžete per daug optimistiškų rodiklių, reikia atsisakyti kai kurių įsipareigojimų, kai kurių išlaidų.
„Jokiu būdu nekalbu apie socialines išmokas, kalbu apie valdžios išlaidas. Kai buvo kritinė situacija 1999-2000 metais, valdžios išlaidos buvo apkarpytos ne 5, bet daugiau negu 10 proc. Ir tokie rezervai yra. Reikia sumažinti atskirų žinybų apetitą. Tokių pasiūlymų yra daug, tai nėra naujiena“, – teigia D.Grybauskaitė. Anot eurokomisarės, šalies prezidentą ji ragina nepasirašyti tokio biudžeto. Ji siūlo ne tik apkarpyti išlaidas, sumažinti premijų išmokas, bet ir mažinti valdininkų etatus.
„Negalima gyventi skolos ir pažadų sąskaita“, – piktinosi D.Grybauskaitė.
„Sodros“ biudžeto skylės ir pažadai
Politikė atsisako susitikti su biudžetą ruošiančiu premjeru Gediminu Kirkilu ir teigia, jog nebėra prasmės tai daryti.Padėsiu tai Vyriausybei, kuri prašys mano pagalbos, – teigė D.Grybauskaitė.
„Biudžetas jau sudarytas. Nebėra, apie ką šnekėti“, – pabrėžė D.Grybauskaitė, tačiau patikino, jog kalbėdama apie Lietuvos finansinę būklę nenori šios temos suasmeninti ir kalbėti apie antipatijas G.Kirkilui.
Anot D.Grybauskaitės, sunki situacija susidarė ir teikiant „Sodros“ projektą. Nors „Sodra“ užtikrina, jog socialinės išmokos žmones pasieks laiku, tačiau baimę kelia milijardinė biudžeto skylė. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) kitų metų „Sodros“ biudžeto projektą apskaičiavo jau pagal didesnį – 35 proc. „Sodros“ mokestį. Vienu procentu jis padidėtų tik dirbantiesiems, bet ne darbdaviams. Paklausta, ar teisinga „Sodros“ biudžeto skyles lopyti dirbančiųjų sąskaita, D.Grybauskaitė teigė, jog sprendimą turi priimti šalies valdžia.
„Tai yra šalies vidaus reikalas. Kaip Europos komisarė aš galiu pasakyti tik tiek, kad yra bendros taisyklės – negali žadėti daugiau negu turi kišenėje. Jeigu jūs turite 50 litų, ar nuėję į parduotuvę galite paprašyti prekių už 100“, – retoriškai apie galimybes kalbėjo eurokomisarė.
Padėtų estai?
Politikė užsiminė apie galimybę energijos išteklių pirkti iš Estijos, kai bus uždaryta Ignalinos atominė elektrinė.
„Labai džiaugčiausi, jeigu toks faktas pasitvirtintų, Lietuvai būtų lengviau spręsti problemas po IAE uždarymo“, – teigė D.Grybauskaitė. Pasak eurokomisarės, apie tokią galimybę ketvirtadienį prašneko Estijos ambasadorius.
Politikė tikina po rinkimų padėsianti Lietuvai.
„Pagalba gali būti bet kokia forma – ir konsultacijų. Europos komisarai turi teisę padėti Vyriausybei, jei ekonominė padėtis yra prasta. Mes negalime priiminėti nurodymų, bet padėti galime. Padėsiu tai Vyriausybei, kuri prašys mano pagalbos“, – teigė D.Grybauskaitė.
