Pokalbiuose šeimos, pabėgusios iš okupuoto Chersono regiono ir aplinkinių rajonų, pasakojo už nugaros palikusios kasdien augantį pavojų ir labai sunkų gyvenimą – virš regiono pakibo galbūt vieno svarbiausių šio karo mūšių grėsmė.
Kai praėjusią savaitę vėlyvą popietę prie patikros posto netoli Ukrainos valdomo Zaporižios miesto sustojo pusšimtis automobilių, įtampa keleivių veiduose buvo akivaizdi.
„Šlovė Ukrainai“, – sušuko viena moteris, apsikabinusi kareivį.
„Pamačiau Ukrainos vėliavą ir pradėjau verkti“, – sakė kita moteris Anna. Jos septynmetis sūnus tylėdamas žiūrėjo pro automobilio langą.
Rusijai sugriežtinus sienų kontrolę, šeimų, paliekančių Rusijos okupuotą teritoriją pietų Ukrainoje ir atvykstančių į Ukrainos valdomą teritoriją, skaičius smarkiai sumenko – dabar jų atvyksta vidutiniškai apie dvidešimt per dieną, o metų pradžioje jų dūdavo apie šimtą.
