Grasino vaizdingais palyginimais
Įspėjimais, kad Lietuvos ekonomika gali patirti bėdų, A.Alichanovas ėmė švaistytis prieš gerą savaitę. Taip jis sureagavo į rusiško plieno ir kitų juodųjų metalų tranzito į Kaliningradą apribojimą nuo birželio 17 d.
Kremlius, be kita ko, patikino, kad ruošiasi visiems scenarijams. Kaliningrado gubernatorius savo ruožtu pagrasino „sunaikinti“ logistikos infrastruktūrą Baltijos šalyse, jei Rusija įvestų kontrasankcijas. Būtent šios, o ne kitos priemonės esą padėtų pasiekti tikslą.
„Mano nuomone, Rusijos ekonominis atsakas Baltijos šalims yra daug veiksmingesnė priemonė ir itin destruktyvi, palyginama su neutroniniais ginklais, – teigė jis pagrindiniam Rusijos verslo leidiniui „Vedomosti“. – Rusija gali padaryti taip, kad pusės Lietuvos ekonomikos nebeliks.
Susidaro įspūdis, jog Lietuva nesupranta, kad Kaliningrado sritis yra Rusijos dalis ir yra kam mus užstoti, kad mes nesame vieni su šia problema.
Pasakykime kitaip. Štai gatve eina du žmonės – didžiulis, suaugęs vyras, bokso, taktinio šaudymo sporto meistras ir taip toliau, kuris už rankos laiko jaunesnį, septynerių metų brolį. Staiga prie jų prieina vyras ir trenkia mažajam per kaktą. Jei taip ir bus, akivaizdu, kad vyresnysis brolis gali stoti ginti.
Tad, jei nenorite turėti reikalų su vyresniuoju broliu, nelieskite vaiko. Nors šis nuo trejų metų taip pat praktikuoja kovos menus.“
Čia priėjo Mauricas ir patikslino: gal turėta omenyje ne „pusės ekonomikos“, o „pusės procento ekonomikos“?
Emocingas interviu patraukė žiniasklaidos dėmesį – ne vienas Rusijos bei Lietuvos portalas citavo ir įspėjimą dėl grėsmės Lietuvos ekonomikai, ir kitus atsakymus.
Eksportas į Rusiją – 2,1 proc. BVP
Į gubernatoriaus žodžius, jog „Rusija gali padaryti taip, kad pusės Lietuvos ekonomikos nebeliks“, sureagavo ir ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„Čia priėjo Mauricas ir patikslino: gal turėta omenyje ne „pusės ekonomikos“, o „pusės procento ekonomikos“? – neslėpdamas ironijos retoriškai klausė jis.
Lietuvos BVP pernai augo 4,6 proc. ir siekė 55,4 mlrd. eurų (to meto kainomis).
Krovininio transporto (kelių, geležinkelių ir jūrų) eksportas į Rusiją, anot Ž.Maurico, siekė vos 280 mln. eurų, o tai sudaro kiek daugiau nei 0,5 proc. BVP.
„Praradimas, bet tikrai ne toks, kokį įsivaizduoja Rusijos gubernatorius“, – savo paskyroje „Facebook“ rašė banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas.
Lietuviškos kilmės prekių eksportas į Rusiją 2021 metais siekė 369 mln. eurų. Joms ši šalis buvo 17-a pagal dydį rinka. Rusijai teko 1,7 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto (ankstesnius kelerius metus šis rodiklis lėtai, bet mažėjo).
Kaip skelbiama „Verslios Lietuvos“ apžvalgoje, apskritai Rusija pernai buvo didžiausia Lietuvos prekių eksporto rinka, kuriai teko 11 proc. (3,7 mlrd. eurų) viso eksporto. Tiesa, mažiau nei 9,8 proc. jo sudarė lietuviškos kilmės prekių eksportas, 90 proc. buvo prekių reeksportas.
„2022 m. pavasarį lietuviškos kilmės prekių eksportas į Rusiją buvo sumažėjęs apie 60 proc., o šiuo metu srautas yra kone sustojęs, tad dėl sustabdyto prekių judėjimo papildomos ekonominės žalos Lietuva nepatirs“, – pažymėjo Ž.Mauricas.
Lietuvos paslaugų eksportas į Rusiją pernai siekė apie 780 mln. eurų (1,4 proc. BVP). „Tad bendras Lietuvos eksportas į Rusiją 2021 m. siekė 2,1 proc. BVP“, – apibendrino ekonomistas.
BVP trauksis dėl karo ir sankcijų
Pasak jo, nenuostabu, kad A.Alichanovas taip įsivaizduoja dvišalius ekonominius santykius, nes „Rusijos propaganda ilgus metus transliuoja žinią, jog Baltijos šalys neva yra labai priklausomos nuo rusiškų / baltarusiškų prekių tranzito“.
Apie tai Ž.Mauricas rašė prieš porą metų, o dabar priminė „absurdiškiausius trolių argumentus“: esą naftos produktų iš Rusijos tranzitas generuoja 25 proc., o prekių tranzitas – net 50 proc. Baltijos šalių BVP.
„(…) Baltijos šalys vis tiek yra nedraugiškai nusiteikusios Rusijos atžvilgiu, tad Rusija buvo priversta perorientuoti savo prekių tranzito srautus į savo uostus, – ironizavo ekonomistas. – Nuo tada neva ir prasidėjo Baltijos šalių ekonomikos krachas, o šiuo metu ekonominė situacija Baltijos šalyse yra kritinėje padėtyje.“
Susisiekimo ministerija dar balandį įspėjo, kad Lietuvos geležinkelių ir uosto sektoriai patirs stiprų pajamų kritimą, kuris galėtų siekti beveik 300 mln. eurų. To priežastis – Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir jai pritaikytos įvairios sankcijos, ne Rusijos sprendimai, susiję su tranzitu.
Veiklą diversifikavęs ir į Vakarų šalis daugiausiai vežantis privatus transporto sektorius, ministerijos skaičiavimu, į biudžetą gali neatnešti maždaug 72 mln. eurų pajamų. Rytų kryptis vežėjams pernai sugeneravo daugiau nei 160 mln. eurų pajamų.
Lietuvos bankas savo ruožtu paskelbė, kad mūsų šaliai visiškai nutraukus eksportą į Rusiją ir Baltarusiją, BVP augimas per trejus metus sumažėtų maždaug 3 proc. punktais, o vien šiemet – kiek daugiau nei vienu punktu.
Nurodė atnaujinti tranzitą
Kaip žinoma, birželio 17-ąją įsigaliojus Europos Sąjungos (ES) sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą ir nurodė tai padariusi remdamasi EK išaiškinimu.
Įtakingas Rusijos politikas Konstantinas Kosačiovas pareiškė, esą Lietuva taip pradėjo regiono blokadą. Bet tai nebuvo tiesa, nes Rusijos ir ES dar 1994 m. pasirašyta sutartis leidžia apriboti kitos pusės tranzitą.
Per Lietuvos teritoriją toliau galėjo vykti keleiviai, buvo gabenamos prekės, kurioms netaikomas ES sankcijų režimas. Be to, tranzitas iš Rusijos galėjo vykti Baltijos jūra arba oru.
Nuo savaitgalio įsigaliojo naujos sankcijos Rusijai – per ES šalis nebegalima vežti rusiško cemento ir alkoholio, kvotas viršijančių trąšų.
Tiesa, trečiadienį EK paskelbė, kad ES sankcijos neturėtų būti taikomos per Lietuvą geležinkeliu gabenamoms prekėms tarp Kaliningrado srities ir pagrindinės Rusijos dalies.
Informacijos apie ES priimtas ribojamas priemones galima rasti čia ir čia.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.