Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos surengtoje diskusijoje Seime dalyvavę gyvūnų teisių gynėjai aiškino, kad nelegalių veisyklių, kuriose šunys kartais laikomi triušių narvuose paskendę savo išmatose, problemas yra labai sena, tačiau į nevyriausybininkų prašymus ją spręsti niekas ilgai nereagavo.
Daugiausia priekaištų antradienį sulaukė VMVT, kalbėta, kad vietiniai inspektoriai dažnai pažįsta daugintojus, todėl esą nieko nesiima.
Policija, anot gyvūnų teisių gynėjų, į su gyvūnais susijusius atvejus neretai tiesiog numoja ranka.
I.Pileckienė: inspektoriai paprastai nemato problemos
Šunų prieglaudos „Dogspotas“ įkūrėja Indrė Pileckienė antradienį pasakojo, kad atradus nelegalią gyvūnų daugyklą gyvūnų teisių gynėjai paprastai kviečia policiją, VMVT inspektorius, savivaldybės atstovus.
„Realus vaizdas yra toks, kad nepaisant to, kokiose baisiose sąlygose laikomi gyvūnai, VMVT inspektoriai nemato problemos, kaip jie yra laikomi ir kokiomis sąlygomis jie gyvena“, – pasakojo ji.
Anot I.Pileckienės, Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas dažnai nėra taikomas iš viso, o tarnybų atstovų požiūris į problemą – sovietinis.
„Luošinantis kergimas yra priskiriamas žiauriam elgesiui su gyvūnais, inspektoriams turime pacituoti įstatymą, nes jie ir to kartais nežino. Gyvūnų konfiskacija taikoma retai, paprastai nelegalūs veisėjai gauna legalizavimo planą, ir tada jie legalizuojasi, bet gyvūnų laikymo sąlygos nesikeičia“, – pasakojo ji.
„Dogspoto“ įkūrėja pabrėžė, kad valstybės institucijų atstovai gali priimti sprendimus įvykių vietose, tačiau jie paprastai nieko nedaro. Nevyriausybininkai, anot jos, nieko padaryti negali – tik rinkti įrodymus ir baksnoti pirštu.
„Mes galių neturime, o tie, kurie turi, jomis nepasinaudoja“, – piktinosi ji.
Anot prieglaudos įkūrėjos, veisėjų tinklas yra didelis, šie žmonės kartais susiję su inspektoriais, veterinarijos gydytojais.
Siūlo sekti skelbimus
Ukmergės gyvūnų prieglaudos „Klajūnas“ vadovė Ilma Germanienė teigė, kad daugintojų problema nėra nauja, ji tiesiog nesprendžiama jau daugybę metų.
Pasak jos, keista, jog niekas neseka skelbimų platformose talpinamų dešimčių skelbimų, kuriuose siūloma pigiau įsigyti veislinių gyvūnų.
„Jei būtų atsakingas žmogus institucijose ir atsidarytų skelbiu.lt portalą, vienas žmogus įkelia po kelis šimtus skelbimų per metus. Siunčiame pranešimus su [veisėjų] pavardėmis ir kontaktais – mėnesius laukiame atsakymo ir jo negauname“, – pasakojo ji.
I.Germanienė įsitikinusi, kad Lietuvoje veikia nelegalių veisėjų tinklas. Ji mano, jog esama glaudžių veisėjų ryšių su juos sukontroliuoti turinčių tarnybų atstovais, esą pasitaiko, kad atvykę inspektoriai atvirai spaudžia ranką veisyklų savininkams.
Organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ komunikacijos vadovė Kamilė Sakalauskaitė atkreipė dėmesį, kad VMVT Gyvūnų gerovės skyriuose dirba žmonės, kurie nėra veterinarai ir neturi kompetencijos nuspręsti, kokios būklės yra gyvūnas.
Anot jos, pasitaiko, kad veterinarai nesikiša į šiuos atvejus, nes bijo negauti licencijų, kurias dalija VMVT.
„Nuaro“ direktorė, veterinarė Jurgita Gustaitienė atkreipė dėmesį, kad ne VMVT sukūrė šią problemą, o visuomenė, pirkdama gyvūnus iš nelegalių veisėjų.
VMVT vadovas Darius Remeika pateikė duomenis, kad savaitgalį nebuvo nė vieno atvejo, kai aptiktų nelegalių veisėjų atvejų įvykio vietoje nebūtų dalyvavę VMVT atstovai.
Tiesa, jis pripažino, kad kai kuriais atvejais į įvykio vietas inspektoriai neskubėjo – kelionė užtruko valandą ar dvi.
Jo duomenimis, per savaitgalį nustatyta 12 epizodų, 7 atvejais gyvūnus atidavė patys laikytojai, kai kuriais atvejais baigiamos konfiskavimo procedūros.
Anot jo, Kretingos veisyklos atveju iš to paties žmogaus, pas kurį rasta veisykla, visi gyvūnai dėl nepriežiūros buvo paimti 2014 metais.
„Tačiau, pasirodo, po šešerių metų žmogus vėl veisė. Tai tikrai peršasi būtinybė, kad asmenims būtų uždrausta tam tikrą laiką laikyti gyvūnus“, – sakė jis.
Tarnybos vadovas atkreipė dėmesį, kad gyvūnų gerovės kontrolę turi vykdyti ne tik VMVT, bet ir savivaldos atstovai bei policija.
„Turime ribotas operatyvines galimybes, mes negalime sekimo priemonių naudoti“, – į priekaištą, kad VMVT neieško, kas talpina gyvūnų pardavimo skelbimus, atsakė jis.
D.Remeika nesutiko, kad nieko šiuo klausimu nedaroma. Anot jo, buvo kreiptasi į skelbimų portalus, kad šie reikalautų veisėjo registracijos numerio, tad reklamuotis galėtų tik legalūs veisėjai.
„Mums atsakė, kad nebus“, – tikino jis.
Pasak VMVT vadovo, tarnyba kreipėsi į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, kad tai taptų privaloma.
D.Remeika sakė, kad tarnybai reikėtų didesnių pajėgumų tam, kad situacija būtų stebima, o prireikus greitai reaguojama.
Konservatorė Aistė Gedvilienė klausė apie gyvūnų teisių gynėjų minėtus VMVT atstovų ir nelegalių veisėjų ryšius. Gyvūnų gynėjai pabrėžė, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) yra tikrinusi, kaip VMVT inspektoriai įgyvendina gyvūnų gerovės kontrolę.
VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjas Egidijus Macelis sakė, kad buvo pasamdyta daugiau žmonių, todėl dabar yra galimybė inspektoriams rotuotis vykstant į tą pačią vietą atlikti patikrinimo.
Anot jo, VMVT Tyrimų skyrius aiškinsis, ar visais savaitgalį nustatytais atvejais tarnybos inspektoriai galėjo „veikti veiksmingiau“.
Tarnybos atstovas sakė, kad bus įtvirtinta tvarka, pagal kurią inspektorius, kartą jau vykęs patikrinimo, antrą kartą ten pat nevažiuotų.
„Tokiu būdu bus užtikrinta STT rekomendacija“, – sakė jis.
Policijos atstovas: dėl laikymo sąlygų turėtų spręsti VMVT
Viešosios policijos valdybos viršininkas Mindaugas Akelaitis posėdyje kalbėjo, kad gyvūnų gerovės užtikrinimas nėra policijos tiesioginė funkcija, pareigūnai paprastai reaguoja į gautus pranešimus apie tai.
„Kalbant apie gyvūnų gerovės pažeidimus, galiu pasakyti, kad per 7 mėnesius yra pradėti 46 ikiteisminiai tyrimai dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Per 8 mėnesius surašyti 68 administracinio nusižengimo protokolai. Tai sakyti, kad policija nieko nedaro šioje srityje, manau, negalima“, – teigė jis.
Paklaustas, ar policija atpažįsta smurtą prieš gyvūną, M.Akelaitis sakė nežinantis, kuo tokios frazės grindžiamos.
„Baudžiamasis kodeksas numato, kad jeigu gyvūnas yra žuvęs dėl kankinimo arba netinkamo elgesio arba suluošintas, yra akivaizdu, nemanau, kad čia reikia kažkokių žinių ir policijos pareigūnai tuos sprendimus priima. Jeigu kalbame apie gyvūnų laikymo sąlygas, manau, kad čia yra VMVT, kuri nustato reikalavimus ir turi tam kompetentingų žmonių, kurie gali tai pasakyti“, – tikino policijos atstovas.
Gyvūnų prieglaudos „Klajūnas“ vadovė M.Akelaičiui priminė atvejį, kai į prieglaudą buvo paimtas šuo Greidas, kurį prievartavo jo šeimininkas. Jos teigimu, iškviesti pareigūnai prie šuns net nėjo, jie sakė, kad kieme viskas tvarkoje, o šeimininkas ramus.
K.Sakalauskaitė pridėjo, kad policijos pareigūnai prisipažino žinoję apie prievartaujamą gyvūną jau seniai, tačiau nieko nedarę.
„Jei jie to nelaiko žiauriu elgesiu ar smurtu... Mes dėl smurto kreipiamės į policiją, bet kaip čia išeina, kad policija kreipiasi į mus“, – klausė ji.
Kad kažkas žmogiškai gali padaryti klaidą, tai faktas.
M.Akelaitis teigė, kad gyvūnų teisių gynėjos kalba apie konkretų atvejį, tačiau tų atvejų yra daugybė.
„Pas mus dirba apie 7 tūkst. pareigūnų iš kurių 4 tūkst. yra reaguojantys į įvykius. Kad kažkas žmogiškai gali padaryti klaidą, tai faktas“, – patikino policijos atstovas.
Pirmąją nelegalią veisyklą aptiko atsitiktinai
Savaitgalį dingusio augintinio ieškojusi moteris per atsitiktinumą aptiko, kaip manoma, nelegalią šunų veisyklą, kurioje gyvūnai laikomi pasibaisėtinomis sąlygomis. Vėliau panašių vietų rasta ir kitur.
Policija nuo šeštadienio pradėjo penkis ikiteisminius tyrimus dėl žiauraus elgesio su gyvūnais.
Kaip BNS informavo Policijos departamento atstovas spaudai, ikiteisminiai tyrimai pradėti Alytuje, Marijampolėje, Tauragėje, Širvintų ir Kretingos rajonuose.
VMVT pranešė, kad gyventojams ir atsakingomis tarnybomis kartu su gyvūnų globos įstaigų atstovais pastarosiomis dienomis surengus reidus gyvūnų augintinių laikymo vietose, Kretingos, Širvintų, Tauragės, Kauno, Šiaulių ir kt. rajonuose pradėti tyrimai dėl gyvūnų gerovės ir laikymo sąlygų pažeidimų bei galimo nelegalaus gyvūnų veisimo.
VMVT pažymi, kad kiekvieno patikrinimo atveju pareigūnai vertino ir fiksavo aplinkybes vietoje. Gyvūnai laikyti netinkamomis sąlygomis (pvz., transportavimui skirtuose narvuose, jiems skirtas per mažas plotas, rasta sužeistų gyvūnų, kurie negydyti, nešerti ir pan.). Įtariama, jog veisimui laikyti gyvūnai neženklinti, netvarkyta jų apskaita ir kt.
