„Todėl stipriname savo karių indėlį NATO rytiniame flange ir siunčiame aiškų mūsų ryžto ženklą savo sąjungininkams“, – sakė Ch.Lambrecht.
Ji pridūrė, kad kariai bus dislokuoti „per kelias dienas“.
Berlyno žinutė sąjungininkams – „galite mumis pasikliauti“, sakė ministrė.
Šiuo metu Lietuvoje tarnauja 500 vokiečių karių, Vokietija vadovauja šalyje dislokuotam tarptautiniam NATO batalionui.
Padidinus vokiečių pajėgas, Lietuvą pagal dislokuotų vokiečių karių skaičių lenks tik Malis.
A.Anušauskas: tai svarbus ženklas
Vokietijos sprendimas siųsti daugiau karių į NATO tarptautinį batalioną yra pozityvus ir svarbus žingsnis, to galima tikėtis ir iš kitų sąjungininkų, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Vokietija paskelbė, kad numato sustiprinti priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę papildomais pajėgumais, kurių šiai grupei ir reikia, ir trūko. Iš mūsų pusės, mes patenkinti šiuo sprendimu“, – BNS pirmadienį sakė ministras.
„Tai yra svarbus ženklas. Vokietija, kaip ir kitos NATO valstybės, siunčia pastiprinimą, nes saugumo situacija regione yra labai įkaitusi, mūsų susirūpinimas mūsų pačių saugumu nemažėja, tad Vokietijos žingsnis – pakankamai pozityvus“, – pridūrė A.Anušauskas.
Rukloje, Jonavos rajone, dislokuotą Vokietijos vadovaujamą NATO kovinę grupę sudaro 1,2 tūkst. karių, pusė jų – vokiečių pajėgos. Taip pat savo karius čia yra atsiuntusi Belgija, Čekija, Liuksemburgas, Nyderlandai ir Norvegija.
Anot A.Anušausko, Vokietijos sprendimas „nėra siurprizas“, nes kiekviena šalis, dalyvaujanti šioje kovinėje grupėje, yra iš anksto numačiusi planus, kokio dydžio pajėgas esant poreikiui gali atsiųsti kaip pastiprinimą.
A.Anušauskas patvirtino, kad mažesniais mastais pastiprinimą ketina siųsti ir kitos šalys, delegavusios savo karius, o Lietuva yra pasiruošusi juos priimti.
„Priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę numato stiprinti ir Nyderlandai. Manau, bus artimiausiu metu žinių ir apie kitus sąjungininkus“, – kalbėjo jis.
Berlynas sulaukė kritikos dėl atsisakymo siųsti ginklus Ukrainai, nepaisant pakartotinių Kijevo prašymų. Vokietijos pasiūlymas vietoj to išsiųsti 5 000 šalmų neseniai buvo sutiktas pašaipomis.
Maskvai prie Ukrainos sienos sutelkus daugiau kaip 100 tūkst. karių, Vakarų lyderiai reiškia susirūpinimą dėl galimos Rusijos invazijos į kaimyninę šalį. Maskva neigia besiruošianti pulti Ukrainą.
Tuo metu tarptautinė diplomatija smarkiai intensyvėja, Prancūzijos ir Rusijos prezidentams vėliau pirmadienį ruošiantis susitikti derybų Maskvoje, o Vokietijos kancleriui vykstant į Vašingtoną pokalbio su JAV prezidentu Joe Bidenu.
Be to, Vokietijos, Čekijos, Slovakijos ir Austrijos užsienio reikalų ministrai lankosi Kijeve. Ukraina savo ruožtu stengiasi išsklaidyti susirūpinimą, Jungtinėms Valstijoms perspėjus, kad Maskva suintensyvino pasiruošimus didelio masto invazijai.
