Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2020 07 24

Gydymas per COVID-19 pandemiją: ko galite reikalauti jūs ir ko prašoma iš gydymo įstaigų?

Tik maždaug pusė šalies gydymo įstaigų priima pacientus ir teikia jiems reikalingas paslaugas, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija. Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas Vygantas Sudaris aiškina, jog daugiau paslaugų neišeina suteikti dėl per griežtų sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos reikalavimų. Tad kokie jie? Ko turėtų tikėtis pacientai, atvykę į gydymo įstaigas, ir ko jie gali reikalauti?
Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės – Priėmimo skyrius
Šalia ligoninės / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Problemą, jog gydymo įstaigos gyventojams atsiveria per menkai, Ministrų kabinetas aptarė praėjusią savaitę. Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė teigė, jog to priežastis – medikų darbas ciklais bei griežti teisės aktai.

„Dar yra daug reglamentavimo, labai griežto, ir tik tos sveikatos įstaigos, kurios nelabai rimtai žiūri į ministro reikalavimus ir juos kažkiek pažeidžia, jos teikia didesnį procentą paslaugų – ypatingai, kai kalbama apie privatų sektorių“, – kalbėjo ji.

Ministras A.Veryga atkirto, jog reikalavimo dirbti ciklais keliose įstaigose besilankantiems medikams nėra jau seniai.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Aurelijus Veryga
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Aurelijus Veryga

„Čia toks kaip užkeikimas tie ciklai, kurių jau nežinau kiek laiko net rekomendacijos nebėra daugiau – jau ne tai, kad kažkokio imperatyvo“, – kalbėjo jis.

Darbo apimtis didinti rekomenduoja

Ir ministras teisus – jo paties birželio viduryje patvirtintame ir liepą taisytame įsakyme apie medikų darbą ciklais nėra nė žodžio. Nors medikai, keliose įstaigose dirbantys tiesiogiai su pacientais, remiantis dokumentu, visgi turi dirbti pagal grafikus ir vengti kontaktų su kolegomis.

Ne vienas Vyriausybės narys vykusio pasitarimo metu išreiškė pasipiktinimą, kad dalis gydymo įstaigų neatnaujina paslaugų, bet nuostatos dėl apimčių, kiek ko atnaujinti, yra tik rekomendacinio pobūdžio.

Tiesa, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nurodo, jog ir tai turėtų drausminti.

Tokia rekomendacija, paremta finansinio mechanizmo, iš esmės yra drausminanti priemonė.

„Įstaigos vadovui paliekama teisė pasirinkti, taikant finansavimo mechanizmą: ar jis pasirenka didinti iki rekomenduojamo dydžio ir gauna apmokėjimą už 1/12, ar jis dirba mažiau rekomenduojamo dydžio, bet gauna už faktiškai suteiktas paslaugas. Tokia rekomendacija, paremta finansinio mechanizmo, iš esmės yra drausminanti priemonė“, – 15min išdėstė SAM Spaudos tarnybos vyriausiasis specialistas Julijanas Gališanskis.

Pagal ministro patvirtintą įsakymą, paslaugų atnaujinimo apimtis sveikatos priežiūros įstaigoje nustato įstaigos vadovas.

Rekomenduojama, kad pirmame etape teikiant tiek stacionarines, tiek ambulatorines paslaugas jų apimtys sudarytų ne daugiau kaip 50 proc. nuo planuojamos ataskaitinio laikotarpio sutartinės sumos.

Antrame etape paslaugų apimtys turi būti didinamos ir nuo liepos 1-osios per mėnesį suteiktų stacionarinių paslaugų apimtys turi siekti ne mažiau kaip 70 proc., ambulatorinių paslaugų – ne mažiau kaip 80 proc. planuojamos ataskaitinio laikotarpio sutartinės sumos.

Stacionarinių medicininės reabilitacijos paslaugų apimtys irgi turi būti didinamos, ir nuo rugpjūčio 1-osios turi sudaryti ne mažiau kaip 70 proc. planuojamos ataskaitinio laikotarpio sutartinės sumos.

Dezinfekcija, srautų valdymas ir nuotolinis gydymas

Sveikatos priežiūros įstaigos turi:

  • prioritetą teikti paslaugų dėl COVID-19 ligos bei neatidėliotinų paslaugų teikimui;
  • atsisakyti visų nebūtinų tiesioginių konsultacijų, bendrų vizitavimų ir kitų susibūrimų;
  • atskirti pacientų, kuriems paslaugos teikiamos dėl COVID-19 ligos ir ne dėl jos, srautus, taip pat – rizikos grupei priskiriamų pacientų, sergančių sunkiomis lėtinėmis ligomis, srautus;
  • užtikrinti, kad pacientai ir jų lankytojai būdami sveikatos priežiūros įstaigoje dėvėtų nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (kaukes, respiratorius);
  • suformuoti personalo pamainas, užtikrinti, kad atitinkamai pacientų grupei paslaugas teiktų tik tos pačios sudėties personalo komandos, ir griežtai apriboti skirtingų komandų kontaktą;
  • asmenims, į stacionarą atvykusiems dėl būtinosios medicinos pagalbos, arba ligoninėse guldomiems pacientams atlikti COVID-19 tyrimus, jei jiems pasireiškė koronaviruso simptomai arba yra rizika, kad asmenys užsikrėtė COVID-19. Planinės stacionarinės paslaugos bei būtinoji medicinos pagalba pacientams turi būti teikiama dar nesulaukus COVID-19 tyrimo rezultatų;
  • organizuodamos ambulatorinių sveikatos paslaugų teikimą prioritetą skirti nuotoliniam gydymui. Tiesioginio kontakto su pacientu paslauga turi būti teikiama, kai po nuotolinės konsultacijos nusprendžiama, jog paslaugos dėl paciento būklės neįmanoma suteikti nuotoliniu būdu;
  • užtikrinti patalpų valymą ir dezinfekciją laikantis reikalavimų, papildomai vėdinti (10–15 minučių) ir valyti ar dezinfekuoti patalpas po kiekvieno paciento, turinčio COVID-19 būdingų simptomų, po grupinių užsiėmimų ir po aerozolį generuojančių procedūrų atlikimo;
  • teikdamos planines stacionarines ar ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas užtikrinti infekcijų kontrolės reikalavimų laikymąsi;
  • užtikrinti, kad sveikatos priežiūros įstaigos viduje nesusidarytų fizinių pacientų laukimo eilių – prie kabineto durų gali laukti vienas pacientas;
  • užtikrinti, kad ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teiktų minimalus, būtinas paslaugai suteikti, asmens sveikatos priežiūros specialistų skaičius;
  • jei sveikatos specialistas dirba keliose įstaigose ir teikia tiesioginio kontakto su pacientu paslaugas, jo darbą organizuoti darbdavio patvirtintu, suderintu grafiku, užtikrinančiu minimalius darbuotojų tarpusavio kontaktus, darbuotojų ir pacientų saugą bei kontaktų atsekamumą, užtikrinant kryžminės taršos prevenciją;
  • sudaryti kiekvieno kabineto atskirą konsultacijų grafiką;
  • stabdyti stacionarinių paslaugų planavimą, jei šalies mastu būtų patvirtinta daugiau kaip 50 naujų patvirtintų COVID-19 atvejų 3 dienas iš eilės, arba jei šalies mastu per vieną dieną rastųsi 200 ar daugiau naujų patvirtintų COVID-19 atvejų, arba jei sveikatos priežiūros įstaigos padalinyje būtų nustatytas COVID-19 protrūkis;
  • mažinti tiesioginio kontakto su pacientu konsultacijų teikimo planavimo mastą ne mažiau kaip 50 proc., jei šalyje tris dienas iš eilės per parą būtų patvirtinta po 50 ar daugiau naujų COVID-19 atvejų, arba jei per parą šalyje būtų patvirtinta 200 ar daugiau naujų COVID-19 atvejų.

Šias nuostatas artimiausiu metu žadama peržiūrėti. Jei gydymo įstaigos visgi nesiims paslaugų teikimo atnaujinti sparčiau, gali būti atsisakyta įprasto 1/12 apmokėjimo – jis bus skaičiuojamas pagal faktiškai suteiktas paslaugas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs