Gyvenamasis kvartalas netoli Vilniaus baustas už netinkamai tvarkomas nuotekas: čia gyvena ir Aplinkos apsaugos departamento direktorė

Anonimiškai surašytas raštas apie šio namų kvartalo nuodėmes pasiekė 15min redakciją po to, kai O.Vėbrienė išplatino viešą „pagalbos laišką“ aukščiausiems šalies vadovams, teigdama, kad patiria spaudimą dėl savo principingos veiklos.

Kaltina aplinkos tarša

Šiame rašte teigiama, kad „įsiplieskęs konfliktas tarp Aplinkos ministerijos ir jai pavaldaus Aplinkos apsaugos departamento apnuogino nemažai žaizdų aplinkosaugos sistemoje“.

Kalba čia eina ir apie direktorės gyvenamąją vietą Vilniaus rajone, esą tas individualių namų kvartalas Senajame Ukmergės plente yra tolokai nuo centralizuotų geriamojo vandens ir nuotekų tinklų, tad naudojamasi vietiniais tinklais.

Minima, kad kvartalas buvo pastatytas be nuotekų valyklos, o suprojektuotas ir pastatytas požeminis nuotekų rezervuaras, į kurį buvo surenkamos nuotekos iš visų namų.

Kadangi šiame kotedžų kvartale gyvena „neeiliniai žmonės“, galbūt susipratę po kurio laiko pastatė nuotekų valyklą.

„Vietos gyventojai turėjo samdyti nuotekų išvežėjus ir vos ne kas dieną juos kviesti, kad nors dalinai išvalytų greitai prisipildantį rezervuarą. Tačiau kodėl jie turi kažką samdyti ir mokėti nemažas sumas už nuotekų išvežimą, kai galima prakasti griovį ir nevalytas nuotekas leisti tiesiai į gamtą? Asmeninės „kišenės“ turbūt arčiau širdies, negu nuo žmonių fekalijų apsinuodiję tik išsiperėję paukščiukai, nesugebėsiantys pabėgti iš lizdų. O kam tai rūpi?

Kadangi šiame kotedžų kvartale gyvena „neeiliniai žmonės“, galbūt susipratę po kurio laiko pastatė nuotekų valyklą. Pasirodo, tokios valyklos naudojimui privalomas Aplinkos apsaugos agentūros išduotas taršos leidimas. (…) Už aplinkos teršimą, kai išleidžiama į aplinką 5 kub.m. per parą ir daugiau valytų nuotekų, irgi turi būti mokami valstybei taršos mokesčiai“, – rašoma anoniminiame rašte.

Jame net suskaičiuota, kad bauda už neteisėtai išleidžiamas nuotekas panašiai gyvenvietei gali siekti daugiau nei 7 tūkst. eurų per metus.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./„Vilniaus vandenų“ nuotekų valykla

„Neeiliniai žmonės“ – AAD direktorė

O tie „neeiliniai žmonės“, anot laiško autorių, yra AAD direktorė O.Vėbrienė, ir esą „sunku įsivaizduoti“, kad ji galėjusi nežinoti, kaip turi būti tvarkomos jos ir kaimynų nuotekos: „Ar kažkas gali būti atleidžiamas nuo tokios prievolės vien dėlto, jog nešioja aplinkosaugininko uniformą?“

Tiesa, kokie nors įrodymai, kad O.Vėbrienė žinojo ir toleravo tokią bendrijos, kurioje gyvena, veiklą, nepateikiami.

AAD 15min patvirtino, kad Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijos (AAI) turimais duomenimis, 2019 m. birželio 5 d. buvo gautas pranešimas, kad šiame kvartale į melioracijos griovį patenka nuotekos.

Patikrinimo metu nustatyta, kad buitinių nuotekų kaupimo rezervuaras buvo perpildytas ir nevalytos buitinės nuotekos per viršutinį dangtį pateko į aplinką.

„Vilniaus rajono AAI pareigūnai atliko neplaninį patikrinimą ir buvo nustatyta, kad teritorijoje Avižienių sen., Vilniaus r. sav., kurioje yra gyvenamųjų namų kvartalas, iš kurio namų buitinės nuotekos inžineriniais tinklais buvo suvestos į vieną buitinių nuotekų kaupimo rezervuarą, esantį gatvės gale. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad buitinių nuotekų kaupimo rezervuaras buvo perpildytas ir nevalytos buitinės nuotekos per viršutinį dangtį pateko į aplinką, melioracijos griovį.

Kvartalo gyventojai nedelsiant taršą nutraukė ir teritoriją sutvarkė. Už minėtą pažeidimą atsakingam asmeniui dėl netinkamo nuotekų tvarkymo surašytas ANK protokolas. Daugiau Vilniaus rajono AAI neturi registravusi nusiskundimų dėl galimų aplinkosauginių pažeidimų minėtu adresu“, – teigiama AAD atsiųstame komentare.

Vyro turtas iki santuokos

Pati AAD direktorė O.Vėbrienė 15min teigė, kad išties jos sutuoktiniui šiame kvartale priklauso dvibutis namas, įsigytas dar iki santuokos, tad vyras ir rūpinosi statybų, įrengimo ir kt. klausimais.

„Dėl šios priežasties neturėjau pagrindo gilintis į Jūsų minimus klausimus“, – paklausta apie galimus nuotekų tvarkymo pažeidimus, tikino direktorė.

Ji sakė žinanti tiek, kad įrenginių eksploatavimu rūpinasi įmonė, su kuria yra sudaryta gyventojų sutartis:

„Be abejo, atkreipsiu bendrijos ir jos vadovų dėmesį, ar tikrai yra sutvarkyti visi formalumai. Kaip AAD direktorė niekada net nepagalvojau skirti ypatingą dėmesį mano šeimą (gyvenvietę) aptarnaujančioms įmonėms, pasitikiu savo kolegomis inspektoriais dirbančiais teritoriniuose padaliniuose ir neabejoju, kad jie atlieka savo darbą, kurį turi atlikti.“

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Olga Vėbrienė

Kad kvartalas iš pradžių neturėjo, o dabar jau ilgiau nei metus turi nuotekų valyklą, patvirtino ir šio kvartalo individualių gyvenamųjų butų savininkų bendrijos įkūrėja ir vadovė Asta Lopetienė.

Ji negalėjo tiksliai nurodyti, kiek išvalytų nuotekų iš valyklos išleidžiama į aplinką per parą ir ar tas kiekis yra toks, kai jau reikia taršos leidimo, kadangi valyklą įrengė ir eksploatuoja privati bendrovė, turinti didelę šios srities patirtį.

Pasikonsultavusi su kaimynais, kurie, anot A.Lopetienės, rūpinosi nuotekų valyklos įrengimu ir priežiūra, bendrijos atstovė dar patikslino, kad taršos leidimu bendrija būtinai pasirūpins artimiausiu metu.

Taršos leidimas išduotas nebuvo

Aplinkos apsaugos agentūros atstovė ryšiams su visuomene Lina Gaidžiūnaitė informavo, kad pagal AAA turimus duomenis, šio kvartalo adresu taršos leidimas nėra išduotas.

Tikėtina, jog nėra viršijimas išleidžiamų nuotekų kiekis, nustatytas minėtame kriterijuje taršos leidimui gauti, – teigė AAA atstovė.

„Atkreiptinas dėmesys, jog remiantis Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėmis, įrenginiams eksploatuoti reikalinga speciali taršos leidimo dalis nuotekų tvarkymui ir išleidimui, jei išleidžiama (planuojama išleisti) į gamtinę aplinką (paviršinius vandens telkinius, filtravimo įrenginius, tręšimo laukus ir kt.) 5 kub.m per parą ir daugiau buitinių, gamybinių ir kt. (išskyrus paviršines) nuotekų (apskaičiuojama dalijant per metus išleidžiamą ar numatomą išleisti nuotekų kiekį iš išleidimo dienų skaičiaus). Tikėtina, jog nėra viršijimas išleidžiamų nuotekų kiekis, nustatytas minėtame kriterijuje taršos leidimui gauti“, – teigė agentūros atstovė.

Dėl taršos mokesčių gyventojai turėtų kreiptis į Aplinkos apsaugos departamentą.

AAD informavo, kad 2020 metais departamento Pranešimų priėmimo tarnyba iš gyventojų apie galimą taršą nuotekomis gavo 975 pranešimus.

2019 metais buvo nustatyti 75 neteisėto nuotekų išleidimo atvejai.

„Kalbant apie individualius namus, nevalytų nuotekų išleidimas draudžiamas, o leidimas reikalingas, kai per parą išvalytų nuotekų į aplinką išleidžiama 5 kub.m ir daugiau“, – teigia departamentas.