Nors daugelyje išsivysčiusių valstybių tuberkuliozę pavyko sustabdyti, Lietuvos medikai tebekovoja su šia sunkia, neretai ir mirtimi pasibaigiančia liga. Mūsų krašto sergamumo tuberkulioze rodikliai apgailėtini, kaip atsilikusios šalies. Europoje vis dar tebesame valstybė, kurioje fiksuojamas aukštas sergamumas šia liga. Lietuvoje sergančiųjų tuberkulioze yra daugiau negu kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje.
Nepaisant liūdno „pirmavimo“, vis dėlto tuberkuliozė pamažu genama ir iš Lietuvos.
Nepaisant liūdno „pirmavimo“, vis dėlto tuberkuliozė pamažu genama ir iš Lietuvos. Praėjusiais metais užregistruoti 1873 nauji susirgimai – 100 mažiau negu 2007-aisiais. Dauginio atsparumo vaistams ligonių taip pat mažiau – 250, o užpernai jų buvo 314.
Alytaus tuberkuliozės ligoninė – vienintelė tokios paskirties medicinos įstaiga šalyje, kurioje pagal Tuberkuliozės programą ligoniai gydomi privalomai. Ant Nemuno kranto, pušyno apsuptyje, įsikūrusioje ligoninėje vienu metu gydoma per 50 ligonių. Jų sveikata rūpinasi toks pats skaičius medikų.
Anot Alytaus tuberkuliozės ligoninės direktoriaus pavaduotojo gydytojo pulmonologo Antano Strazdo, nors stebima tuberkuliozės mažėjimo tendencija, džiaugtis dar anksti: ligonių amžius jaunėja, jie į medicinos įstaigas patenka vis sunkesnės būklės, labiausiai tuberkuliozei jautri visuomenės dalis vis dar abejingi savo sveikatai. Vien pernai 20 Alytaus ligoninės tuberkulioze sergančių pacientų pasiglemžė mirtis.
Atveža mirštančius
Absoliuti tuberkulioze sergančių ligonių dauguma (su nedidelėmis išimtimis) – asocialiai gyvenantys asmenys. Dažniausiai tai darbingo amžiaus vyrai, paprastai neturintys nei nuolatinio darbo, nei gyvenamojo ploto. Moterys sudaro maždaug trečdalį sergančiųjų tuberkulioze, tačiau jos, kaip ir vyrai, suserga dėl tos pačios priežasties – netinkamo gyvenimo būdo. Todėl dažnai tuberkuliozė vadinama socialine liga, nors ja susirgti gali kiekvienas (mat tuberkuliozės bacilų turi visi žmonės). Anot medikų, šią užkrečiamą ligą įveikti būtų galima daug lengviau, jeigu žmogus laiku kreiptųsi į gydytojus, o diagnozavus tuberkuliozę, vykdytų visus nurodymus. Kadangi sergantieji tuberkulioze skausmo nejaučia, jie beveik nekreipia dėmesio į padažnėjusį kosčiojimą, bendrą silpnumą, prakaitavimą, karščiavimą.
„Neretai pasitaiko, kad namiškiams nepavyksta įkalbėti ligonio kreiptis į gydytojus. Tik tada, kai jis jau pradeda merdėti, kviečiama greitoji pagalba. Atlikus tyrimus paaiškėja, kad žmogus gyveno beveik be plaučių. Tokį ligonį išgelbėti pavyksta retai, dažniausia jau pirmomis gydymo dienomis jis miršta. Prieš kelias dienas į ligoninę paguldytos dar 50 metų nesulaukusios moters ligos istorija – tipinė. Apie pusmetį ji kosėjo, vėliau pajuto silpnumą, bet dėl patiriamų negalavimų į gydytojus nesikreipė. Medikus prisiminė tik tada, kai jau nebepajėgė prižiūrėti anūkų“, – pasakojo A.Strazdas.
„Prasidėjus sunkmečiui, daugelis žmonių išgyvena stresą, dėl pablogėjusių sąlygų susilpnėja imunitetas ir organizmas nepajėgia susidoroti su tuberkuliozės bakterijomis, todėl turime būti itin atidūs savo sveikatai ir pasijutę blogai privalome kuo greičiau kreiptis į medikus, nes kuo anksčiau bus diagnozuojama liga, tuo greičiau pavyks ją įveikti“, – perspėja Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinės ligoninės direktoriaus pavaduotoja programoms ir medicinos registrui Edita Davidavičienė.
Tačiau stebima ir kita tendencija: sergantieji tuberkulioze netvarkingai geria vaistus, neretai net nutraukia gydymą, kartais vien todėl, kad ilgiau gautų nedarbingumo išmokas. Tokiais atvejais tuberkuliozės bakterija įgyja atsparumą vaistams ir ligą įveikti būna daug sunkiau (ir brangiau), o kartais nebeįmanoma.
Įpročių nekeičia
„Daugelis mūsų ligonių kenčia nuo priklausomybės alkoholiui, narkotikams, nemažai tarp jų ir ragavusių kalėjimo duonos, yra ir ŽIV nešiotojų. Patekę į ligoninę jie nesistengia keisti savo įpročių, demonstruoja savo gyvenimo patirtį, normas, labai dažnai apsunkindami personalui atlikti savo tiesioginį darbą – gydyti juos“, – teigė Alytaus tuberkuliozės ligoninės direktorius Romualdas Radivonas.
Kadangi sergantieji tuberkulioze skausmo nejaučia, jie beveik nekreipia dėmesio į padažnėjusį kosčiojimą, bendrą silpnumą, prakaitavimą, karščiavimą.
Anot gydytojo A.Strazdo, po kiekvienos nakties darbuotojams tenka rinkti aplink ligoninės pastatą išmėtytus tuščius degtinės ir vyno butelius.
Tai, kad ligoniai tuberkuliozės ligoninėse vartoja svaigalus ir kvaišalus, niekam nėra naujiena, o tik skaudi realybė, kurios pakeisti kol kas neįmanoma. „Juk narkotikų ir alkoholio patenka net į kalėjimą, tai čia, kur ligoniai bent kol kas laisvai vaikšto į parduotuves ir po miestą, gaunama be vargo. Šios problemos išspręsti beveik neįmanoma“, – nelinksmai konstatavo R.Radivonas.
Artimiausiu metu ligoninėje bus diegiama magnetinėmis kortelėmis atidaromų durų sistema, ligoniai be personalo žinios nebegalės kada panorėję išeiti iš pastato. Tikimasi, kad tokios priemonės bent iš dalies sumažins svaigalų ir kvaišalų srautą į ligoninę. Dabar ligoniai geria ir palatose (žinoma, stengiasi likti nepastebėti), ir miške. Ligonis pasislepia pušyne butelį degtinės ar vyno, o paskui vis eina į lauką pakvėpuoti grynu oru, kol „prisikvėpuoja“ taip, kad vos ant kojų pastovi.
Svaigintis pasislėpę nuo personalo akių ligoniai sugeba, tačiau vėliau savo būsenos paslėpti nebepajėgūs. „Tada visu grožiu pasireiškia jų gyvenimo patirtis ir įpročiai. Jie agresyviai aiškinasi tarpusavio santykius, o darbuotojams pabandžius raminti įsisiautėjusius pacientus, kliūva ir jiems. Laimė, kad viskas baigėsi be pasekmių, kai ligonis pagriebęs peilį ėmė juo grasinti gydytojui. O kur dar naktinis gyvenimas, kai pusnuogės ar visai nuogos moterys, genamos instinktų, pasileidžia koridoriais į vyrų palatas“, – pasakojo A.Strazdas.
Nors visi ligoniai yra aprūpinami gydyti reikalingais vaistais, kai kurie jų griebiasi melo. Prašo artimųjų atsiųsti pinigų neva vaistams, o iš tikrųjų juos išleidžia narkotikams, alkoholiui ir cigaretėms. Vienas ligonis net Alytaus miesto vicemero prašė finansinės pagalbos „vaistams“ pirkti, tačiau jo klasta greitai buvo atskleista.
Su moterimis sunkiau
Alytaus ligoninės vadovai vienbalsiai tvirtina, kad pastaruoju metu vis daugiau problemų kelia neblaivios moterys. „Vyrams dažnai pakanka vyriško pokalbio, o moterį net užkalbint baisu, nes išgirsti tokių žodžių, kuriuos ne kiekvieno vyro liežuvis apsiverčia ištarti. Viena neblaivi moteris savo įžūlumu ir agresyvumu kartais atstoja tris vyrus. Vienintelė išeitis tokiu atveju – pagalbon kviestis policijos pareigūnus“, – pasakojo R.Radivonas.
Anot ligoninės direktoriaus, darbuotojai jaustųsi daug saugesni, o ligoniai atsakingesni už savo elgesį, jeigu būtų įrengtas apsaugos postas. Vien apsaugos darbuotojų buvimas neabejotinai drausmintų emocijų nevaldančius pacientus, įsitikinęs R. Radivonas.
Pernai alytiškiai buvo paskaičiavę, kad apsaugos posto išlaikymas per metus atsieitų 140 tūkst. litų, tačiau šiemet išlaikymo suma, padidėjus mokesčiams, būtų jau didesnė.
„Daugeliui pacientų reikia ne tik medikamentų, bet ir psichologo, socialinio darbuotojo paslaugų, kad jie pradėtų suvokti gyvenimo vertybes ir atrastų motyvaciją išgyti, nes dabar išeina, kad mes labiau suinteresuoti jų pasveikimu“, – teigė A.Strazdas.
Tačiau stebima ir kita tendencija: sergantieji tuberkulioze netvarkingai geria vaistus, neretai net nutraukia gydymą, kartais vien todėl, kad ilgiau gautų nedarbingumo išmokas.
Būtina izoliuoti
Didžiausią pavojų aplinkiniams kelia atvira tuberkulioze sergantys asmenys. Jiems čiaudint, kosint ar kalbant bakterijos oru pasklinda net 5 metrų atstumu ir gali išsilaikyti iki 5 valandų. Tuberkuliozės bakterijos labai gyvybingos, gatvės dulkėse gali išlikti pavojingos net 10 parų, ant knygos puslapių iki 3 mėnesių, o šaltuose rūsiuose tveria iki metų. Tuberkulioze galima užsikrėsti iš vienos taurelės geriant alkoholį. Todėl pasitaiko atvejų, kad taip užsikrečia vyrai, nevengiantys atsitiktinių kompanijų. Vienas atvira tuberkuliozės forma sergantis ligonis per metus gali užkrėsti iki 30 sveikųjų.
Dabar ligoniai stacionare gydomi 62 dienas ir jei per šį laiką nepasveiksta, gydymas pratęsiamas. Daug ilgiau, iki 24 mėnesių, tenka gydytis, jeigu nustatoma, kad žmogus serga atsparia vaistams forma. Toks gydymas ne tik ilgai trunka, bet ir kainuoja dešimtis kartų brangiau.
„Pasitaiko atvejų, kai nėra vaistų, galinčių įveikti tuberkuliozės lazdelę. Tada belieka vienintelis kelias, palengvinantis ligonio būklę, – imuniteto stiprinimas. Deja, tai liga visam gyvenimui, ir jo trukmė priklauso nuo imuniteto, bendro organizmo atsparumo“, – aiškina A.Strazdas.
Nors tuberkuliozės ligoninė stovi atokiau nuo gyvenamųjų namų, visiško ligonių izoliavimo užtikrinti nepavyksta. Jie vaikšto po mišką, lankosi parduotuvėse, tvarko reikalus įstaigose, nes daugelis į ligoninę patenka nesusitvarkę dokumentų, ir kelia pavojų aplinkiniams.
„Ligoniai turėtų daug mažiau kontaktų su aplinka, jeigu turėtume socialinį darbuotoją – ligoninės poreikiams patenkinti užtektų įsteigti pusę etato. Socialinis darbuotojas nupirktų ligonių pageidaujamų maisto ir higienos prekių, sutvarkytų privalomojo sveikatos draudimo ir kitus reikalingus dokumentus. Dabar jie eina į įstaigas, lankosi žmonių susibūrimo vietose ir kelia grėsmę kitų sveikatai“, – sakė R.Radivonas.
Kalbinti Alytuje besigydantys ligoniai vienu balsu tvirtino, kad tuberkuliozė sunki ir klastinga liga, kurios pasekmės dažniausiai pajuntamos, kai ji būna įsisenėjusi, ir apgailestavo, kad per mažai žinojo apie ją bei siūlė vėl įvesti privalomas kasmetines plaučių fluorogramas.
Specialistų nuomone, kasmet daryti rentgeno nuotraukas nėra efektyvus būdas, nes tuberkuliozė gali išsivystyti labai greitai. Su tuberkulioze veiksmingiausiai padėtų kovoti tinkamas dėmesys savo sveikatai. Manoma, kad nemažą gydymo efektą duotų, jei dalis gydymo išlaidų būtų padengiama iš ligoniams skirtos nedarbingumo pašalpos. Dabar, naudodamiesi nemokamu gydymu, daugelis gautus pinigus išleidžia ne organizmui stiprinti, o žalingiems įpročiams tenkinti.
