2019 02 03

Gyventojai apie pėstiesiems padovanotą gatvę Vilniuje: nei užmigti, nei praeiti

Vilniaus Savičiaus gatvė nuo 2017 m. liepos padovanota pėstiesiems. Taip skambiai gatvės gyvenimą pakeitusį sprendimą pavadinusi savivaldybė neatsižvelgė tik į vieną dalyką – vietos gyventojus, kurių skundai nepasiekia valdininkų. Bent jau taip sako šie žmonės, nebenorintys taikstytis, kad už jų langų vasarą vyktų amžini vakarėliai. Meras tikina, kad į gyventojų poziciją privalo būti atsižvelgta.
Renginio „Burning Street“ akimirka
Renginio „Burning Street“ akimirka Vilniaus Savičiaus gatvėje / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Savičiaus gatvė Vilniaus Senamiestyje yra vieta, kuri vieniems tapo puikiu vakarietiško miesto simboliu, kitiems siejasi su nuolatiniu triukšmu, netvarka ir nepagarba jiems. Taip sprendimą nuo penktadienio vakaro iki pirmadienio ryto atiduoti šią gatvę pėstiesiems vertina čionykščiai gyventojai.

Ant nosies – trečiasis sezonas

Sprendimas dėl šios gatvės atidavimo pėstiesiems Vilniaus savivaldybėje priimtas 2017-ųjų liepą. Tuomet sezono jau buvo likę nedaug, tačiau šios gatvės gyventojai jau tada priekaištavo, kad prieš sprendimą su jais niekas šio klausimo nederino.

Pernykštis šiltasis sezonas buvo ilgas. Savičiaus g. gyventojai praeitą vasarą pavadino pragariška, todėl jai vos pasibaigus ėmėsi kovoti dėl savo teisių kitą sezoną. Tačiau pirmieji žingsniai baigėsi nesėkme.

Kaip 15min jau rašė, spalio pabaigoje Vilniaus savivaldybėje priimtas sprendimas neriboti prekybos alkoholiu po 22 val. Savičiaus gatvėje įsikūrusiems barams ir kavinėms, nors gyventojai kaip tik to ir prašė. Tuomet gyventojų pateikti argumentai valdininkų neįtikino, jie labiau įsiklausė į verslininkų žodžius, kad apribojimai galėtų juos sužlugdyti, ir paliktas sprendimas alkoholiu leisti prekiauti iki vidurnakčio.

Gyventojai pateikia iškalbingą statistiką: pernai nuo gegužės iki rugsėjo yra užfiksuoti 134 iškvietimai bendruoju pagalbos telefonu. Šį skaičių patvirtino Bendrasis pagalbos centras, tiesa, jo atstovai negali pasakyti, ar visi šie skambučiai buvo susiję su triukšmu. Programėlėje „Tvarkau Vilnių“ įregistruota 18 skundų dėl triukšmo, netinkamo staliukų tvarkymo. Tačiau visa tai, kaip tvirtina gyventojai, niekam nerūpi.

Susitikimai su verslininkais ir savivaldybės valdininkais taip pat dažnai baigiasi niekuo. Tikslo nepasiekė ir penkios peticijos pernai (6, 8, 9, 9A, 11, 11A daugiabučių gyventojų ir viena bendra peticija dar 2017-ųjų vasarą, kurią pasirašė daugiau nei 40 šios gatvės gyventojų. Ir net atsakymo, kaip tvirtina gyventojų atstovai, niekas jiems tinkamo surašyti nesivargina.

„Vilniaus miesto meras skelbė, kad Savičiaus gatvė savaitgaliais dovanojama miestiečiams. Tačiau savivaldybė, deklaruodama, kad grąžina Senamiestį pėstiesiems ir taip riboja tranzitą per jį, švelniai tariant, meluoja. Priėmusi sprendimą riboti eismą Savičiaus gatvėje savivaldybė piko metu paleido automobilių srautą, o ne piko metu (savaitgaliais) – užstatė restoranų staliukais. Gatvėje įsikūrę restoranai ir barai gatvės teritorija naudojosi kaip nuosavu kiemu, stalų gausa, klientų kiekis, masiniai renginiai užtvėrė gatvę aklinai ne tik automobiliams, – savo poziciją 15min dėstė šios gatvės gyventojai.

– Staliukų sustatoma tiek, kad jie neleidžia laisvai judėti gatve ir pėstiesiems, tėvams su vaikų vežimėliais, asmenims neįgaliųjų vežimėliuose, dviratininkams, gidams, vedantiems grupes turistų, ir pan., galų gale, spec. tarnybų – greitosios pagalbos, gaisrinės – operatyviam privažiavimui. Net įėjimai ir įvažiavimai į gyventojų kiemus užstatomi restoranų stalais, kėdėmis, klientų dviračiais ar pririšami šunys ir t.t. Nereguliuojamos gausybės staliukų klientai kelia nevaldomą triukšmą. Savičiaus gatvė praminta „linksmybių gatve“, kurioje negalioja jokie įstatymai, o klesti savivalė ir chaosas.“

Staliukų sustatoma tiek, kad jie neleidžia laisvai judėti gatve ir pėstiesiems, tėvams su vaikų vežimėliais, asmenims neįgaliųjų vežimėliuose, dviratininkams, gidams.

Nesutaria su verslu

Sausio pradžioje įvyko dar vienas gyventojų ir verslininkų susitikimas, kuriame, kaip sako gyventojų atstovai, jiems buvo pasakyta: Savičiaus g. restoranų tik daugės, padėtis blogės ir gyventojams tikrai nėra jokių galimybių tikėtis teigiamų permainų, nes esą tokia yra savivaldybės politika.

Gyventojai tikina turintys labai konkrečius prašymus, tarkim, kad restoranai patikslintų schemas, kur bus statomi stalai ir kiek jų bus.

„Mums buvo pasakyta – tai, ko jūs norite, yra nerealu. Mes paprašėme, kad jie patikslintų schemas, kur bus statomi stalai, nes savivaldybės schemoje aiškiai parodyti, berods, 6 stalai, kiekvienas su keturiomis kėdėmis, o realybėje maži stalai su kėdėmis statomi visur, kur tik yra laisvos vietos. Niekas neprižiūri, ar yra praėjimas pėstiesiems, ar jo nėra. Mes prašėme pateikti schemą, kur būtų nurodytas tas 1,2 metro praėjimui šaligatviu. Jie pasakė, kad to nedarys.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Renginio „Burning Street“ akimirka Savičiaus g.
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Renginio „Burning Street“ akimirka Savičiaus g.

Tada paprašėme netriukšmauti po 22 valandos. Vykdykite savo veiklą restoranų viduje, o ne lauke. Į tai atsakyta esą savivaldybė davė teisę visoms lauko terasoms Vilniaus mieste vykdyti veiklą iki vidurnakčio, taip jie ir darys. Bet jie ir po vidurnakčio vykdo veiklą, tad situacija baisi“, – kalbėjo Savičiaus gatvės gyventojų atstovės, prašiusios neminėti jų pavardžių.

Dar viena gyventojų iškelta problema – savaitgaliais vykstantys masiniai renginiai. Reikalauta be gyventojų sutikimo jų neorganizuoti, nes gyventojai jų metu net negali įvažiuoti, o kartais ir įeiti į savo namus. Tačiau ir čia išgirdo griežtą NE.

Verslo atstovų ir gyventojų susitikime pateikti keturi gyventojų reikalavimai, tačiau ne visi dalyvavę verslininkai sutiko pasirašyti, kad su jais susipažino, kiti pavadino reikalavimus norais.

Kiekvienas grįžimas namo sukelia stresą. Rankos pradeda drebėti.

Nori, kad prižiūrėtų klientus

Žmones stebina požiūris, kad barų, kavinių šeimininkai ar darbuotojai neprivalo prižiūrėti savo klientų, kurie galbūt užstato pravažiavimus, dviračius atremia į vartus ar palieka ten savo šunis, pro kuriuos namo bijo grįžti vaikai. Tačiau kas tai turėtų daryti? Verslininkai užsiminė samdysiantys apsaugos bendrovę.

Kaip pasakojo šios gatvės name gyvenanti moteris, bendravimas su apgirtusiais lankytojais jiems malonumo nesuteikia. Pavasarį jos kūdikis tebuvo kelių mėnesių, tad išėjusi į lauką su juo ji ne kartą girdėjo priekaištus, kad eina „su kūdikiu į alkoholio liūną“. „Kiekvienas grįžimas namo sukelia stresą. Rankos pradeda drebėti. Bandai įvažiuoti į savo kiemą, o vidury kelio stovi fotelis. Prašai pasitraukti, niekas net nereaguoja, dar rodo ranka į kelio ženklą, draudžiantį eismą. Kai atsakai, kad čia gyveni, sulauki nebent užuojautos. Mes nesame prieš verslininkų veiklą, bet susitarkime“, – kalbėjo kita gyventoja.

Atsakymuose į skundus, kuriuos savivaldybei yra pateikę šios gatvės gyventojai, kaip teigia pastarieji, paprastai būna primenama, kad reikia būti pakantiems, o jeigu nenorima – pasigirsta siūlymų išsikelti gyventi kitur. „Tai mūsų totalus varymas iš mūsų namų“, – įsitikinę žmones, iš kurių nemaža dalis čia gyvena ne metus ar dvejus, bet ir 20 metų.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Savičiaus gatvė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Savičiaus gatvė

Savičiaus gatvės ilgis – apie 200 metrų, vasaros savaitgaliais uždaroma apie 20 metrų atkarpa, kurioje savo staliukus išdėlioja keturi restoranai ir barai. Šioje gatvėje yra ir dar keli restoranai, kurių dislokacijos vieta nepatenka į uždaromą eismui atkarpą. Kiekvienas iš jų turi vos po vieną tualetą, kaip sako gyventojai, todėl gamtinius reikalus norinčių atlikti jų tarpuvartėse, kiemuose netrūksta. Net ir ryte atsikėlę anksčiau gyventojai neretai prie savo namų durų randa miegančių ar šiaip kažką veikiančių asmenų.

„Unikali eismo ribojimo priemonė – užstatyti gatvę stalais – akivaizdi klaida. Toks savivaldybės sprendimas prisidengiant noru mažinti Senamiestyje eismą ir triukšmą ir atiduoti jį pėstiesiems pasiekė priešingą efektą: dabar čia negali laisvai praeiti nei pėstieji, nei į namus laisvai patekti gyventojai, kurie dar ir pasmerkti bemiegėms naktims dėl kavinių klientų iki pirmos ar antros valandos nakties keliamo triukšmo, nei pravažiuoti automobiliai.

O juk vos už kelių šimtų metrų yra puikus pavyzdys, kaip galima sumažinti ir tranzitinio eismo srautus, ir triukšmą: Stiklių gatvėje pakeitus eismo kryptį ji tapo nepatraukli tranzitu per Senamiestį judantiems automobiliai. Gyventojai prašo problemą spręsti tuo pačiu būdu ir Savičiaus gatvėje – pakeisti eismo kryptį“, – savo poziciją dėsto Savičiaus g. gyventojai.

Akivaizdu, kad mieste žmonės gyvena arti vienas kito, o kai turi skirtingų poreikių, interesus derinti tenka atidžiai ir atsižvelgiant į visas puses, – sakė R.Šimašius.

Meras: būtina tartis

Meras Remigijus Šimašius, labai rėmęs sprendimą Savičiaus gatvę atiduoti savaitgaliais pėstiesiems, 15min dabar sako, kad galimybių derinti skirtingus interesus būtina surasti, nes jų tikrai yra.

„Akivaizdu, kad mieste žmonės gyvena arti vienas kito, o kai turi skirtingų poreikių, interesus derinti tenka atidžiai ir atsižvelgiant į visas puses. Toks jau miesto gyvenimas – norint turėti privalumų, reikia ir prisitaikyti prie kitų gyvenimo poreikių. Ir čia, ir kitose vietose visada reikia kažką derinti ir taikytis ir savivaldybė imasi moderatoriaus funkcijos, kiek įmanoma“, – tikino R.Šimašius.

Tačiau projektą atiduoti šią gatvę pėstiesiems meras vertina kaip didžiulę sėkmę, nes esą rajonėlis atgijo, įgavo naujų spalvų, polėkio, skleidžiasi kūrybiškumas ir energija. Ir čia savo vaidmenį suvaidino ne tik barai bei jų lankytojai, bet ir Šv. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia, taip pat tampanti bendruomenės centru.

„Savaitgalio vakarais matome, kad tai yra puiki vieta lauke pasėdėti šiltuoju metu. Aš tikrai vertinu projektą kaip sėkmingą, tačiau tai tikrai nereiškia, kad nereikia nieko koreguoti atsižvelgiant į gyventojų interesus. Gana neblogai žinau tą situaciją, tai ir pačių barų nusiteikimas yra nevienodas. Vieni linkę gražiai, dalykiškai kalbėtis, atsižvelgia į gyventojų interesus, yra bendruomeniški, sutaria, o pasitaiko atvejų su kitais, kad ir bendravimo kultūros pristinga.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Algirdas Toliatas ir Remigijus Šimašius
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Algirdas Toliatas ir Remigijus Šimašius

Dėl elementarios tvarkos, švaros užtikrinimo, be abejonės, taip. Gali ir savivaldybė pajėgas skirti, taisyklių laikymasis turi būti užtikrinamos. Bet dalis žmonių nori ir pačią koncepciją apversti, kad ten negalima būtų į gatvę išeiti su staliukais, tai tokių pokyčių neplanuojame. Numatome, kad vieta ir toliau bus gyva, pilna žmonių“, – kalbėjo meras.

Tvarka – nusistovėjusi

Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kurios komentarą 15min gavo, laikosi savo, teigdama, kad informacijos gyventojams negalėjo trūkti: „Eismo tvarka šioje gatvėje pakeista dar 2017 m. ir yra nusistovėjusi.

Dar tuomet, kai pokyčiai buvo planuojami, tiek gyventojų nuomonės, tiek Savičiaus gatvėje įsikūrusių verslų atstovai buvo išklausyti ir išgirsti, dalyvavo svarstymuose dėl šio klausimo. Įvedant eismo tvarkos pakeitimus gyventojai buvo tiesiogiai supažindinti su lauko kavinės staliukų išdėstymu: buvo skelbiama staliukų išdėstymo schema, kokio pločio turi būti praėjimas ant šaligatvio, kai eismas automobiliams nėra uždarytas, kur ir kuris restoranas ar baras gali statyti staliukus.“

Eismo tvarka šioje gatvėje pakeista dar 2017 m. ir yra nusistovėjusi. Tiek gyventojų nuomonės, tiek Savičiaus g. įsikūrusių verslų atstovai buvo išklausyti ir išgirsti.

Savivaldybė taip pat patvirtino pernai rugsėjį gavusi šios gatvės gyventojų prašymus apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 22 val. visoms kavinėms Savičiaus gatvėje.

„Prašymai buvo nagrinėti Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo komisijos posėdyje, kuriame pasisakė ir Savičiaus gatvės gyventojų atstovai dėl sklindančio triukšmo, dėl eismo. Posėdyje buvo nuspręsta, kad barų ir kavinių atstovai privalo užtikrinti asmenų ir neįgalių asmenų praėjimą Savičiaus gatve, kontroliuoti, kad nebūtų užstatyti bromai. Stengtis, kad po 24 val. kuo mažiau klientų liktų lauke, siūlyti klientams eiti į barų ir kavinių vidų, tokiu būdu mažinti triukšmą ir vengti konfliktų su aplinkui gyvenančiais.

Barų ir kavinių atstovai įsipareigojo papildomai iškabinti informacinius pranešimus ir informuos klientus laikytis viešosios rimties. Taip pat barai ir kavinės įsipareigojo pasamdyti apsaugos darbuotoją, kuris prižiūrėtų, kad lauko kavinės būtų įrengtos laikantis projektuose nustatytų reikalavimų. Savivaldybė yra pastebėjusi, kad kartais paliekamas per siauras praėjimo takas, tokius pažeidimus užfiksuoja, kontrolę vykdo Savivaldybės Viešosios tvarkos pareigūnai“, – tai, ko jau imtasi, dėstė savivaldybės atstovai.

Taip pat teigiama, kad savivaldybė pasirūpino, jog gyventojai galėtų pravažiuoti: eismo tvarka šiltuoju metu nustatyta taip, kad nors ir uždraustas eismas šioje gatvėje, gyventojai gali pasiekti savo namus numatytais privažiavimais.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Renginio „Burning Street“ akimirka Savičiaus g.
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Renginio „Burning Street“ akimirka Savičiaus g.

„Suprantame, kad pasitaiko atvejų, kada vienas kitas restorano lankytojas kėdę ar staliuką pasistumia arčiau vartų ir kartais trukdo pravažiavimui, bet tokios situacijos nėra piktybinės ir lengvai išsprendžiamos. Todėl savivaldybė šiemet ir toliau planuoja palikti tokį pat eismo organizavimą Savičiaus gatvėje, kaip ir anksčiau, tačiau griežtinami reikalavimai restoranams ir barams, kad jų veikla netrukdytų gyventojų ramybės. Kalbėsimės su kiekvienu restoranu ir baru, kad verslo, gyventojų ir miestiečių draugiškas sugyvenimas šioje puikioje miesto vietoje tęstųsi“, – tik tiek pažadėjo gyventojams Vilniaus miesto savivaldybė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis