Ypač sunku žiemą
Kaip 15min pasakojo kitapus vakarinio aplinkkelio netoli Justiniškių gyvenantis Mantas B., Helsinkio gatvę ir gatve pavadinti sunku.
„Žiemos sezonu šioje gatvėje situacija kritinė, susiformavus plikledžiui kelias virsta visiška ledo arena, dėl to dalis automobilių ja pravažiuoti išvis negali. Arba rizikuoja atsidurti tvenkinyje. Milžiniškų duobių taip pat niekas nesiruošia tvarkyti.
Iš miesto pusės bent žadama greitai pradėti tvarkymo, asfaltavimo darbus, tačiau Vilniaus rajonas nemato reikalo jokiems tvarkymams, žada tik greideriuoti kelią atšilus orams. Tad keli šimtai žmonių kasdien priversti rizikuoti ne tik automobilių būkle, bet ir savo sveikata slidžiame kelyje“, – skundėsi Mantas.
Viadukas iš niekur į niekur
Ši gatvė turėtų sujungti abi vakarinio aplinkkelio puses ir pagaliau leisti važiuoti čia pat esančiu viaduku. Tuomet pasiekti Justiniškes vietiniams būtų labai paprasta. Va tik kada tai nutiks?
Žmonės sako nė nenumanantys.
Apie tai, kad virš vakarinio aplinkkelio sostinėje yra bent trys nenaudojami viadukai, 15min rašė jau ne kartą. Kiekvieno iš jų istorija skirtinga, tik vaizdas tas pats – naujais viadukais gali nebent pasivaikščioti, tačiau iš abiejų pusių iki jų realiai nėra nei kelio, nei takelio.
Pernai rugpjūtį Vilniaus miesto savivaldybė teigė, kad „dalį privažiavimo kelio iki viaduko nuo Buivydiškių pusės įrengs vystytojai, dėl likusios dalies privažiavimo kelio kitoje viaduko pusėje Vilniaus miesto savivaldybei teko pirmiausia išspręsti procesinius sklypų klausimus, šiuo metu procesas eina į pabaigą ir artimiausiu metu bus atnaujintas projektavimas dėl likusios privažiavimo kelio dalies.“
Darbus planuota atlikti 2023 metais.
Kol kas tik siunčia greiderį
Šiuo metu, paklausus apie situaciją su Helsinkio gatve, Vilniaus miesto savivaldybė sako, kad Helsinkio gatvės yra lyginama greideriu.
„Tą darysime ir šiemet, nusistovėjus teigiamai oro temperatūrai. Pagal prisijungimo prie miesto komunikacijų sąlygas vystytojas įpareigotas prie objekto Helsinkio g. 10....16 suprojektuoti ir įrengti Helsinkio g. nuo esamo asfalto iki įrengto viaduko per aplinkkelį.
Mūsų žiniomis, projektas baigiamas rengti, darbai planuojami šiais metais“, – apie savo įsipareigojimus kitapus aplinkkelio Justiniškių pusėje net neužsimena savivaldybė.
Mantas sako, kad gyventojai žino, jog viaduko jungtį su Helsinkio gatve ir jos asfaltavimą iki miesto ribos įpareigotas įgyvendinti vystytojas CITUS: „Jie jau 2022 m. vasarą žadėjo pradėti darbus, bet kol kas nieko nevyksta.
Visgi, mus informavo, jog jau yra gautas statybų leidimas, tai galbūt kovo–balandžio mėnesiais kažkokie paruošiamieji darbai prasidės. Tačiau rytinėje viaduko pusėje, Vilniaus miesto savivaldybės atsakomybėje esanti viaduko ir Talino g. jungtis toliau stringa, nes dar tebevyksta derybos dėl tos atšakos projektavimo.“
Rytinėje viaduko pusėje, Vilniaus miesto savivaldybės atsakomybėje esanti viaduko ir Talino g. jungtis toliau stringa.
Gyventojų daugėja
Bendrovė „Citus“ čia plėtoja vieną iš savo projektų – kotedžų ir butų kvartalą „PaJustis“. Anot Manto, šis ir anksčiau pastatyti „Town House“ kvartalai ir yra tos vietos, kur daugiausia gyvena žmonių Helsinkio gatvėje. Jis teigia, kad pagal oficialią informaciją tai yra apie 250 butų, tad – apie 800 gyventojų.
„Kol kas dar tiek nėra, nes dalis žmonių įsirenginėja būstus, bet važinėja kurjeriai, apdailininkai, statybininkai ir pan., eismas tikrai nemažas kasdien. Čia tiek tik iš dviejų kvartalų.
Taip pat kasdien vaikštinėja nemažai žmonių pėsčiomis iš Buivydiškių į Justiniškes ir atvirkščiai – į mokyklas, darželius, darbus, parduotuves, pasivaikščioti prie tvenkinių ir panašiai. Sujungus viaduką, visiems jiems nebereiktų klampoti per purvynus ir balas neapšviestu keliu“, – kalbėjo gyventojas.
„Citus“ apsiėmė sutvarkyti
Bendrovė „Citus“ savo komentare 15min teigė, kad abiejų projektų plėtotojai yra įpareigoti atlikti tam tikrus darbus vystant miesto infrastruktūrą, tik kaimyniniam sklypui kliuvo kur kas mažesnė darbų našta: suprojektuoti atkarpą nuo rajono ribos iki savo sklypo.
„PaJusčiui“ esą teko neproporcingai didelė dalis: savos atkarpos suprojektavimas ir visos gatvės, nuo rajono ribos iki viaduko, nutiesimas. „PaJusčio“ plėtotojai turėjo galimybę sumokėti infrastruktūros mokestį ir gatvės neįrengti, tačiau buvo priimtas sprendimas, kad kvartalo gyventojams tai yra svarbu, o mokestis keliauja į „bendrą katilą“ ir, kada gatvė būtų buvusi sutvarkyta, neaišku. Todėl apsiėmėme ją sutvarkyti.
Reikia turėti omenyje, kad kelio dalis, priklausanti, Vilniaus rajonui, sutvarkyti pagal šiuos projektus nepriklauso“, - teigiama komentare.
Taip teigiama, kad suprojektavus savo atkarpos dalį, šalia projekto „PaJustis“ pastebėta, kad kitam projektui priklausanti kelio dalis suprojektuota labai nekokybiškai: „Dalis kelio suprojektuota ant vandens telkinio, nesiremiant faktine situacija žemės sklype; projekte nenurodytas nei vienas medis, kurį tektų šalinti (tam reikalingas atskiras leidimas, kurio derinimas, dažnai, trunka ne vieną mėnesį), o jų ten – bent 10; yra ir kitų klaidų. Keisčiausia, kad toks projektas buvo patvirtintas savivaldybėje ir gavo statybų leidimą.
Taip pat Vilniaus miesto savivaldybė nusprendė, kad gatvė turėtų būti aukštesnės kategorijos nei numatyta detaliuoju planu, kad ja galėtų kursuoti visuomeninis transportas. Tokie nesklandumai ir perprojektavimai taip pat užtęsė darbus ir jų nebuvo įmanoma pradėti anksčiau.
„PaJusčio“ projektui priklausančios gatvės atkarpos daliai statybų leidimą esame gavę, tačiau juos dar reikėjo derinti su projekto statybų eiga, kad statybų technika jos nesugadintų. Gatvės tvarkymo darbus planuojame pradėti artimiausiu metu, derindami ir su orais, nes darbams reikalinga teigiama temperatūra – jei viskas vyks sklandžiai, pradėsime dar šį mėnesį. Baigti numatoma su projekto baigtumo registravimu – iki šių metų pabaigos.“
Už ribos dar blogiau
Vis dėlto blogiausia situacija šiuo metu, anot Manto, su ta gatvės dalimi, kuri jau yra Vilniaus rajono teritorijoje: „Šiuo metu baisiausia kelio kokybė yra rajono ribose, ten panašiau į kraterius, negu į kelią.
Ypač pavojingos vietos palei tvenkinį ir upelį, nėra jokių atitvarų, tad per plikledį ir milžiniškas duobes tikrai juo važinėti yra rizikinga ir vienas žingsnis iki nelaimės. Bet rajonas neturi nei projektų, nei planų kažką čia keisti.“
Vilniaus rajono savivaldybė savo ruožtu tikina, kad, kaip informavo Zujūnų seniūnija, Helsinkio g. atkarpa keliskart per metus yra lyginama, žiemos sezonu – valoma ir barstoma.
„Šiemet sausio mėnesį buvo užpilta žvyro, kad bent kiek pagerėtų pravažiavimas. Šiuo metu kelio važiuojamojoje dalyje dar yra įšalas, vietomis danga padengta ledu, esant tokioms oro sąlygoms, atliekant kelių lyginimą greideriu, nebus pasiektas norimas kelio lygumo bei patvarumo rezultatas.
Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra žiemos laikotarpiu vykdoma vadovaujantis Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių, gatvių priežiūros paslaugų žiemos laikotarpiu tvarkos aprašu. Pasibaigus įšalui bei išdžiūvus kelio dangai, bus planuojama atlikti kelio lyginimo greideriu darbus“, – savo komentare aiškino rajono savivaldybės atstovai.
Šiemet sausio mėnesį buvo užpilta žvyro, kad bent kiek pagerėtų pravažiavimas.
Kartu netvarko
Atrodytų, gatves besiribojančiose teritorijose rajono ir miesto savivaldybės galėtų tvarkyti bendromis jėgomis arba bent derindamiesi vieni prie kitų. Tačiau taip nėra.
„Pažymime, kad priemiestinių gatvių priežiūros vykdymas nėra derinamas su miesto savivaldybe.
Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra vykdoma pagal teikiamus Vilniaus rajono seniūnijų seniūnų prašymus, yra rengiamas vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių tiesimo bei remonto darbų planas. Planas nagrinėjamas seniūnijos seniūnaičių sueigoje, susirinkimo metu surašomas protokolas.
Asfaltuoti šios gatvės atkarpos kol kas nenumatoma, kadangi nėra minėtame darbų plane“, – gyventojų bugštavimus, kad jokio plano jų gatvei nėra, patvirtino Vilniaus rajono savivaldybė.
Savivaldybės teigimu, „Vilniaus rajono vietinių kelių, šaligatvių / takų remontas, tiesimas, vykdoma priežiūra atliekama už gaunamas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos skirtas kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas bei Vilniaus rajono savivaldybės biudžeto lėšų dalį“.
„Vietinių kelių remonto bei priežiūros poreikiai kelis kartus didesni, nei skiriama lėšų. Dėl lėšų trūkumo sunku užtikrinti visų rajono kelių tinkamą priežiūrą. Vilniaus rajone yra daugiau kaip 2 500 km vietinės reikšmės kelių ir gatvių. Asfaltbetonio danga Vilniaus rajone sudaro tik apie 22,5 proc.
Pagal Vilniaus rajono seniūnijų seniūnų prašymus rengiamas vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių tiesimo bei remonto darbų planas. Sudarant seniūnijų svarbių vietinės reikšmės kelių (gatvių) planą, atsižvelgiama į kelių eismo intensyvumą, pradėtų darbų tęstinumą, visuomeninio transporto panaudojimo galimybes“, – aiškino savivaldybės atstovai.
Tačiau gyventojams paliekama galimybė ir patiems prisidėti prie kelių tvarkymo ir infrastruktūros gerinimo – Vilniaus rajono savivaldybė turi tokią programą.
