Paimta per 330 šunų ir kačių
Praeitą savaitę VMVT specialistai turėjo daug veiklos. Kaip skelbiama tarnybos svetainėje, nuo rugsėjo 3 d. VMVT inicijavo 33 tyrimus dėl gyvūnų gerovės ir laikymo sąlygų pažeidimų, galimai nelegalios gyvūnų veisimo veiklos įvairiose vietose Lietuvoje. Iki praeito penktadienio gyvūnų globos įstaigoms buvo perduotas 331 šuo, 9 katės, taip pat konfiskuota ir keletas smulkių gyvūnų.
Tačiau tokie veiklos rezultatai, kaip ir anksčiau išsakyti apibendrinimai kelia abejonių gyvūnų gynėjams. Jie piktinosi ir praeitą savaitę paskelbtu VMVT pranešimu, kuriame jos vadovas Darius Remeika įvardijo, kiek kasmet nustatoma nelegalių gyvūnų veisimo atvejų.
Tarnyba per metus gauna daugiau nei 700 pranešimų apie gyvūnų gerovės galimus pažeidimus, apie dešimtadaliu atvejų skiriamos baudos.
„Kiekvienais metais atliekamų patikrinimų metu nustatome apie 3–5 nelegalius gyvūnų augintinių veisimo atvejus ir ši informacija mus pasiekia taip pat iš aktyvių visuomenės piliečių. Tarnyba per metus gauna daugiau nei 700 pranešimų apie gyvūnų gerovės galimus pažeidimus, apie dešimtadaliu atvejų skiriamos baudos.
Savaitgalį išaiškinti atvejai parodo šios problemos mastą, kuriai spręsti reikalingas visų už tai atsakingų institucijų įsitraukimas. Bendromis jėgomis su policija, tikiu, kad ir su savivalda, atrasime efektyvesnes priemones, kaip problemą išspręsti, būtina peržiūrėti galiojančius teisės aktus, griežtinti pažeidėjų atsakomybę“, – praėjusią savaitę pranešime cituotas VMVT direktorius Darius Remeika.
Gyvūnų globėjai tokius direktoriaus žodžius pasitiko neslėpdami įtarumo. Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė 15min sakė, kad direktorius kalba apie 3-5 nustatytus nelegalius gyvūnų veisimo atvejus, tačiau ji neprisimenanti pranešimų, kur būtų nurodyta, kas nutiko tiems gyvūnams.
Patikrino ir įregistravo veiklą
„Mes nustatome vietą, užfiksuojame daromus pažeidimus, išsiunčiame pranešimą centrinei ir teritorinėms tarnyboms ir prašome patikrinti. Buvo toks vienas iš atvejų, kai turėjome įtarimų, kad privačias veterinarines paslaugas nelegaliai daugintojai teikia to teritorinio padalinio vadovo žmona, todėl prašėme, kad tikrintų kitas teritorinis padalinys, kad nebūtų suinteresuotumo. Paprašome, kad leistų vykti kartu ir dalyvauti patikrinime.
Bet tada būna taip: į patikrinimą nesame leidžiami, tikrina tas pats padalinys, o mes gauname atsakymą: „Laba diena, ačiū už informaciją. Nuvykome, patikrinome, pažeidimų rasta. Savininkė įpareigota susitvarkyti.“ Kokie pažeidimai – nenurodoma.
Tada mes turime rašyti antrą prašymą, čia viskas vyksta raštais, prašome informuoti, kokie pažeidimai buvo nustatyti. Tada mums atsako, kad, tarkim, rastos dvi kalytės, truputį per maži narvai, dar kažkas. Nors mes žinome, kaip viskas atrodo, kiek kalyčių yra, todėl rašome, kad ne, kalyčių ten yra ne dvi, o 10. Tada jie vyksta dar kartą į patikrinimą ir atsako, kad išties yra 10 kalyčių ir rasta 20 šuniukų.
Tada klausiame, kas padaryta su gyvūnais, nes mes galime juos paimti. Gauname atsakymą, kad gyvūnai yra palikti, šuniukus leidžiama parduoti ir jie įregistravo veiklą“, – apie VMVT veiksmų planą pasakoja gyvūnų globėjų organizacijos atstovė.
Gauname atsakymą, kad gyvūnai yra palikti, šuniukus leidžiama parduoti ir jie įregistravo veiklą.
Būtent tokia schema, anot B.Kymantaitės, ir tapo priežastimi, kodėl gyvūnų teisių gynėjai nustojo bendradarbiauti su VMVT ir teikti informaciją, nes, kaip sako, informaciją jie renka ne tam, kad tokios vietos kuo lengviausiai legalizuotų savo veiklą. Visada buvo ir tebėra norima, kad tokia vieta būtų patikrinta, o gyvūnai, radus pažeidimų, paimti.
„Dabar kalbama, kad didins baudas, bet mes sakome – jeigu būtumėte paėmę tuos gyvūnus – įrankius – ir šuniukus, tai daugintojui būtų didžiausias skausmas, didžiausia bauda. Juk kai atimami jo visi įrankiai, jis patiria finansinius nuostolius, o kai visi tie įrankiai jam paliekami, jis toliau gali tęsti tas veiklas“, – piktinosi B.Kymantaitė.
Apžiūri tik vizualiai
Anot gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovės, piktina ir pačios apžiūros – pagal patvirtintą tvarką VMVT specialistai tik vizualiai apžiūri gyvūnus. Esą jie nėra praktikuojantys veterinarijos gydytojai, nors iš esmės visi specialistai turi būtent tokį išsilavinimą.
„O jei ten tvartas, tamsu, tai koks tas vizualinis patikrinimas? Kai mes ištraukiame tuos gyvūnus, tai ten ir akys išvirtusios, ir ausys užpūliavusios, ir oda nuplikusi. Bet VMVT atstovai šito vizualiai nemato, nes ten prietema. Gyvūno jie nepaima ir tas vizualinis patikrinimas toks tėra. (...)
Dabar kalbama, kad didins baudas, bet mes sakome – jeigu būtumėte paėmę tuos gyvūnus – įrankius – ir šuniukus, tai daugintojui būtų didžiausias skausmas, didžiausia bauda.
Jie tik padeda daugintojui įteisinti jo veiklą. Gyvūno gerovės, sveikatingumo vertinimo kaip tokio nėra – niekas nenurodo, kad apžiūros metu būtų nustatyta, kiek gyvūnas sveria, kokios yra lyties, ar praskleidus kailį matosi žaizdos, ausyse – erkės, akys traiškanotos, supūliavusios, kojos išnirusios. To nebūna niekada, todėl mes ir sakome, kad toks patikrinimas yra nieko vertas, nes mes su tokiu protokolu negalime net kreiptis į teismą dėl gyvūno paėmimo, nes tam tiesiog nėra pagrindo“, – piktinosi B.Kymantaitė.
Išgirdę tokius klausimus, VMVT atstovai, anot B.Kymantaitės, pasiūlo įpareigoti savininką nuvežti gyvūnus pas savo veterinarą, kuris esą galėtų pateikti išvadas. Tačiau tai, kaip sako gyvūnų teisių gynėja, dar viena problema: neretai tie patys veterinarai metų metus mato šituos gyvūnus ir niekam nepraneša nei apie netinkamas laikymo sąlygas, nei apie žalojantį kergimą ir nelegalų dauginimą.
B.Kymantaitė tvirtina, kad veterinarijos gydytojai šitoje grandinėje praktiškai niekada nebūna baudžiami – esą tai draugų, giminių, kursiokų ratas.
„Dabar mums sako, kad mes kaltiname kažką, tai ne, mes nekaltiname, bet mes VMVT atnešėme pakankamai medžiagos ir pamatėme, ką jie su ja daro – tai noras paslėpti viską. VMVT vadovaudamasi ta medžiaga pradeda žiūrėti, kaip išsukti tuos asmenis, o ne kaip užkardinti veiklą, padaryti, kad ji nesitęstų toliau“, – įsitikinusi B.Kymantaitė.
Paima, jei gresia žūtis
Kaip teigiama VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus komentare 15min, galiojantys teisės aktai VMVT įgalioja pradėti laikiną gyvūnų paėmimą iš jų laikymo vietos tais atvejais, kai gyvūnui gresia žūtis arba rimtas sveikatos sutrikdymas: „Iki šiol VMVT pagal kompetenciją nėra taikiusi tokių administracinių poveikio priemonių, kurios apimtų ir turto (gyvūnų ir kt.) konfiskavimą dėl vykdomos nelegalios ekonominės veiklos, jei tuo pačiu nėra nustatyta žiauraus elgesio su gyvūnais faktų.
Nustačius šiurkščių gyvūnų augintinių gerovės, laikymo sąlygų, sveikatingumo pažeidimų, savivaldybės, atsižvelgdamos į VMVT inspektorių pateiktas išvadas, organizuoja gyvūnų paėmimą iš savininkų ir jų perdavimą laikinai globai. Savivaldybių diskrecijoje yra nuspręsti, kokiai organizacijai ar asmeniui gyvūnai bus perduoti. Dažnai savivaldybės pasinaudoja turimomis paslaugų teikimo sutartimis, apimančiomis gyvūnų paėmimą ir globą savivaldybių lėšomis, iki teismas priims sprendimą dėl nuosavybės teisių į gyvūną perdavimo.“
Anot tarnybos atstovų, nustačius pažeidimų, vadovaujantis teisės aktais, gyvūnų augintinių savininkams taikoma administracinė atsakomybė, o žiauraus elgesio su gyvūnais atvejais kreipiamasi ir į teisėsaugos institucijas dėl baudžiamosios gyvūnų augintinių savininkų atsakomybės ir gyvūnų konfiskavimo.
Ne kiekvienu atveju veiklos neįteisinęs asmuo šią veiklą vykdo pažeisdamas gyvūnų gerovės reikalavimus, todėl yra atvejų, kai savininkai nusprendžia įregistruoti veiklą.
„Pavyzdžiui, 2019 m. už Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus VMVT inspektoriai skyrė 743 administracines nuobaudas.
Kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai, atsižvelgiama į visas patikrinimo metu nustatytas aplinkybes. Ne kiekvienu atveju savo veiklos neįteisinęs asmuo šią veiklą vykdo pažeisdamas gyvūnų gerovės reikalavimus, todėl yra atvejų, kai po atliktų patikrinimų gyvūnų savininkai nusprendžia įregistruoti savo veiklą. Registruoti veisėjai privalo užtikrinti, kad gyvūnams augintiniams bus suteikiamas veisimui reikiamas plotas, sudaromos tinkamos jų fiziologinius ir etologinius poreikius atitinkančios sąlygos ir kt. VMVT pagal kompetenciją vykdo reguliarią tokių ūkio subjektų priežiūrą“, – teigia VMVT.
Neįteisinti sako negalintys
Paprašyta patikslinti, kiek pernai buvo nustatyta nelegalaus gyvūnų veisimo atvejų ir kokiose rajonuose, VMVT teigė, kad 2019 metais buvo nustatyti 5 atvejai, kai gyvūnų veisimo veiklą asmenys vykdė neturėdami VMVT leidimo.
„Dviem atvejais jiems surašyti administraciniai draudimai vykdyti veiklą. Trims veiklos neregistravusiems asmenims taikyti įspėjimai arba nuobaudos. Nė vienu iš minėtų atvejų šiurkščių gyvūnų gerovės ir jų laikymo sąlygų pažeidimų, dėl kurių galėjo kilti grėsmė jų gyvybei ar sveikatai, nustatyta nebuvo, tačiau fiksuota, kad savininkai netvarko arba nepilnai tvarko apskaitą, parduoda neženklintus gyvūnus augintinius ir pan. Gyvūnų konfiskacija taikyta nebuvo.
Vienu atveju savininkas savanoriškai sterilizavo augintinį ir nutraukė veiklą. Apie veiklos nutraukimą po patikrinimo taip pat informavo dar du asmenys, kiti du kreipėsi dėl veiklos įregistravimo“, – teigė tarnybos atstovai, nepatikslinę, kuriuose rajonuose šie pažeidimai buvo nustatyti.
Dviem atvejais jiems surašyti administraciniai draudimai vykdyti veiklą. Trims veiklos neregistravusiems asmenims taikyti įspėjimai arba nuobaudos.
Taip pat VMVT tvirtina, kad pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus nėra numatyta atvejų ar aplinkybių (pvz., baustumas dėl anksčiau nelegaliai vykdytos veiklos ar pan.), kurios leistų VMVT motyvuotai atmesti asmens kreipimąsi dėl veisimo veiklos įregistravimo, jei suteikiant veterinarinį patvirtinimo numerį nustatoma, kad patalpos ir kitos sąlygos atitinka gyvūnų veisėjams nustatytus reikalavimus.
O veterinarijos gydytojų darbo, kurį irgi kritikuoja gyvūnų globos organizacijų atstovai, VMVT atsakė, kad tarnyba negali vertinti, ar koks nors asmuo, ar privatus veterinarijos gydytojas galimai žinojo apie nelegalią veiklą ar joje dalyvavo: „Šiuo metu pagal patikrinimo vietose rastus dokumentus VMVT inspektoriai renka informaciją ir apie privačių veterinarijos gydytojų veiklą. Privačių veterinarijos gydytojų veiklos etikos klausimus VMVT ne kartą yra kėlusi ir pakartotinai kels susitikimuose su Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacija ir Lietuvos smulkių gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacija.“
Tikisi išnaudoti situaciją
Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė teigė, kad dabar kilusią pasipiktinimo bangą ketinama išnaudoti: 24 organizacijos parašė Vyriausybei ir ministrui pirmininkui laišką, nes VMVT pavaldi Vyriausybei, surašė, kokių tikimasi pokyčių toje institucijoje, kad turėtų keistis inspektorių pareigybių aprašymai, nes kontrolės mechanizmas turi būti orientuotas į gyvūno sveikatingumą, o ne daugintojo gerovę.
Įvyko susitikimas ir su žemės ūkio ministru, šioje ministerijoje sudaryta darbo grupė, turėsianti pateikti pasiūlymus, kaip gerinti priežiūros sistemos veikimą.
Neramina gyvūnų teisių gynėjus ir tai, kad VMVT esą gali manipuliuoti skaičiais – informuoti apie gautus 70 pranešimų ir įvykdytų patikrinimų, nors tai nebus vien naminiai gyvūnai, bet ir stambūs galvijai ir t.t.
B.Kymantaitė paminėjo ir atvejį Kretingos rajone, tikindama, kad apie nelegalią šunų daugyklą institucijoms buvo pranešta dar 2013 metais, tuomet čia rasti 22 šunys.
„Kiekvieną kartą gaudavome atsakymą, kad patikrino, šeimininkams leidžiama pasitvarkyti. Taip pat 2013 m. mums pranešė, kad savininkai įsipareigojo dalį šunų išdalinti, padovanoti, bet jiems leista 13 šunų pasilikti sodybos apsaugai. Tai buvo tie veisliniai, populiariausi šunys“, – sakė Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė, pastebėdama, kad esą gyvūnai čia buvo toliau veisiami, o ir tariamai padovanoti išliko tų pačių savininkų rankose.
-
Ž.Pinskuvienė tikina santykių su siaubingomis sąlygomis laikomų šunų šeimininku neturinti, bet pripažįsta – A.Ušackas vis dar yra gyvūnų savininkas
-
Pilioniuose išgelbėti šunys: senų traumų žymės ir blusos
-
Per savaitę VMVT pradėti 33 tyrimai dėl gyvūnų gerovės pažeidimų, tęsiamos patikros laikymo vietose
-
VMVT su policija imasi veiksmų užtikrinant griežtesnę gyvūnų veisimo ir prekybos kontrolę
