Į kovą su liga stoję gydytojai atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje: rizika susirgti jiems didžiausia, darbo krūvis milžiniškas, o gydytis tenka iš savo kišenės.
Kasdien su keliomis dešimtimis ligonių pastaruoju metu bendraujantys gydytojai gripu užsikrečia nuo pacientų. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) neturi duomenų, kiek sveikatos apsaugos darbuotojų šiuo metu serga šia liga. Nors medikai dirba didesnės nei įprasta rizikos sąlygomis, susirgę turi gydytis savo lėšomis. Sveikatos valdininkai dėl to nesijaudina. „Jei pradėsime dalyti kompensacijas, valstybę nuvarysime į bankrotą“, – vakar LŽ pareiškė sveikatos apsaugos viceministras Artūras Skikas.
Liga guldo ir medikus
LŽ kalbinta Medikų profesinės sąjungos pirmininkė Albina Kavaliauskaitė tikino, kad gydytojai dar vasaros pabaigoje prašė SAM padidinti gydytojų etatų skaičių gydymo įstaigose, nes jau tuo metu žinojo, jog gripo epidemijos nepavyks išvengti. Tačiau niekas į tai nereagavo. Daugėjant susirgimų gripu vienam medikui per dieną tenka priimti apie 60 pacientų. Persidirbantys gydytojai, A.Kavaliauskaitės teigimu, savaitgalius skiria tik miegui. „Žmogaus imunitetas silpsta nuo pervargimo. Neabejoju, kad sirgs didžioji dalis medikų. Ligos atveju jie tampa paprasčiausiais pacientais – už gydymą moka patys“, – pažymėjo profsąjungos pirmininkė. Sostinės Karoliniškių poliklinikoje, kurioje dirba A.Kavaliauskaitė, šiuo metu serga 6 iš 30 gydytojų.
Medikė piktinosi, kad gydytojams nemokama už viršvalandžius. „Ministerija žadėjo spręsti šią problemą, bet kol kas niekas nepadaryta“, – sakė A.Kavaliauskaitė. Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad sveikatai pavojingomis sąlygomis dirbantys medikai nėra tinkamai aprūpinti apsaugos priemonėmis. Pavyzdžiui, veido kaukė, kurią reikia keisti kas dvi valandas, medikui duodama naudoti dviem savaitėms. „Ministerijos pozicija tokia: gelbėkite žmones, o mes jus panaudosime ir išmesime. Kilo gaisras, mums tenka jį gesinti“, – pareiškė A.Kavaliauskaitė.
Dirba už dyką
Ramindami dėl gripo epidemijos supanikavusius gyventojus SAM vadovai tikino, esą gydytojų nepritrūks. Paprašyta medikų rezidentų pagalbos. Pasak A.Kavaliauskaitės, kaip tik šių pagalbininkų padėtis blogiausia – jauni žmonės imlesni pandeminiam virusui, todėl dirbdami su ligoniais labiau rizikuoja. Tačiau už tokį pasiaukojimą rezidentai veikiausiai negaus nė cento.
„Mokėti jiems niekas nesiruošia. Jie nėra apdrausti. Kas atlygins žalą, jei po pandeminio gripo komplikacijų jie taps neįgalūs? Viskas įvyko paprastai: medicinos universitetų rektoriai susitarė su ministru ir rezidentus pasiuntė kaip kariuomenę kautis su gripu. Atsisakyti jie negali, nes nukentės mokslai. Medikų viršūnėse netrūksta arogancijos, nevykdai įsakymų – gali atsisveikinti su universitetu“, – kalbėjo A.Kavaliauskaitė.
Ne laikas dejuoti
SAM vadovai nežino, ką darytų, jei sunegaluotų dauguma gydytojų. „Aš turiu galiojančią licenciją, pasitelksiu studentus ir dirbsiu. Problemos čia nematau. Ką dabar turėčiau daryti? Paguosti, kad pavargome? Pailsėsime savaitgalį ir toliau dirbsime. Neturiu argumentų. Jeigu bus poreikis, pakviesime į pensiją išėjusius medikus, turinčius licencijas. Dabar gydytojams ne laikas dejuoti, kad pavargo. Tai labai neetiška. Patinka ar nepatinka – reikia dirbti. Pandemija pasitaiko retai, tad medikams teks pakentėti“, – LŽ sakė viceministras A.Skikas. SAM neketina svarstyti galimybės užmokėti už sunegalavusio mediko gydymą.
Atostogauti nevalia
Sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas jau yra parengęs raštą, kuriuo gydymo įstaigų vadovus įpareigos neleisti medikų nemokamų ar mokamų atostogų. Pasiteiravus, ar už darbą bus sumokėta rezidentams, viceministras A.Skikas tikino, kad ši problema bus išspręsta vėliau.
Medikams, kurie skundžiasi neturintys paprasčiausių apsaugos priemonių, A.Skikas pasiūlė kreiptis į gydymo įstaigos vadovus, šie privalo aprūpinti darbuotojus. „Kompensuoti už viršvalandžius taip pat turi darbdavys“, – tikino viceministras.
Pareigūnų netrūksta
Baiminamasi, kad dėl gripo epidemijos gali sutrikti visuomenės saugumu besirūpinančių tarnybų darbas. Tačiau situacija jose bent jau kol kas valdoma. Policininkų, ugniagesių atstovai tikina, kad šie su darbu susidoroja. Tačiau tikslių duomenų, kiek statutinių pareigūnų šiuo metu serga gripu, nėra.
Vidaus reikalų ministro nurodymu vakar, atlikus apklausą telefonu, nustatyta, kad Vilniaus patrulių, kurių pagalba gyventojams turi būti itin operatyvi, rinktinėje serga vos keletas pirminės grandies pareigūnų. „Kol šalyje toks ligos protrūkis, atsisakėme visų mokymų. Gal todėl ir pavyko apsisaugoti“, – LŽ sakė rinktinės vadas Algimantas Minkauskas. Kaune iš 260 patrulių serga 12, Trakuose iš maždaug 100 darbuotojų komisariate sunegalavo tik 5.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovas Kęstutis Lančinskas LŽ teigė, kad šiuo metu sergamumo lygis yra šiek tiek aukštesnis negu vidutinis. Jis patikino, kad susidarius kritinei situacijai vadovaujamasi tam tikrais planais – pertvarkomi pareigūnų darbo grafikai, žmonės iš vienų padalinių keliami į kitus.
Nupirko kaukių
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) tikslių duomenų apie sergančius ugniagesius vakar pateikti negalėjo. Esą niekas dar nesiskundė, kad trūksta darbuotojų.
Savaitės pradžios duomenimis, Muitinės departamente nedarbingumo lapelius turėjo 71 pareigūnas, iš jų 38 dirbantys postuose. Užsikrėsti labiausiai rizikuoja tie pareigūnai, kuriems tenka nuolat būti žmonių susibūrimo vietose.
Sveikatos priežiūros centro prie Vidaus reikalų ministerijos viršininkas Andrejus Stalauskas LŽ sakė, kad itin pažeidžiami yra policijos patruliai bei pasieniečiai.
Policijos departamentas pirmadienį nupirko 50 tūkst. kaukių, jos jau išdalytos pareigūnams apskrityse. Kaukės dalijamos ir specializuotoms policijos įstaigoms, pavyzdžiui, Lietuvos kriminalinės policijos biurui. Pasak A.Stalausko, dėvėti kaukes nėra privaloma, tik rekomenduojama. Pasieniečiams padaryta išimtis – duotas specialus nurodymas didesnės nei įprasta rizikos zonose – Kybartų, Kenos ir Vilniaus geležinkelio stotyse – dirbti tik su kaukėmis.
