Nacionalinio transplantacijos biuro duomenimis, gegužės pabaigoje Lietuvoje kepenų persodinimo laukė 96 žmonės, iš jų – 12 vaikų.
Anot Vitalijaus Sokolovo, per metus Santaros klinikose atliekama 12–15 kepenų persodinimo operacijų. Nors tai sudėtingos ir nemažai rizikos turinčios operacijos, didžioji jų dalis baigiasi sėkmingai, o žmonės gauna naujo gyvenimo šansą.
– Gydytojau, esate Santaros klinikų vyriausiasis specialistas transplantacijai, o jūsų darbo viena iš sričių – kepenų persodinimo operacijos. Nuo ko viskas prasidėjo?
– Kai Kaune baigiau medicinos studijas ir atėjau į rezidentūrą Santaros klinikose – pamačiau, kad tuo laiku kepenų nelabai kas operavo. Man pasirodė, kad čia yra tam tikra niša. Taip ir prasidėjo. Apsisprendžiau, kad noriu užsiimti kepenų chirurgija.
– Minėjote, kad nuo 2000 metų Lietuvoje atliekamos kepenų persodinimo operacijos. Jums teko dalyvauti ir pirmose tokiose operacijose?
Atrodo, kai žiūri, kaip kolegos užsienyje operuoja – viskas aišku, o kai pradedi daryti pats – kyla daug klausimų.
– Taip. Tada jos buvo iššūkis. Lietuvoje pirmąją kepenų persodinimo operaciją atliko profesorius Balys Dainys, o man joje irgi teko dalyvauti. Pirmoji, deja, buvo nelabai sėkminga. Paskui jas darė ir profesorius Algimantas Justinas Bubnys.
Po pirmųjų nesėkmių mūsų medikų komanda kelis kartus važiavo mokytis į Vokietiją, stebėjome, kaip dirba šios šalies medikai. Atrodo, kai žiūri, kaip kolegos užsienyje operuoja, viskas aišku, o kai pradedi daryti pats – kyla daug klausimų.
