Reikia ne turistų, o sprendimų
Trys dešimtys parlamentarų iš Lietuvos ir dar šešių šalių – Europos Parlamento (EP) nario Andriaus Kubiliaus inicijuoto tarppartinio tinklo U4U („United for Ukraine“) narių – praėjusią savaitę lankėsi Kyjive ir greta esančiuose miestuose, itin nukentėjusiuose nuo Rusijos agresijos.
Per vieną dieną politikams pavyko pabuvoti keliose vietose. Jie aplankė Bučą, kurios gyventojų žudynės sukrėtė visą pasaulį, Hostomelį, kur pačioje karo pradžioje po Rusijos pajėgų smūgio iš oro sudegė tenykščiame oro uoste laikytas didžiausias pasaulyje lėktuvas „An-225“.
Taip pat – Borodianką, kuri itin domino T.Tomiliną: „Buvo įdomu, kodėl Rusijos aviacija ją bombardavo. Kariuomenė iš ten buvo atsitraukusi ir gynė tik vietiniai žmonės, 70 žmonių sulaikė rusų koloną, kuri ėjo Kyjivą paimti. Miestelis toks Anykščių dydžio, o juos aviacinėmis bombomis bandė įveikti.“
Prieš gerą mėnesį iš Borodiankos atsklido žinia apie gyvenamuosius namus, sugriautus per masinį apšaudymą. Kurį laiką iš po griuvėsių buvo girdėti žmonių balsai, bet buvo neleidžiama jų gelbėti. Vėliau po griuvėsiais buvo rasti kelios dešimtys žuvusiųjų.
Kai rusai pasirodė ligoninėje, visi pasitikome juos su baltais chalatais. Taip gyvenome kelias savaites kaip „gydytojai“.
Iš apsilankymo Bučoje įsiminė istorija, kaip vietos valdininkui pavyko išgyventi okupaciją apsimetus mediku. „Kai atėjo rusai, likome mieste, – ją politikas perpasakojo portalui 15min. – Administracijos pastate nebuvo slėptuvės, todėl nuėjome į priešais esantį ligoninės pastatą. Ten rūsyje buvo šiokia tokia slėptuvė.
Kai rusai pasirodė ligoninėje, visi pasitikome juos su baltais chalatais ir prisistatėme gydytojais. Taip gyvenome kelias savaites mieste kaip „gydytojai“. Paskui savi mus evakavo į Kyjivą.
Bučoje liko keli administracijos darbuotojai, slėpėsi, kai susiskambindavome, jie pasakojo, kaip atrodo Jablunskos gatvė: tikras pragaras žemėje, nuklotas nužudytų žmonių kūnais.“
T.Tomilinui įstrigo ir itin ilgos eilės prie degalinių. „Su degalais prastai. Bet žmonės ramūs, žino, kad įveiks sunkumus, panikos nėra.
Noriu pasiųsti žinią Lietuvai – turime nusiteikti, kad gali būti visko. Įvedus embargą (Rusijai – red. past.), patys galime turėti problemų su elektra, degalais. Tam reikia nusiteikti. Ekonominis karas vis tiek yra karas, negalime tiesiog sėdėti komforte ir pasiekti pergalę.
