Prieš kiek daugiau nei savaitę feisbuke paskelbta apie tai, kad esą šalia Respublikinės Šiaulių ligoninės po žeme gyva palaidota katė ir jos kačiukai.
Apkaltino ligoninę neturint širdies
„Kokią širdį reikia turėti, kad palaidotum gyvus po žemėmis katytę ir jos vaikelius? Būtent taip Respublikinė Šiaulių ligoninė „išsprendė“ ligoninės katinėlių likimą. Ne visų: kitus jau anksčiau sugaudė Šiaulių gyvūnų globos namai, tačiau niekaip nepavyko pagauti likusios vienos „nėštukės“ katytės... Atsivedė ji vaikučius, globojusios moterys ir toliau juos globojo ir buvo tikėtasi, kad kai paaugs, priglaus juos gyvūnų globos namai...
Tačiau šįryt moterys rado siaubingą vaizdą: senų vamzdynų duobė, kur gyveno katytės šeimynėlė, buvo aklinai užtaisyta makroflekso putomis. Jokio tarpelio, palaidoti gyvi! Delsti nebuvo galima, pagalbos prisišaukti nesisekė, tad dviese su kolege vykome ieškoti, kas mums padėtų priversti ligoninės vadovus atkasti ir išvaduoti katytę su katinėliais!“ – tokį emocingą įrašą feisbuke rugsėjo 25 dieną paskelbė Nijolė.
Jos teigimu, putas pavyko iškrapštyti, tad esą katė gyva, tikriausiai gyvi ir jos kačiukai, bet pasirodė žmonėms tik du, o nežinoma, kiek jų buvo iš viso.
„Baisu ir pagalvoti, koks likimas juos būtų ištikęs, jei nebūtume šiandien suskubusios jiems į pagalbą... Ir iš kur tiek žiaurumo pas žmones šitaip susidoroti su gyvūnėliais?“ – piktinosi Nijolė, kaltę dėl įvykio versdama ligoninės vadovybei.
Mėgino įkalbėti kačių nešerti
Respublikinės Šiaulių ligoninės laikinasis direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai, Ūkio skyriaus vyriausiasis inžinierius Rimvydas Varonas, komentuodamas situaciją 15min, teigė, kad problema su katėmis ligoninės teritorijoje sena.
„Buvo pastebėta keletas žmonių, kurie vis nešdavo maistą benamėms katėms. Ūkio skyriaus darbuotojai bandė gražiuoju tartis su ligoninės darbuotojais, kad nešertų kačių ir neviliotų jų į gydymo įstaigos teritoriją, nekurtų „katinų veisyklų“ ligoninės teritorijoje. Buvome neišgirsti, todėl nuo pievos, pakrūmių šalindavome dubenėlius, dėžes, kuriose būdavo paliekamas maistas.
Vasaros pradžioje pievoje atsiradus duobei ir atidengus senus vamzdynus, ten apsigyveno katinai. Buvo nuspręsta tą duobę užpilti, bet prieš tai reikėjo katinus sugauti. Skambinome į Šiaulių miesto savivaldybės Miesto ūkio ir aplinkos skyrių, kurio darbuotojai mus nukreipė dėl bešeimininkių gyvūnų sugaudymo kreiptis į Šiaulių gyvūnų globos namus. Kreipėmės į šią įstaigą ir buvo sutarta, kad katinai bus sugaudyti“, – teigė R.Varonas.
Direktoriaus pavaduotojo teigimu, ligoninės teritorijoje negali būti katinų „veisimo“ vietų, kuriose būtų saugomi, auginami ir šeriami katinai.
„Liepos pradžioje buvo pagauti 6 katinai ir buvo likę pagauti vieną vaikingą katę. Vieną dieną sulaukėme Šiaulių gyvūnų globos namų darbuotojos skambučio, kad kažkas sugadino paliktą narvą katei sugauti. Darbuotoja skundėsi ne tik sugadintu narvu, bet ir kelių moterų užgauliais žodžiais. Dar kartą buvo perspėtos moterys, kurios šėrė katinus, kad gyvūnų ligoninės teritorijoje šerti ir globoti negalima, ir nurodyta leisti dirbti gyvūnų globos namų darbuotojams savo darbą.
Prie paliekamo maisto buvo pastebėta ir benamių šunų, ir skraidančių kirų, kurie gali nešioti įvairias ligas. Rugsėjį skambinome į Šiaulių gyvūnų globos namus, nes norėjome gauti informacijos, ar galima duobę užpilti, deja, niekas neatsiliepė (arba niekas nekeldavo ragelio, arba telefono numeris buvo nepasiekiamas).
Vieną dieną sulaukėme Šiaulių gyvūnų globos namų darbuotojos skambučio, kad kažkas sugadino paliktą narvą katei sugauti. Darbuotoja skundėsi ne tik sugadintu narvu, bet ir kelių moterų užgauliais žodžiais.
Vėliau du kartus, rugsėjo 17 d. ir rugsėjo 22 d., rašėme į Šiaulių gyvūnų globos namų feisbuko paskyrą ir teiravomės, ar katės sugautos ir ar galime duobę užtaisyti. Deja, atsakymo nesulaukėme, o feisbuko paskyroje buvo pasidalinta, kad katytė atsivedė kačiukų. Nuo pavasario katinai, vaikščiodami per senų vamzdynų trasas, buvo ne kartą pastebėti ir esamo pastato rūsyje.
Duobės buvo užtaisomos tik iš lauko, užkertant kelią naujų gyvūnų patekimui į jas. Šiluminės trasos, kuriose gyveno katinai, išsidėsčiusios po visą ligoninės teritoriją, todėl tai tik vienas kelias, per kurį galima patekti ir išeiti iš šiluminių trasų“, – aiškino Šiaulių ligoninės atstovas.
Prisiskambinti į Šiaulių gyvūnų globos namus nepavyko ir 15min – nurodomas organizacijos telefonas buvo visą laiką išjungtas.
Policija žino tik „iš kalbų“
Ligoninės elgesiu besipiktinusi ponia Nijolė teigia, kad kreipėsi į Šiaulių policiją, parašė pareiškimą, tačiau esą pareigūnai to reikalo ėmėsi vangiai.
Tačiau Šiaulių apskr. VPK Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Gailutė Smagriūnienė paminėjo dar vieną aspektą – esą niekas nematė, kad gyvūnai būtų „palaidoti“ gyvi.
Kad kačiukai būtų „palaidoti“ gyvi, niekas nematė, net pati pareiškėja, kuriai šią istoriją papasakojo kita moteris, kuri situacijos irgi nematė.
„Kad kačiukai būtų „palaidoti“ gyvi, niekas nematė, net pati pareiškėja, kuriai šią istoriją papasakojo kita moteris, kuri situacijos irgi nematė. Ji tik įtaria, kad taip galėjo būti, nes atėjusi į įprastą vietą, kur šerdavo kates, jų nerado. Žmonės, kurie užpurškė šiluminės trasos angas, tuo metu, kai dirbo, irgi kačiukų nematė.
Šiluminė trasa turi toliau ir kitą išėjimą. Jei kačiukams ir būtų buvęs iš šios pusės išėjimas uždarytas, jie galėjo išlįsti kitoje trasos pusėje. Kai sandarinimo putas darbininkai iškrapštė, iš angos kačiukai neišlindo. Tą faktą nufilmavo ir etaplius.lt portalo žurnalistas, kuris su darbininkais apvaikščiojo teritoriją ir atrado ne vieną angą, per kurią kačiukai galėjo išlįsti. Gyvūnų mylėtojų tuo metu, kai anga buvo atidaryta, nebuvo“, – teigė atstovė.
G.Smagriūnienė taip pat pateikė citatą iš policijos gauto pareiškimo: „Tai, kad ten gyveno kačiukų mama ir jos keturi vaikai, aš žinau tik iš kalbų, konkrečiai šių asmenų aš nurodyti negaliu.“
Ligoninės ir policijos žodžius neigia
Tačiau gyvūnais besirūpinančios šiaulietės pasipiktino tiek policijos, tiek Respublikinės Šiaulių ligoninės komentarais. Kaip teigia ponia Nijolė, tuose komentaruose jie rado daugybę neatitikimų.
„Policijos teiginys, kad apie gyvų gyvūnų palaidojimą žinoma tik iš kalbų, yra neteisingas: turime tai įrodančias nuotraukas ir filmuotą medžiagą. Kačiukai buvo 4, bet atidarius duobes išlindo gyvi tik 2. Kad katė turėjo 4 kačiukus, matė šėrėjos.
Kaip tai niekas nematė, kad katė su kačiukais buvo užkasta?! Mes matėme, kaip katė su kačiukais išlindo iš duobės, ją atidarius.
Duobė su senais neužtaisytais vamzdynais atsirado ne vasaros pradžioje, o labai seniai, prieš daug metų, ir ten daug metų gyveno katės. Buvusi ligoninės darbuotoja, dabar jau pensininkė, sakė, kad neužtaisyti vamzdynai yra likę po ten buvusios ligoninės skalbyklos nugriovimo. Maistą šėrėjos padėdavo pačioje duobėje, tad ten niekas daugiau prie jo neprieidavo – nei šunys, nei kirai, tad ir jokių ligų neplatindavo.
Apie tai, kad palikta nakčiai Šiaulių gyvūnų globos namų gaudyklė buvo sugadinta, buvo paskelbta ŠGGN feisbuko paskyroje. Neaišku iki šiol, kas tai padarė, nes į ligoninės teritoriją laisvai gali patekti bet kas“, – dėstė Nijolė.
Tačiau labiausiai ją papiktino teiginys, kad niekas nematė, jog katė su kačiukais buvo užkasta: „Kaip tai niekas nematė, kad katė su kačiukais buvo užkasta?! Mes matėme, kaip katė su kačiukais išlindo iš duobės, ją atidarius (yra nuotraukos!) Aš pati tų kačių nešerdavau, o dalyvavau tik gelbėjant kates iš aklinai užtaisytos duobės, todėl mačiau pati savo akimis ir nufotografavau katę duobėje, prie išėjimo angos.
Kur yra tos etaplius žurnalisto nuotraukos, kuriose užfiksuotos angos, pro kurias galėjo kačiukai išlįsti? Nes mes prašėme ligoninės atstovų, kad mums jie parodytų tas angas. Tada jie nusivedė visus į archyvą, bet ten nebuvo jokių neužtaisytų angų, ateinančių iš vamzdyno. Man ne tik iš kalbų yra žinoma, kad ten gyveno katės: aš pati tai mačiau savo akimis dar prieš metus iki šio įvykio!“
