ES taryba gegužę patvirtino Migracijos ir prieglobsčio paktą, pagal kurį Lietuva ir kitos valstybės narės kasmet turėtų priimti apie 158 į ES patekusius migrantus arba sumokėti 3,16 mln. eurų.
Kaip skelbia LRT, „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa rodo, jog 39 proc. apklaustųjų sutiktų priimti migrantus į Lietuvą, 34 proc. palaiko pinigų mokėjimą, 27 proc. neturi nuomonės.
Apklausos rezultatai rodo, kad migrantus priimti labiau linkę aukštesnio išsilavinimo, gaunantys didesnes pajamas, specialistai, tarnautojai, besimokantys jaunuoliai, dešiniųjų pažiūrų apklaustieji.
Solidarumo įnašo mokėjimą labiau palaiko pensininkai, bedarbiai, namų šeimininkės, darbininkai, ūkininkai, kairiųjų politinių pažiūrų respondentai.
Apklausa atlikta gegužės 16–25 dienomis, apklausti 1027 15–74 metų Lietuvos gyventojai.
Migracijos pakto nuostatos bus pradėtos taikyti 2026 metais.
Tuomet pradės veikti privalomo solidarumo mechanizmas, pagal kurį Bendrijos narėms bus privaloma pasidalyti migrantų našta su valstybėmis, tampančiomis pirmąja atvykėlių į ES stotele. Pakete taip pat numatyta, kad šalis galėtų prisidėti ir techninėmis priemonėmis – tai būtų užskaitoma kaip tam tikra solidarumo dalis.
Vidaus reikalų ministerija yra sudariusi tarpinstitucinę darbo grupę, kuri nacionaliniu lygiu įvertins esamą migracijos ir prieglobsčio valdymo sistemą ir suderins ją su pakto nuostatomis.
Vakarų Europa susiduria su migracija iš Afrikos, Artimųjų Rytų, Azijos šalių. Nuo 2021 metų su migrantų antplūdžiu per Baltarusiją kovoja ir Lietuva, Latvija bei Lenkija. Vakarai kaltina Minsko režimą jį organizavus.
