2020 metais KT iš viso gavo 17 kreipimųsi – dėl dviejų priimtinumo klausimas dar nėra išspręstas, 15min nurodė KT pirmininko patarėja viešiesiems ryšiams Giedrė Maksimaitytė.
Teismas sulaukė 15-os prašymų ištirti teisės aktų atitiktį aukštesnės galios teisės aktams, vieno paklausimo dėl išvados teikimo ir vieno prašymo išaiškinti KT aktus.
Iš tų pačių 17 kreipimųsi 8 pateikė teismai, kurie prašė ištirti teisės aktų atitiktį aukštesnės galios teisės aktams, Seimo narių grupės pateikė 6 tokius prašymus, Seimas in corpore – vieną.
Seimas taip pat teikė vieną paklausimą dėl išvados, ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai.
Dar vieną prašymą – išaiškinti anksčiau priimto KT sprendimo ir KT pirmininko pranešimo nuostatas – teismui adresavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja.
2020-aisiais KT priėmė nagrinėti 7 prašymus ištirti teisės aktų atitiktį Konstitucijai ir įstatymams.
„Jie sudaro apie 47 proc. visų gautų prašymų, dėl kurių priimtinumo klausimas išspręstas“, – teigė G.Maksimaitytė.
Nuo 2019-ųjų šalies piliečiai įgavo teisę tiesiogiai kreiptis į KT. Per 2020-uosius šia teise pasinaudojo 231 pilietis – tiek gauta individualių konstitucinių skundų.
Iš jų per praėjusius metus teismas apsisprendė dėl 181 jų priimtinumo, dar 40 skundų, dėl kurių apsispręsta, pateikti 2019-aisiais.
KT praėjusiais metais priėmė nagrinėti 9 individualius konstitucinius skundus.
„Jų priimtinumo procentas – apie 3 proc. Dvi bylos pagal tokius skundus jau išspręstos 2020 metais“, – teigė KT pirmininko atstovė.
2020 metais KT priėmė 18 nutarimų. Keturiolikoje iš jų pripažintas prieštaravimas Konstitucijai, o keturiuose konstatuota, kad ginčytas teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai.
„Palyginimui – Konstituciniame Teisme 2019 metais priimta šešiolika nutarimų. Tik trijuose nutarimuose tirti teisės aktai pripažinti neprieštaraujančiais Konstitucijai, o kituose trylikoje nutarimų konstatuota, kad tirtas teisės aktas (jo dalis) neatitiko Konstitucijos“, – tikino G.Maksimaitytė.
Metiniame pranešime 2019-aisiais KT pirmininkas Dainius Žalimas pažymėjo, jog ši statistika rodo negerėjančią teisėkūros kokybę.