Negana to, privačioms įstaigoms dar teks atitikti ir numatytus kriterijus. Pertvarka taip pat numato gydymo įstaigų vadovų kadenciją – 5 metai ir ne daugiau kaip 2 kadencijas.
Priimtą įstatymą kritikuoja medikai, pacientai ir politikai. Prezidentei perduotas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Socialdemokratų partijos, Liberalų sąjūdžio, „Tvarkos ir teisingumo“ ir Mišrios Seimo narių grupės prašymas vetuoti reformą. Po susitikimo su Prezidente sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sakė, manantis, kad Dalia Grybauskaitė svarsto gydymo įstaigų pertvarką vetuoti.
Prezidentė D.Grybauskaitė, lengva ranka pasirašiusi įvairių vertinimų sulaukusius Seimo priimtus mokesčių ir pensijų sistemų reformų įstatymus, ties sveikatos apsaugos reforma stabtelėjo. Prieš nuspręsdama pasirašyti ar ne, išklausė ne tik reformos iniciatorių, medikų argumentus, bet ir buvusią Konstitucinio Teismo teisėją.
Į prezidentę su prašymu vetuoti įstatymus kreipėsi penkios Seimo frakcijos ir pacientams, medikams, gydymo įstaigoms atstovaujančios organizacijos. Pasak jų, įstatymai priimti pažeidžiant procedūras, o privačių gydymo įstaigų stacionaro paslaugų eliminavimas iš bendrojo tinklo prieštarauja Konstitucijai.
„Įstatymai, kurie buvo priimti, turi tikrai tokių rimtų, sakyčiau, problemų dėl atitikties Konstitucijai. Jos visos turi teisę, jeigu gali atitikti, gali konkuruoti, gali teikti saugias paslaugas, ir jeigu jas renkasi pacientai, nes pacientų pasirinkimas sveikatos būtent draudiminėje srityje yra taip pat labai svarbus aspektas“, – sakė Konstitucinio Teismo teisėja 2005–2014 m. Toma Birmontienė.
Pacientų organizacijų taryba vienija 31 pacientams atstovaujančią organizaciją. Jos vadovė Vida Augustinienė sako, kad apie reformos projektą sužinojo tik tada, kai jį jau buvo patvirtinusi vyriausybė. Į Seimo Sveikatos reikalų komitetą pacientų atstovai, esą, buvo pakviesti formaliai. Ir nors ministras viešai tvirtina, kad reformą derino su pacientų atstovais, šie sako, kad jų nuomonė niekam neįdomi.
„Toks susidaro įspūdis, kad grįžtame į gilius tarybinius laikus. Kad norim kažkokią turėti vienvaldystę, visišką nesiskaitymą su Lietuvos žmonėmis, pacientais, medikų organizacijomis, gydymo įstaigomis. Šitaip negalima priiminėti įstatymų, kurie įtakoja visos Lietuvos žmonių sveikatą“, – stebėjosi Pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė V.Augustinienė.
Sveikatos apsaugos sistemai tai – penktoji reforma. Per ankščiau vykusias taip pat buvo optimizuojamos stacionaro paslaugos, lovų skaičius.
Buvęs sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas sako, kad trečiąją reformą teko vykdyti ypač sunkiomis sąlygomis – per finansų krizę. Jis pritaria, kad sveikatos sistemai reforma reikalinga, tačiau jį glumina, ne tik privačių gydymo įstaigų stacionaro paslaugų galimas eliminavimas, bet ir įstatymu ministrui suteiktos galios vienam nuspręsti, koks turi būti sveikatos įstaigų tinklas.
„Kam liesti tas privačias gydymo įstaigas? Jų tiek yra nedaug. Jos tiek nereikšmingai pinigų suvalgo, kad palyginus su savivaldybių ir valstybės valdomomis ligoninėmis, čia yra kaip lašas Sacharoje. Tai tik žmones išerzins, nėra reikalo, nelabai supratau. Ir kodėl ministras pasiima sau vienasmeniškai tokią atsakomybę, man irgi sudėtinga nuspręsti. Vis tik vienas asmuo gali ir suklysti“, – kalbėjo sveikatos apsaugos ministras 2008–2010 m. A.Čaplikas.
Trečiosios sveikatos apsaugos reformos rengėjas, buvęs sveikatos apsaugos ministro patarėjas Martynas Marcinkevičius teigia, kad ankščiau vyriausybės nutarimu vykdytose reformose buvo nurodyta, kurias įstaigas reforma palies, pagal kokius kriterijus kas bus daroma. Dabar Seime priimtame įstatyme viso to nėra, tik ministrui suteiktos galios.
„Pagal dabartinį įstatymą gali be jokių kriterijų, tiesiog sugalvojau, kad, sakysim, tą ar kitą įstaigą paimu ir uždarau ar konvertuoju tas jos teikiamas paslaugas į kažkokio žemesnio lygio paslaugas“, – sakė Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas M.Marcinkevičius.
Eurokomisaras, buvęs sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis teigia, kad prieš darant reformas visuose rajonuose turi būti atlikta reformų poveikio analizė.
„Pajuokausiu, nei viena reforma nedaroma pasitarus su vienu vieninteliu patarėju – ponu Palubinsku, kitaip sakant, iš lubų. Vyriausybės mastu tokie tinklai turėtų būti tvirtinami, bet kartu su savivaldybių asociacija, profesinėmis sąjungomis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir ypatingai kartu su pacientų organizacijomis. Čia – be galo jautrūs dalykai“, – telefonu kalbėjo eurokomisaras, sveikatos apsaugos ministras 2012–2014 m. V.P.Andriukaitis.
Premjeras Saulius Skvernelis žada, kad nė viena gydymo įstaiga per prievartą uždaroma nebus. O po reformos, esą, gydymo įstaigose sumažės pacientų eilės.
„Mes garantuojame, kad pas šeimos gydytoją per pusę laikas sutrumpėtų, 25 proc. sutrumpėtų patekimas pas gydytoją specialistą, galiausiai gyventojams būtų sudarytos galimybės patekti į pačias mūsų stipriausias gydymo įstaigas, ligonines“, – teigė S.Skvernelis.
„Premjerui reikėtų ne taip drąsiai mėtytis pažadais į kairę ir į dešinę. O toks premjero pažadas, kad čia įstatymai gali kažką pakeisti – čia toks daugiau rinkėjams skirtas pažadas“, – komentavo V.P.Andriukaitis.
Pasak buvusio sveikatos apsaugos ministro Juozo Oleko, po šios reformos pacientų eilės pas medikus nutįs.
„Tas, kas dabar yra nuspręsta ir pasiūlyta, mano supratimu, tik padidins eiles, nes bus mažiau įstaigų, mažiau pacientų pasirinkimo, mažiau galimybės gauti tą paslaugą arčiau namų“, – sakė sveikatos apsaugos ministras 1990–1992 m. ir 2003–2004 m. J.Olekas.
Įstatyme yra ir daugiau nuostatų, keliančių abejones pacientų atstovams, medikams ir politikams. Pavyzdžiui, norima keisti gydymo įstaigų pavaldumą: savivaldybėms priklausančias gydymo įstaigas perduoti Sveikatos apsaugos ministerijai. Su niekuo nediskutuota ir nežinoma, kaip tai bus daroma ir kaip dalijamas turtas. Taip pat įvedamas ribojimas dirbti ne daugiau kaip dvi kadencijas ne tik šių įstaigų vadovams, bet ir jų pavaduotojams, buhalteriams. Ir nors valdžia tikina, kad viską daro vardan pacientų, tačiau tuo sunku patikėti.
„Mes iš tikrųjų esame pašiurpę šita politika, šita profesionalų valdžia, nes nereaguoja nei į vieną mūsų kreipimąsi, nesame gavę nė į vieną mūsų raštą jokio atsakymo tiek iš sveikatos ministro, tiek iš Seimo Sveikatos komiteto, tiek iš paties premjero, nes mes jiems neegzistuojame, nes mūsų nuomonė skiriasi nuo jų, ir nenori jos išgirsti“, – kalbėjo Pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė V.Augustinienė.
