Seimas gruodžio pabaigoje priėmė Peticijų konstitucinį įstatymą, kuriuo nustatė aiškesnę peticijos teisės įgyvendinimo tvarką ir išplėtė galimybes peticijoms teikti.
Peticijos teisė galės būti įgyvendinama kreipiantis tik dėl norminio visuomenei svarbaus teisės akto priėmimo, o kiti piliečių kreipimaisi turės būti nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Pagal konstitucinį įstatymą, pilietis peticiją galės pateikti ne tik Seimui, Vyriausybei ar savivaldybės institucijoms, kaip buvo iki šiol, bet ir kitoms valstybės institucijoms, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.
Šiuo atveju kitoms institucijoms bus privalu turėti įgaliojimus priimti norminį teisės aktą, reikalingą peticijoje pateiktiems visuomenei svarbiems prašymams ar siūlymams įgyvendinti, o peticijų komisijos funkcijas atliks įstaigos sudaryta komisija arba konkretus valstybės tarnautojas.
Atsižvelgiant į nustatytą peticijos nagrinėjimo laiką, įtvirtintas maksimalus 20 darbo dienų terminas, per kurį valstybės ar savivaldybės institucijos, mokslo bei studijų institucijos, švietimo įstaigos turės pateikti nuomonę ar kitą reikiamą informaciją dėl peticijoje pateikto prašymo ar siūlymo.
Taip pat nustatyta peticijų komisijų veiklos viešinimo interneto svetainėje pareiga, užtikrinant visuomenės teisę sužinoti apie priimtas nagrinėti peticijas, taip pat pareiškėjo teisę sužinoti su peticijos nagrinėjimu susijusią informaciją.
Piliečiui pageidaujant, jam galės būti siunčiama gauta informacija ar nuomonės dėl peticijoje pateiktų prašymų ar siūlymų.
Su peticija kreiptis į institucijas gali ne jaunesnis kaip 16 metų Lietuvos pilietis, nuolat Lietuvoje gyvenantis užsienietis arba tokių asmenų grupė.
Peticijos teise laiduojama galimybė žmonėms kreiptis su prašymu ar siūlymu spręsti ne tik pareiškėjui, bet ir visai visuomenei ar jos daliai svarbų klausimą, kai tam reikia priimti, pakeisti, papildyti ar pripažinti netekusiu galios norminį teisės aktą.
