Prieš kurį laiką valdančiųjų Liberalų sąjūdžio, Laisvės partijos ir konservatorių frakcijų atstovai registravo Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma atsisakyti amžino embrionų saugojimo bei pagalbinio apvaisinimo paslaugas kompensuoti valstybės lėšomis.
Jos, pasak vieno iš pataisų rengėjų, Liberalų sąjūdžio atstovo Armino Lydekos, nėra revoliucinės.
Pataisos, anot jo, antradienį bus pateiktos Seimui.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymo keitimus praėjusioje kadencijoje inicijavo dabar opozicijoje veikianti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
Siekia, kad poroms nukristų finansinė našta
Pakeitimai, pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro Santaros vaisingumo centro vedėjo R.Griciaus, buvo naudingi.
„Pagalbinio apvaisinimo įstatymas, kai buvo priimtas po didelių debatų ir batalijų Seime, Vyriausybėje ir visuomenėje, buvo vis tik didelis žingsnis, kuris padarė prieinamą pagalbinį apvaisinimą žymiai daugiau porų ir tai buvo labai sveikintinas reiškinys“, – pirmadienį spaudos konferencijos metu pasakojo gydytojas.
Bet, anot jo, įstatymą ir toliau reikia keisti, kad pagalbinio apvaisinimo bei vaisingumo išsaugojimo paslaugas kompensuotų valstybė.
„Noriu pakalbėti apie pagalbinio apvaisinimo kompensavimo tvarkos keitimus. Pirmas iš jų būtų dėl pagalbinio apvaisinimo paslaugų kompensavimo onkologiniams pacientams vaisingumo išsaugojimui, arba labai retomis ligomis sergantiems.
<...> Tikrai būna labai sudėtinga, nes atėjusioms poroms ir taip būna šokas dėl išgirstos diagnozės, jie galvoja apie savo ligos gydymą.
Žmonės labai nustemba, jiems būna didžiulis šokas, <...> kad jų pagalbinio apvaisinimo nei procedūrų, nei medikamentų valstybė nekompensuos.
Ir kai jiems onkologai, arba specialistai, kurie gydo retas ligas, rekomenduoja pas mus atvykti dėl konsultacijos pagalbiniam apvaisinimui, jeigu tai yra pora, arba reprodukcinių audinių išsaugojimui, jei tai pavieniai asmenys, žmonės labai nustemba, jiems būna didžiulis šokas, kad jeigu tai yra pora ir jie turi geriausią šansą ateityje užsišaldyti embrionus, kad jų pagalbinio apvaisinimo nei procedūrų, nei medikamentų valstybė nekompensuos“, – teigė akušeris ginekologas.
Pacientai, pasak jo, dažniausiai būna laikinai nedarbingi dėl savo pagrindinės ligos, tad apsimokėti pagalbinio apvaisinimo ar vaisingumo išsaugojimo paslaugas jiems esą sudėtinga.
„Tai jiems būna didžiulė finansinė našta“, – teigė R.Gricius.
Patobulėjo technologijos
Registruodami įstatymo pataisas, valdantieji siūlo, kad pagalbiniam apvaisinimui sukurti embrionai būtų saugomi ne trumpiau kaip dvejus metus, bet ne ilgiau kaip 10 metų, nebent pora pageidautų kitaip.
Taip pat, – kad pagalbinio apvaisinimo paslaugas, embrionų paruošimo ir saugojimo paslaugas, apmokėtų valstybė, kad vaisingumo išsaugojimo procedūros būtų atliekamos jaunesniems nei 14 metų asmenims, sergantiems onkologinėmis ir retomis ligomis, kurios ateityje užkerta kelią susilaukti vaikų.
Tai, pasak Lietuvos akušerių ginekologų draugijos prezidentės Dianos Ramašauskaitės, tapo įmanoma.
„Galbūt 2016 metais, kai nebuvo išvystytos technologijos, ir buvo pasirinktas tas 14 metų amžius dėl to, kad buvo įmanoma surinkti tik lytines ląsteles. Dabar galimybės yra visiškai kitos“, – kalbėjo ji.
„Šiuo metu patvirtinta, kad vaisingumo tikslu vaikams ir paaugliams iki lytinės brandos gali būti atliekamas reprodukcinių audinių paėmimas ir saugojimas, tai yra kiaušidžių ir sėklidžių berniukams audinio krioprezervacija, o sulaukus lytinės brandos – lytinių ląstelių surinkimas ir saugojimas“, – pažymėjo D.Ramašauskienė ir reiškė viltį, kad Seimas teikiamoms Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisoms pritars.
Lietuvoje teisinė bazė – išskirtinė
Lietuva, gydytojos akušerės ginekologės Eglės Drejerienės teigimu, yra unikali valstybė, jog sukurtus embrionus saugo neterminuotą laikotarpį.
„Amžino embrionų saugojimo galima atsisakyti vieninteliu atveju – sutikus juos donuoti kitoms poroms, kitų porų gydymui.
Jeigu partneriai sutikimo nepasirašo, vienas iš jų, ar abu, miršta įvykus kokiam nelaimingam nutikimui, ar tiesiog išsiskiria, teisinės pasekmės šiuo metu veikiančiu įstatymu yra nenumatytos“, – pažymėjo gydytoja.
Spaudos konferencija:
Ji ragino Seimą priimti valdančiųjų registruotas pataisas:
„Siūlomi pakeitimai pagerintų teikiamos pagalbos kokybę, pagerintų ir pacientų lūkesčius, pagerintų medicininę praktiką, įneštų daugiau skaidrumo, priartintų Lietuvą prie tarptautinės pagalbinio apvaisinimo technologijų naudojimo ir teisinio reguliavimo praktikos.“
Pataisų skeptikai dvejoja, ar embrionus, pasibaigus jų saugojimo terminui, etiška naikinti, ar šioms pataisoms išvis dabar turėtų būti teikiamas prioritetas.
