Statistikos departamentas paskelbė duomenis apie materialinio nepritekliaus lygį šalyje praėjusiais metais. Atlikus pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinį tyrimą bei apklausus beveik 5 tūkstančius namų ūkių, paaiškėjo, kad didelio materialinio nepritekliaus lygis 2018 metais siekė 11,1 proc. Užpernai jis buvo 1,3 proc. punkto didesnis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) aiškina, kad prie mažiausio per dešimtmetį materialinio nepritekliaus rodiklio šalyje prisidėjo dabartinių valdančiųjų sprendimai.
Nevyriausybininkai pageidautų aktyvesnių valdžios veiksmų sprendžiant opią problemą.
Šeši ekonominiai sunkumai
Materialinio nepritekliaus lygis – tai rodiklis, rodantis, kokią gyventojų dalį sudaro asmenys, dėl lėšų stokos susiduriantys su tam tikrais materialinio nepritekliaus elementais. Materialinis nepriteklius skaičiuojamas atsižvelgiant į šešis ekonominius sunkumus.
Materialinio nepritekliaus elementų sąrašas
- Namų ūkis dėl pinigų stokos negali laiku sumokėti būsto nuomos, komunalinių mokesčių, būsto ar kitų paskolų, kredito įmokų;
- Namų ūkis neturi galimybės praleisti bent savaitės atostogų ne namuose;
- Namų ūkis negali sau leisti pakankamai šildyti būsto;
- Namų ūkis negali sau leisti bent kas antrą dieną valgyti mėsos, žuvies ar analogiško vegetariško maisto;
- Namų ūkis negalėtų apmokėti nenumatytų išlaidų iš savo lėšų (išlaidų suma lygi ankstesnių metų mėnesinei skurdo rizikos ribai: 2017 metais – 260 eurų, 2018 metais – 280 eurų);
- Namų ūkis dėl lėšų stokos neturi automobilio.
Vienišus nepritekliai kankina dažniau
Didelį materialinį nepriteklių patiriančiais asmenimis laikomi tie, kurie dėl lėšų stokos susiduria su bent keturiais iš šešių materialinio nepritekliaus elementų. Jeigu žmogus susiduria su tam tikrais sunkumais apmokėdamas sąskaitas išvardytose srityse, tuomet laikoma, kad patiriamas materialinis nepriteklius.
Statistikos departamento duomenimis, didelį materialinį nepriteklių pernai patyrė apie 310 tūkstančių gyventojų. Nurodoma, kad su tokiais sunkumais susiduriančių gyventojų dalis mieste ir kaime beveik nesiskyrė – siekė atitinkamai 11,1 procento ir 11,2 procento.
Statistikos departamento duomenimis, didelį materialinį nepriteklių pernai patyrė apie 310 tūkstančių gyventojų.
Pagal amžių su materialiniu nepritekliumi dažniausiai susidūrė 65 metų amžiaus ir vyresni asmenys. Rečiausiai – 25–49 metų amžiaus asmenys.
Kaip skelbia Statistikos departamentas, namų ūkiai be vaikų su materialiniu nepritekliumi susidūrė dažniau nei šeimos su vaikais. Dažniausiai materialinis nepriteklius vargino vienus gyvenančius asmenis.
Materialinio nepritekliaus lygis pernai vieno gyvenančio asmens namų ūkiuose siekė 38,8 proc. ir, palyginti su 2017-aisiais, padidėjo 0,8 proc. punkto.
Namų ūkiuose, kurie per apklausą nurodė, kad negalėtų apmokėti nenumatytų išlaidų iš savo lėšų (280 eurų), pernai gyveno beveik pusė (48,8 proc.) gyventojų.
Dėl lėšų stokos negalėjo valgyti mėsos, žuvies ar lygiaverčio vegetariško maisto bent kas antrą dieną 14,5 proc. apklaustųjų. Namų ūkiuose, kurie neturėjo galimybės praleisti bent savaitę atostogų ne namuose, 2018 metais gyveno 40,7 proc. asmenų.
Skirtumai tarp miesto ir kaimo
Su visais iš šešių minėtų ekonominių sunkumų pernai gyventojai susidūrė rečiau nei 2017 metais, išskyrus galimybę laiku sumokėti būsto nuomos, komunalinius mokesčius, būsto ar kitas paskolas, kredito įmokas. Su šiuo nepritekliumi susiduriančių gyventojų dalis per metus padidėjo 1,6 procentinio punkto.
Pasak Statistikos departamento, kaimo gyventojai daug rečiau nei miestiečiai skundėsi negalintys tinkamai apšildyti būsto, truputį rečiau – negalintys laiku sumokėti būsto nuomos, paskolų ar kredito įmokų.
Tačiau kiti išvardyti nepritekliai kaime buvo patiriami dažniau nei mieste. Namų ūkiuose, kurie neturi galimybės praleisti bent savaitę atostogų ne namuose, gyveno 31,6 proc. miesto ir 59,3 proc. kaimo gyventojų, kurie negalėtų apmokėti nenumatytų išlaidų iš savo lėšų – atitinkamai 43,7 ir 59,3 proc.
Tikisi, kad bus dar geriau
SADM suskubo aiškinti, „kodėl materialinį nepriteklių patiriančių gyventojų dalis – mažiausia per dešimtmetį“.
Prie to, anot ministerijos, prisidėjo vaiko pinigai, nuo praėjusių metų pradėti mokėti visiems nepilnamečiams, pensijų, socialinių pašalpų nepasiturintiems didinimas, išaugusios nedarbo socialinio draudimo išmokos.
Taip pat – paskatos dirbti.
„Nuo pernai įsigaliojo įstatymai, kurie leidžia neįskaityti dalies pajamų, kai pretenduojama į piniginę socialinę paramą. Pavyzdžiui, skaičiuojant, ar šeima gali pretenduoti į socialinę pašalpą, taip pat būsto šildymo, vandens išlaidų kompensacijas, į pajamas neįskaitomi vaiko pinigai ir 15–35 proc. darbo pajamų, priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus.
Taip pat praėjusiais metais įtvirtinta nuostata, kad socialinę pašalpą gavęs ir dirbti pradėjęs asmuo turi teisę kurį laiką gauti 50 proc. iki įsidarbinimo mokėtos išmokos. Tai papildoma paskata dirbti, nes parama prarandama ne iškart“, – aiškinama SADM pranešime spaudai.
Jame cituojamas socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Jis pabrėžė, kad materialinis nepriteklius labiausiai mažėjo vaikų ir vyresnio amžiaus gyventojų grupėse.
„Noriu pabrėžti, kad tai nėra atsitiktinumas, nes būtent vaikus ir pensinio amžiaus žmones esame išskyrę kaip pažeidžiamiausias grupes pagal amžių, būtent čia dėjome didžiausias pastangas siekdami sumažinti skurdą. Praėjusiais metais buvo įvesti universalūs vaiko pinigai bei mokama papildoma išmoka gausių ar nepasiturinčių šeimų vaikams, didintos senatvės pensijos.
Tikimės, kad materialinio nepritekliaus lygis mažės ir toliau, nes vaiko pinigus nuo šių metų padidinome, senatvės pensijas indeksavome, o mažų pensijų gavėjams pradėjome mokėti priemokas“, – teigė L.Kukuraitis.
Tikimės, kad materialinio nepritekliaus lygis mažės ir toliau, nes vaiko pinigus nuo šių metų padidinome, senatvės pensijas indeksavome, o mažų pensijų gavėjams pradėjome mokėti priemokas.
Skursta daugiavaikės šeimos, pensininkai, neįgalieji
Asociacijos „Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas“ direktorės Aistės Adomavičienės teigimu, negalima neigti, kad situacija dėl materialinio nepritekliaus mažėjimo pernai, lyginant su 2017 metais, kiek pagerėjo. Tačiau pokyčiai vyksta labai lėtai.
„Kai kuriems žmonėms per lėtai viskas vyksta. Nežinau, negalėtumėme labai čia džiūgauti dėl to, nes labai lėtai viskas eina. Dar bus įdomu sulaukti, aišku, ir skurdo rizikos rodiklių vasarą, kaip jie atrodo. Preliminariai vaiko pinigai tikrai turėtų pagerinti situaciją, ypač – vaikų skurdo srityje“, – kalbėjo ji.
Kai kuriems žmonėms per lėtai viskas vyksta. Nežinau, negalėtumėme labai čia džiūgauti dėl to, nes labai lėtai viskas eina.
A.Adomavičienės atstovaujamos asociacijos nariai kasdien susiduria su žmonėmis, patiriančiais nepriteklius. Esą matoma, kad skurde atsidūrusių žmonių problemos nesisprendžia savaime, o nesprendžiamos gilėja.
Kai kada stereotipiškai mąstoma, kad sudėtingoje situacijoje dažniausiai atsiduria asocialūs, priklausomybių turintys asmenys ir panašiai. A.Adomavičienė tai neigė. Nors pasitaiko įvairių situacijų, ji pabrėžė, kad negalima teigti, jog visi skurstantys žmonės turi priklausomybių.
„Žemiau skurdo rizikos gyvena apie 24 procentai žmonių. Tai tikrai nėra tiek priklausomų žmonių mūsų visuomenėje. Tikrai negalima dėti tapatumo ženklo. Kai paklausai žmonių istorijų, susipažįsti su jais, matai labai daug skaudžių istorijų, kur tikrai supranti, kad tiesiog nelaimingai susiklostė aplinkybės, jie nesulaukė laiku pagalbos ir atsidūrė šitoje situacijoje“, – akcentavo skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė.
Kartu A.Adomavičienė sakė, kad daugiausia su skurdo rizika susiduria daugiavaikės šeimos, vieniši tėvai su vaikais, pensininkai, neįgalieji, kuriems įsidarbinti yra labai sunku ir jie negali dirbti visu pajėgumu, taip pat bedarbiai. Skaičiuojama, kad apie 60 procentų darbo neturinčių žmonių susiduria su skurdo rizika, nes socialinės išmokos nėra tokios, kurios leistų oriai išgyventi.
Kalbėdama, kaip gerinti situaciją, A.Adomavičienė išskyrė viešųjų paslaugų užtikrinimą, prieinamumą ir plėtrą įvairioms gyventojų grupėms: nuo švietimo iki sveikatos ir socialinės apsaugos. Taip pat ji minėjo, kad mokesčių sistema nėra palanki vidurinei klasei, reikėtų „stiprinti“ socialines išmokas.
„Ir, aišku, įtrauki darbo rinka yra labai svarbu, ypač – žmonėms su negalia, kad jie galėtų įsidarbinti ir taip nepriklausyti vien nuo išmokų, bet turėtų realias galimybes dirbti ir gyventi iš savo darbo. Žmonės, kurie įsidarbina po labai ilgų ieškojimų, jie atsigauna akyse“, – pastebėjo nevyriausybininkė.
Dvi žinutės
Vertindamas naujausius duomenis apie materialinio nepritekliaus lygį šalyje, Vilniaus universiteto profesorius Boguslavas Gruževskis sakė, kad yra dvi žinios. Viena vertus, padėtis gerėja, pagrindo teigiamiems pasikeitimams yra: vidutinio, minimalaus darbo užmokesčio augimas, neapmokestinamo pajamų dydžio, socialinių išmokų, taip pat – ir pensijų, didėjimas.
„Kur yra problemos? Tikrai malonu, kad skurdas ir materialus nepriteklius mažėja. Nemalonu, kad nemažėja taip sparčiai ir nemalonu, kad virš 300 tūkstančių žmonių susiduria su materialiniu tokio didesnio masto nepritekliumi“, – kalbėjo jis.
Nemalonu, kad nemažėja taip sparčiai ir nemalonu, kad virš 300 tūkstančių žmonių susiduria su materialiniu tokio didesnio masto nepritekliumi.
B.Gruževskio nuomone, pagrindinė problema yra darbo apmokėjimo srityje. Nors atlyginimai mūsų šalyje auga, bet dėl didelės nelygybės darbo apmokėjimo sferoje dažnai tą padidėjimą labiausiai pajunta geriau apmokamos darbuotojų grupės.
„Tai, kad vidutiniškai mes 2018 metais turėjome beveik 10 procentų darbo užmokesčio augimą, aišku, labiausiai tą augimą sudarė turtingiausių žmonių, t. y. kurie gauna virš 800 eurų į rankas, grupės. Šitos grupės labiausiai patraukė vidurkį į viršų, o žmonės, kurie gauna mažiausias algas ir kurie praktiškai visi patenka į mažiausiai aprūpintųjų dalį, jie tikrai tokio didesnio prieaugio neturėjo.
Todėl tikrai būtina ir toliau tobulinti ir mokesčių sistemą, ir atitinkamai skatinti darbdavių bei darbuotojų bendradarbiavimą, ypač – didinant darbo užmokestį iš apačios. Tai būtų pagrindinis ir svarbiausias punktas mažinant tokį didelį materialinį nepriteklių“, – išryškino jis.
B.Gruževskio teigimu, kalbant apie Europos Sąjungos standartus, kol kas labai nedaug pinigų skiriame socialinei paramai. Sulaukiame Europos Komisijos pastabų ir raginimų pasistengti daugiau investuoti į šią sritį.
Anot eksperto, jeigu bendrajame vidaus produkte didėtų darbo užmokesčio dalis, didėtų ir apmokestinimas, stiprėtų valstybės biudžetas ir daugiau pinigų būtų galima skirti socialinei paramai.
