– Kaip teiginį, jog sveikatos priežiūros sektorius, lyginant su kitais, korumpuotas labiausiai, vertina patys gydytojai?
– Korupcija sveikatos sistemoje nėra vienalytė. Vienokia ji, kalbant apie viešuosius pirkimus, kai padaroma nemaža finansinė žala valstybei, kitokia, kai kalba pasisuka apie kasdienį gydytojų ir pacientų bendravimą. Vertinant šią smulkiąją korupciją, vargu, ar sveikatos priežiūros sektorius kažkaip išsiskiria iš kitų. Girdime, jog kyšininkaujama ir teismuose, ir policijoje, ir švietimo srityje. Kita vertus, pati medicina yra išskirtinė sritis. Tai lemia keli dalykai. Pirmiausia medikų bendruomenė yra viena didžiausių profesinių bendruomenių šalyje. Taip pat labai didelis yra ir pacientų skaičius, nes daugiau ar mažiau, dažniau ar rečiau, sunkiau ar lengviau serga visi. Trečias svarbus niuansas yra pats šio sektoriaus objektas – sveikata. Ji brangi ir vienintelė kiekvienam. Dėl jos ypač stengiamasi. Taigi, dėl šių priežasčių korupcijos apraiškas sveikatos priežiūros sistemoje mato ar su jomis susiduria gerokai daugiau žmonių nei kitose srityse.
Asmeniškai aš korupciją vertinu labai griežtai neigiamai. Tačiau mane labai džiugina tai, jog per pastaruosius 10 metų korupcijos atvejų pastebimai sumažėjo.
– Ar Jums yra siūlę kyšį? Kaip tuomet jautėtės? Kaip elgėtės?
– Per savo darbo praktiką tikrai ne kartą buvau atsidūręs situacijoje, kai man bandydavo duoti kyšį. Tačiau visais tais atvejais pakakdavo su pacientais tiesiog pasikalbėti, sugėdinti ir jie suprasdavo mano poziciją, kad vokelio aš neimsiu. Aišku, žmonės yra skirtingi. Kai kam pakakdavo vieną kartą pasakyti „Ne“, kai kam tekdavo tai pakartoti ir kelis kartus. Taigi, kol kas man asmeniškai neteko kreiptis nei į policiją, nei į Specialiųjų tyrimų tarnybą, kad praneščiau apie kyšį.
Ar žmogus, siūlydamas kyšį, suvokia, kad daro nusikaltimą ir į jį įtraukia kitą asmenį, pasakyti sunku. Manau, tai supranta tikrai ne visi. Pasitaiko atvejų, kad kai kurie pacientai gydymo įstaigoje elgiasi kaip parduotuvėje – įsivaizduoja perkantys prekę: teškia pinigus ant stalo ir mano galintys diktuoti savo sąlygas, įgeidžius, norus. Taip elgdamiesi jie mus, gydytojus, žemina, žeidžia. Šitoks pacientų elgesys byloja, kad nepasitikima gydytojais, jų kompetencija, žiniomis.
– Duodamas kyšį, žmogus perka savotišką iliuziją, kad tuomet jis neva bus gydomas geriau, kad jam mažiau skaudės, kad jis greičiau pasveiks. Tačiau juk tai – netiesa.
– Žinoma. Gydytojui kiekvienas pacientas yra unikalus ir kiekvieną jis gydo maksimaliai gerai, kaip tik įmanoma to žmogaus ligos atveju.
Tam tikra prasme galima suprasti, kai sunkiai sergantis žmogus išbando viską, kas, jo manymu, gali padėti jam pasveikti. Kai kurie tikrai nuoširdžiai tiki, kad kaip nors atsidėkoję gydytojui, pasveiks greičiau. Tačiau manyti, kad gydytojas, jei jam nebus užmokėta papildomai, operuos prasčiau, neskirs vaistų, dels priimti reikalingus sprendimus ir leis kankintis sergančiajam, yra visiška nesąmonė. Tai paprasčiausiai neįmanoma. Jei gydytojai taip elgtųsi, iš jų būtų atimamos licencijos. Pats esu anesteziologas ir anksčiau visuomenėje tikrai sklandė mitas, kad jei anesteziologui prieš operaciją neduosi vokelio, tai jis tau naudos prastesnius vaistus, dėl to tu ne taip greitai atsibusi, o po operacijos labiau pykins ir pan. Absurdas. Dirbame su šiuolaikiniais vaistais, kurių yra visose ligoninėse ir jie visur vienodi. Sunkiai protu suvokiama, kad kas nors, negavęs kyšio, naudotų prastesnius vaistus savo pacientui.
– Kaip manote, kodėl žmonės tiki, kad kyšis padės pasveikti?
– Spėju, tam įtakos turi buvusi santvarka, kurioje gyvenome ne vieną dešimtmetį. Sovietinėse valstybėse trūko daugelio dalykų, taip pat ir vaistų, medicinos priemonių. Gydytis kokybiškai galėjo ne visi. Įpročių taip greitai nepakeisi, tam reikia laiko. Tačiau be galo džiugina tai, kad teigiami poslinkiai jau yra. Galime didžiuotis naująja gydytojų karta – ji absoliučiai kitokia, žymiai atsparesnė korupcijai. Po truputi keičiasi ir pacientai.
Bendrauju su kolegomis iš užsienio, esu buvęs ne vienoje šalyje ir galiu pasakyti štai ką: korupcijos lygis judant iš Vakarų į Rytus labai kinta. Jis didėja. Rytų valstybėse, kur duoti kyšį gydytojui – kasdienybė, absoliuti norma. Tuo tarpu Vakaruose iš viso nesuvokiama, kaip pacientas gali gydytojui siūlyti atlygį už suteiktą gydymo paslaugą. Juk gydytojas už tai gauna algą. Vakaruose, jei norima atsidėkoti, dėkojama visai ligoninei ar kokiam nors jos skyriui, pervedant į tam skirtą sąskaitą norimą sumą pinigų. Vakarų valstybėse už privačių asmenų paaukotus pinigus net ligoninės pastatomos, ištisi jų skyriai finansuojami. Tai yra normali praktika. Lietuvoje po truputį irgi pradedama vis garsiau kalbėti apie tai, kad jei nori padėkoti gydytojui, tai gali padaryti oficialiai pervesdamas pinigų į paramos sąskaitą, kurią turi kiekviena gydymo įstaiga. Pinigai iš šios sąskaitos yra skiriami gydytojų kvalifikacijai kelti, sveikatai stiprinti ir pan.
Informacija parengta Sveikatos apsaugos ministerijai įgyvendinant projektą „Korupcijos prevencijos didinimas sveikatos apsaugos sektoriuje“, finansuojamą Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis.
