Pasak peticiją dėl girios išsaugojimo pasirašiusių aktyvistų, nors Šimonių giria priklauso saugomų teritorijų tinklui, didžioji jos dalis priskirta ūkinių miškų grupei, kur šiuo metu intensyviai ūkininkaujama miškus kertant plynai.
Šimonių girios išsaugojimo iniciatyvinės grupės nario, smuikininko Martyno Švėgždos von Bekkerio teigimu, šioje girioje medžiai kertami daug didesniais kiekiais nei anksčiau.
„Tai, kas įvyko per pastaruosius dešimt metų, ten yra tiesiog naikinimas. Tai yra tiesiog masinis vežimas, dieną naktį eina miškovežiai“, – BNS sakė M.Švėgžda von Bekkeris.
„Pasiimkite droną ir pamatysite, teritorija yra tiesiog kaip rėtis. O visi pjovimai, kas suplanuota Šimonių girioje, ten apie jokį mišką ar girią nebebus galima kalbėti. Bus žolių plotelių likučiai“, – pridūrė jis.
Imamasi veiksmų
Peticija, kurią jau pasirašė per 1650 žmonių, Lietuvos valdžios institucijų prašoma sustabdyti Šimonių girios biosferos poligono miško masyvo kirtimą keičiant teisinį teritorijos reguliavimą.
Tai padaryti, pasak aktyvistų, būtų galima Šimonių girios ūkinės ir apsauginės grupės miškus keičiant į ekosistemų apsaugos ir rekreacinės grupės miškus.
Sekmadienį Šimonių girios aktyvistai organizuoja girios išsaugojimo akciją. Šimonių girioje, ant Mikierių – Inkūnų tilto, aktyvistai planuoja rankomis susikibti į gyvąją grandinę.
Pasak M.Švėgždos von Bekkerio, tokia akcija siekiama atkreipti visų dėmesį, sujungti žmones, parodyti, kad žmonės jau kyla.
„Mes jungiame jėgas per Lietuvą. Reikia visų pirma rasti būdą, kaip sustabdyti šiuos plynus kirtimus, kurie jau tapo kaip liga“, - kalbėjo M.Švėgžda von Bekkeris.
Aktyvistai taip pat siekia riboti sunkiosios technikos naudojimą, griežtinti miškotvarkos projektų rengimo ir leidimų kirsti išdavimo kontrolę bei priežiūrą, atlikti privalomą kirtimų poveikio aplinkai vertinimą įtraukiant vietos bendruomenes.
Keičiasi visuomenės požiūris
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktoriaus Alberto Stanislovaičio teigimu, Šimonių girios biosferos poligono teritorija yra skirta paukščių apsaugai, ir miško kirtimo apribojimai yra ten, kur yra paukščių lizdai.
Jo teigimu, jeigu šitą peticiją patvirtintų Aplinkos ministerija ir imtųsi tokios iniciatyvos, VSTT iniciatyvą palaikytų ir pradėtų planavimą.
„Žmonės norėtų, kad miškas Šimonių girioje būtų nekertamas. Sveikinu tokį požiūrį, tačiau šiandien įstatymas leidžia tam tikrus kirtimus“, – BNS sakė A. Stanislovaitis.
„Siūlymas keisti esamus ūkinius miškus į ekosistemų apsaugos statusą galėtų vykti pirmiausia per teritorijų planavimą arba keičiant įstatymus. Aš nežinau, ar iniciatyvinėje grupėje yra ir miško savininkai, turintys ten nuosavybę, nes jie irgi turėtų sutikti, kad būtų keičiama. Nebent pakeitimas būtų įstatymu“, – pridūrė jis.
Patvirtinti, kad pastaraisiais metais miškas kirstas gerokai sparčiau, VSTT direktorius negalėjo, jo teigimu, miško kategorijų pakeitimų taip pat nebuvo.
„Miškai kertami pagal miškotvarkos projektus, pagal nustatytas taisykles. Manau, kad tai yra labiau besikeičiantis visuomenės požiūris į miškų kirtimą, nei kad statistika ar teisinės normos pasikeitimas. Visuomenė tapo nepakantesnė plyniesiems kirtimams, dėl to dabar ir vyksta diskusijos, kad bent saugomose teritorijose plynųjų kirtimų biržės turėtų mažėti“, – kalbėjo VSTT vadovas.
Jo teigimu, plynieji kirtimai plačiąja prasme ne visada yra blogai. Nors kraštovaizdžio prasme jie rėžia akį, biologinės įvairovės prasme gali būti reikalingi.
„Tam tikro augaviečių tipo miškuose, tam, kad atsikurtų ir formuotųsi buveinė, gyventų kai kurios rūšys, iškirtimas yra reikalingas. Žmogus dažniausiai vertina per rekreacinę prizmę, per biologinę prizmę ne visi tinkamai vertina, ir yra vietų, kur tam, kad vėl žaliuotų miškas, reikia jį kirsti“, – sakė A. Stanislovaitis.
Pasak VSTT direktoriaus, plynųjų kirtimų nebuvimas greičiausiai situacijos nepablogintų, išskyrus kai kurias vietas, kur specialiaisiais kirtimais vietovę reikėtų sutvarkyti.
Šimonių giria − 13 tūkst. 500 hektarų miškų masyvas Anykščių ir Kupiškio rajonuose, žymus retomis augalų ir gyvūnų rūšimis, buveinėmis ir kultūros bei istorijos vertybėmis.
