Anksčiau 15min rašė, kad kelią šalia Nemuno sumaniusi Kauno valdžia sulaukė atsako – šeštadienį Žemųjų Šančių Nemuno pakrantėje gausiai susirinkusi bendruomenė laikėsi vieningos nuomonės. Anot jų, sprendimas ne tik prieštarauja darnaus miesto vystymosi idėjai, bet ir kelia grėsmę unikaliam gamtos kampeliui.
„Naujos gatvės pasiūlymas nustebino ne tik Šančių gyventojus, bet ir visus tuos, kurie pamėgo šią ramumu ir saugumu išsiskiriančią upės pakrantę. Kauno miesto savivaldybė, neatlikusi reikiamų tyrimų, nenustačiusi poreikio ir neįvertinusi poveikio aplinkai, užsakė Nemuno krantinės rekonstrukcijos projektą, kuris prieštarauja darnaus miesto vystymosi principams“, – teigė savaitgalį vykusio bendruomenės susitikimo organizatoriai.
Žemųjų Šančių bendruomenės vadovė Vita Gelūnienė anksčiau 15min sakė, kad susitikimo tikslas – suteikti progą pasisakyti tiems, kurių nuomonės miesto valdžia nesiklauso.
Praėjusios savaitės pabaigoje šančiškius pasiekė dar viena žinia – miesto valdžia ketina rekonstruoti upės pakrantę ir joje įrengti naują poilsio zoną. Toks sprendimas socialiniame tinkle „Facebook“ sulaukė kritikos. Kai kurie kauniečiai svarstė, kaip užliejamoje pievoje atrodys asfalto dangos ar skaldos takeliai, žaidimų aikštelės bei suoleliai. Abejonių sukėlė ir užmojis įkurdinti automobilių stovėjimo aikštelę.
Paplūdimio norėjo gyventojai
Antradienį BNS skelbė, kad, savivaldybės teigimu, paplūdimio šioje vietoje pageidavo patys Šančių gyventojai ir kelias reikalingas iki jo privažiuoti.
„Yra gauti Šančių bendruomenės prašymai jau prieš kelerius metus, mes pradėjome rengti projektinius pasiūlymus dėl pliažo įrengimo. (...) Viską sudedame į vieną vietą ir sakome: urbanizuojame visą šią vietą“, – žurnalistams antradienį sakė savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.
Kaip BNS paaiškino V.Šiliauskas, minėtoje zonoje yra nelegaliai užtvertų sklypų, be to, teritorijos netvarkant, ją greičiausiai reikėtų perleisti Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT).
„Mes sprendžiame bendrai problemą: tai užgrobtų sklypų klausimas. Dar vienas dalykas, kad jeigu to kelio tenai nedarome, yra klausimas, ką tenai darome. Greičiausiai jeigu nerandame sprendimo būdo, atiduodame tą žemę NŽT ir ji formuos tenai sklypus, darys užstatymą“, – sakė jis.
BNS teigimu, anot administracijos vadovo, planuojamas tiesti kelias yra maždaug šešių metrų pločio ir bus riboto eismo, o atsiras jis vietoje žvyrkelio.
„Tas naujas kelias tarnautų atvykti į pliažą, mokyklą“, – teigė jis.
Projektą pristatė per kelias minutes
Projekto vadovui Nerijui Jakuliui vos pradėjus pristatymą ir ištarus pirmuosius žodžius „gatvės rekonstrukcijos projektas“ salėje susirinkę gyventojai sujudo: „Kokios gatvės? Jokios gatvės ten nėra“, kiti rėžė drąsiau: „Melagis!“
N.Jakulis priminė, kad gatvė Nemuno pakrantėje numatyta dar 1929 m. Anot jo, dabartinė infrastruktūra netenkina gyventojų poreikių, o miestui augant, reikalingi pokyčiai. Dviračių takas, – žadėjo jis, – bus išsaugotas, tik planuojama pakeisti dangą. Planuojama, kad naujoji gatvė bus apie 3 kilometrų ilgio.
Projekto pristatymas truko vos kelias minutes, tačiau aštri diskusija ir gyventojų klausimai nenutilo ilgiau kaip dvi valandas.
Prie mikrofono stojusi Žemųjų Šančių bendruomenės pirmininkė V.Gelūnienė išdėstė šeštadienį vykusiose diskusijose gyventojų išsakytas mintis ir reikalavimus, bei pabrėžė, kad bendruomenė nepritaria kelio idėjai. Moters kalbą palydėjo smarkūs šančiškių plojimai. Savivaldybės atstovai į daug jos pažertų klausimų ir pastebėjimų žadėjo atsakyti raštu.
Gyventojai aktyviai reiškė kritiką, nusidriekė norinčių pasisakyti eilė. Į šančiškių pusę stojo architektas Audrys Karalius ir advokatė Rūta Visočnik, Seimo nariai konservatoriai Gintarė Skaistė ir Andrius Kupčinskas, miesto tarybos opozicijai priklausančios Jurgita Šiugždinienė ir Edita Gudišauskienė. Nors atėjusiųjų argumentai skyrėsi – juos vienijo bendra mintis: „Kelio Žemųjų Šančių Nemuno pakrantėje bendruomenė nenori“. Savo valią išreiškė daugiau kaip 5 tūkst. kauniečių, o surinkti parašai įteikti savivaldybės atstovams.
Tuo pačiu metu, kai savivaldybės salėje buvo sprendžiama Šančių ateitis, miesto meras Visvaldas Matijošaitis Vytauto Didžiojo universitete dalyvavo į prezidentus kandidatuojančio premjero Sauliaus Skvernelio rinkiminiame renginyje.
Mokslinio tyrimo rezultatai privertė sunerimti
15min primena, kad kauniečių būgštavimus dar labiau sustiprino Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) mokslininko prof. Kęstučio Zaleckio atliktas tyrimas, kurio metu nustatyta, kad naujoji gatvė savo srautu turėtų prilygti Neries krantinės gatvės atkarpai tarp Petro Vileišio ir Varnių tiltų.
„Preliminariai žvelgiant akivaizdu, kad naujoji gatvė logistikos požiūriu Antano Juozapavičiaus prospekto nenustelbs, bet ji taip pat greičiausiai nebus ir foninė gyvenamoji gatvelė“, – sakė mokslininkas.
Kaip rašoma KTU pranešime spaudai, K.Zaleckis skaičiavimus grindė normalizuoto kampinio pasirenkamumo (NKP) rodikliu, kurio metu palyginamas gatvių tinklas bei tranzitinių srautų santykis įvairiu atstumu. Iš skaičiavimų akivaizdžiai matosi, – dėstoma toliau, – kad Žemuosiuose Šančiuose šiuo metu svarbiausia ir intensyviausia gatvė – A.Juozapavičiaus prospektas. Pridėjus palei upę planuojamą nutiesti gatvę ji savo svarbos neprarastų.
„Prasidedant ir stiprėjant viešai diskusijai apie naujos gatvės Žemuosiuose Šančiuose tiesimą ir tai, kaip ji paveiks tiek bendruomenės gyvenimą, tiek tranzitinių srautų pasiskirstymą, nusprendžiau pastarąjį pokytį sumodeliuoti naudodamas Kauno Erdvės sintaksės modelį“, – tyrimą pristatė profesorius.
Erdvės sintaksė remiasi matematiniu grafo modeliu, kuris sudaromas tam tikru specifiniu būdu ir kuris, modeliuodamas galimas keliones, skaičiuoja hipotetines keliones iš visų gatvių atkarpų į visas gatvių atkarpas viešųjų erdvių tinkle, renkantis trumpiausią kelionių atstumą. Taip įvertinamas gatvių tinklo konfigūracijos poveikis transporto srautams.
KTU pranešime taip pat pristatomas tyrimo metodas bei rezultatai. Pasak K.Zaleckio, yra tikimybė, kad naujoji gatvė turės tam tikrą patrauklumą tiek tranzitui, tiek komercinių funkcijų atsiradimui iš esmės nekonkuruodama su esama kaimynystės funkcine-tranzitine ašimi, bet mokslininką kiek stebina pasirinkta idėja – atskirti upės krantinę nuo gyvenamų namų.
„Gatvės veikia kaip simbolinės sienos, atskiriančios šonines teritorijas. Jos ne jungia, o skaldo. Šiuo metu pagreitį įgaunantys naujojo urbanizmo principai kaip tik išskiria atvirų krantinių reikšmę miestams. Pasak jų, krantinės turi būti patogios prieiti visų pirma pėstiesiems, o ne transportui, taip pat jame turi būti įvairių veiklų, užsiėmimų. Realiai tokių įveiklintų krantinių Kaune neturime. Panašiausia vieta – Nemuno krantinė senamiestyje prie amfiteatro“, – atkreipė dėmesį K.Zaleckis.
Kad ir kaip profesionaliai ir pagal pasaulines tendencijas paruošiamas projektas, bet jei jis neatitinka vietos bendruomenės poreikių, projektas nebus sėkmingas.
Jis pabrėžė, kad kalbant apie darnaus miesto vystymą, labai svarbus santykis su bendruomene: „Kad ir kaip profesionaliai ir pagal pasaulines tendencijas paruošiamas projektas, bet jei jis neatitinka vietos bendruomenės poreikių, projektas nebus sėkmingas“. Mokslininkas baiminasi, kad šiuo atveju vardan geresnio susisiekimo, su gatvės atsiradimu sumažėtų rekreacinis krantinės patrauklumas.
Konservatorė J.Šiugždinienė kritikavo sprendimą
Nuomonę apie prieštaringai vertinamą projektą išsakė ir Kauno miesto savivaldybės tarybos opozicijos narė, merų rinkimuose dalyvavusi konservatorė J.Šiugždinienė. Pirmadienį politikė ragino V.Matijošaitį suspenduoti Nemuno Žemųjų Šančių krantinės rekonstrukcijos darbus.
„Kauno miesto bendruomenei kyla pagrįstų abejonių dėl šio ypatingai gražioje Kauno Žemųjų Šančių krantinėje, vienoje iš nedaugelio, kurioje miestiečiai nėra atskirti nuo upės gatve, planuojamo rekonstrukcijos (įskaitant gatvės tiesimą) projektą. Šis projektas atsirado kaip iš giedro dangaus: gatvės poreikis nepagrįstas, siūlomi sprendiniai nekokybiški, neturint aiškios Žemųjų Šančių urbanistinės vizijos ir svarbiausia, nėra atsižvelgta į Žemųjų Šančių bendruomenės poreikius“, – spaudai skirtame pranešime teigė doc. dr. J.Šiugždinienė.
Pasak jos, šis projektas prieštarauja miesto susisiekimo sistemos vystymo tikslams – mažinti transportinio triukšmo ir oro taršos lygį urbanizuotose teritorijose – bei gerosioms pasaulinėms urbanistikos praktikoms, kurios siekia priartinti miestą prie upės ir mieste esančias upes išnaudoti miestiečių poreikiams.
„Todėl kreipiuosi į Kauno miesto merą prašydama pateikti Kauno bendruomenei ir Kauno miesto savivaldybės tarybai visą informaciją susijusią su šiuo kontroversišku projektu ir suspenduoti projekto įgyvendinimą iki tol, kol nebus argumentuotai atsakyta į pagrįstai kylančias abejones dėl projekto tikslų ir įgyvendinimo skaidrumo“, – pabrėžė J.Šiugždinienė.
