Siekiant paskatinti diskusijas apie regionų ekonomikos perspektyvas, buvo apklausta po maždaug šimtą Šalčininkų, Tauragės ir Panevėžio rajonų gyventojų. Žmonių buvo teiraujamasi žmonių apie verslumo sąlygas jų regione, paramos stokojančias sritis ir naudingiausias plėtros kryptis.
Be to, šiuose miestuose rengiami debatai, kuriuose kartu su vietos verslo, valdžios institucijų ir bendruomenių atstovais diskutuos žinomi ekspertai. Pirmieji debatai vyks trečiadienį, lapkričio 21 dieną, Šalčininkuose. Juose dalyvaus Darbo ir socialinių tyrimų instituto vadovas prof. Boguslavas Gruževskis, Verslo darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas, Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė, politologas Jacekas Komaras, Šalčininkų vicemeras Andžejus Andruškevičius, regiono verslo atstovai.
Kitą savaitę, lapkričio 29 dieną, debatai, kuriuose laukiami visi norintys, numatyti Tauragėje, o sausį – Panevėžyje. Kitąmet debatus planuojama organizuoti ir kituose Lietuvos miestuose.
81 proc. apklausos, kurią spalį atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, dalyvių manymu, strateginė jų regiono plėtojimo kryptis turi būti gamyba, 65 proc. – smulkiojo ir vidutinio verslo plėtra. 51 proc. respondentų prioritetine kryptimi laiko logistiką, 38 proc. – žemės ūkį.
Panevėžio rajono gyventojai daugiau vilčių deda į smulkiojo ir vidutinio verslo sąlygų gerinimą (71 proc. palaiko šią plėtros kryptį), o žemės ūkį perspektyvia sritimi laiko vos 18 proc. Šalčininkuose didelio palaikymo sulaukė turizmas (40 proc., kai Panevėžyje jį minėjo tik 5 proc., o Tauragėje – 25 proc.).
Anot „Spinter tyrimų“ vadovo Igno Zoko, gamyba tradiciškai laikoma stiprios ekonomikos garantu: „Toks konservatyvus gyventojų požiūris susiklostęs istoriškai, prisimenant laikus, kai kiekviename regione veikė centralizuotai valdomos gamybos įmonės.“
Nuomonė apie Europos Sąjungos paramos reikalingas sritis taip pat dažnai sutapo. Dažniausiai manoma, kad ES parama regione turėtų būti skiriama užimtumo problemoms spręsti (83 proc.). Du trečdaliai respondentų įsitikinę, kad parama turėtų būti skiriama keliams ir infrastruktūrai, maždaug pusė – verslo plėtrai. Sveikatos priežiūros sritį paminėjo kiek daugiau nei trečdalis apklaustųjų, skurdo ir socialinės atskirties mažinimą – trečdalis.
Tauragėje švietimą kaip remtiną sritį paminėjo 28 proc. respondentų, Panevėžyje ir Šalčininkuose – tik po 17 proc. Šalčininkiečiai mano, kad ES parama reikalinga žemės ūkiui (44 proc.). Šią sritį paminėjo tik 21 proc. tauragiškių ir 18 proc. panevėžiečių.
Paprašyti įvertinti verslo plėtros galimybes regionuose penkių balų skalėje, respondentai jas įvertino labiau neigiamai nei teigiamai. Palankiausiai vertinama kvalifikuotų darbuotojų pasiūla (3,1 balo). Toliau rikiuojasi galimybės naudotis ES rinkos potencialu (2,8 balo) ir geros tarptautinio bendradarbiavimo versle galimybės (2,7 balo). Mažiausiai pritariama nuomonei, kad regione yra palankios sąlygos plėtoti smulkųjį arba vidutinį verslą (2,2 balo).
Optimistiškiausiai nusiteikę Šalčininkų gyventojai, geriau įvertinę tiek esamas sąlygas plėtoti smulkųjį ir vidutinį verslą (2,9 balo iš 5), tiek galimybes verslui pasinaudoti ES parama (3,4 balo iš 5), tiek kvalifikuotų darbuotojų pasiūlą (3,3 balo). Pesimistiškiausi – tauragiškiai, sąlygas plėtoti smulkųjį ir vidutinį verslą savo regione įvertinę neigiamai – vos 1,8 balo iš 5.