Gyvūnų prieglaudos su nerimu stebi tendenciją: šeimininkams stinga ir lėšų, ir atsakomybės

Išmeta, net pristinga pinigų

Vis dažniau gatvėse atsiduria gyvūnai, kurių priežiūrai šeimininkai pristinga lėšų.

„Atstumtų gyvūnų skaičius susijęs su senyvo amžiaus žmonių negalėjimu pasirūpinti augintiniais“, – sako UAB „Grinda“ Komunikacijos departamento vadovas Egidijus Steponavičius.

Taip pat jis pabrėžia, kad brangstantis augintinio išlaikymas, kylančios veterinarijos paslaugų kainos smarkiai prisideda prie žmonių sprendimo atsikratyti savo šunimi ar kate.

Šiuo metu vien Vilniaus prieglaudose glaudžiasi šimtai bešeimininkių šuniukų, kačiukų bei jūros kiaulyčių. Dauguma gyvūnų randami gatvėse, nuošalesnėse miesto vietose.

„Gyvūnų stotelė” nuotr./Gyvūnų prieglobsčio „Miško trobelė” globotinė Yvi

Kačių dvigubai daugiau

Ši tendencija matoma ir regioninėse savivaldybėse.

„Per metus atkeliauja apie tūkstantis kačių ir maždaug penki šimtai šunų“, – pasakoja Utenos r. gyvūnų mylėtojų draugijos vadovė Jolanta Guobaitė. Draugija priglaudžia gyvūnus ne tik iš Utenos, bet ir atkeliaujančius iš kitų savivaldybių.

Likimo valiai paliktų gyvūnų skaičiui didėjant, beglobiai augintiniai pagalbos sulaukia tik iš gyvūnų globos organizacijų.

Štai Vilniaus savivaldybės įmonė „Grinda“ pradėjo Vilniaus gyvūnų globos rekonstrukciją, siekdama suteikti geresnes sąlygas gyvūnų ilgalaikiam laikymui, praplėsti teritoriją.

„Seno pastato patalpos nebuvo pritaikytos sterilizacijos operacijoms, nebuvo atskirti kačių narvai nuo šunų“, – teigia E. Steponavičius.

„Grindos” nuotr./Vilniaus gyvūnų globos namų rekonstrukcija

Be to, kad gyvūnai išgyvena netinkamas laikymo sąlygas prieglaudose, apleisti gyvūnai patiria ir psichologines nuoskaudas. „Globėjas grąžino šunį, sakydamas, kad nesutapo charakteriai. Pastebėjom, kad nuo to laiko šuo pradėjo bijoti moterų su šluotom“, – sako E. Steponavičius. Žmonėms, norintiems priglausti nuskriaustuosius augintinius tenka lankytis prieglaudose ne vieną kartą, kad gyvūnas prisileistų prie savęs.

„Viena mergina savaitę lankėsi pas mus, sėdėjo, kalbino, lėtai pratinosi“, – teigė E. Steponavičius.

Atkeliauja sužaloti, sergantys

Tam, kad psichologinių traumų augintiniai tikrai patiria, pritarė ir Viešosios įstaigos „Miško trobelė“ direktorė Eglė Marija Ramanauskaitė.

Gyvūnų prieglobsčio įkūrėja pasakoja, kad buvo atvejis, kai šuo apimtas depresijos, pusę metų gulėjo ant grindų ir atsisakydavo išeiti į lauką: „Šunytė Yvi buvo visiškai asociali, bet po ilgų pastangų išdrąsėjo.“

Į prieglaudas atvyksta ir sunkiai sužaloti augintiniai. „Gyvūnai atkeliauja žaizdoti, be akių, sergantys“, – sako Kazlų Rūdos kačių globos namų „Keturkojo draugas“ savanorė.

Gyvūnai atkeliauja žaizdoti, be akių, sergantys.

Pasak Utenos r. gyvūnų mylėtojų draugijos vadovės J.Guobaitės, nemažai atvyksta beglobių gyvūnų su sunkiomis traumomis. „Pasitaiko gyvūnai su pusiau nutrauktomis kojomis, kyšančiais kaulais, sunkiai sergantys virusinėmis ligomis“, – pasakoja ji.

Dėl padidėjusio beglobių gyvūnų skaičiaus, „Grindos“ komunikacijos vadovui E.Steponavičiui antrina ir E.M.Ramanauskaitė. Ji teigia, kad pavasarį neprižiūrėti gyvūnai ima daugintis, tad būtent šiuo metų laiku jų į prieglaudas patenka itin daug: „Gyvūnų skaičius padidėjęs ir dar didės, nes katės tuoj pradės vesti kačiukus.“

Gyvūnų prieglaudų atstovų teigimu, išmetamų gyvūnų į gatves nemažės, nes žmonėms trūksta supratingumo, kad augintiniai tai ne žaislai, kuriais galima atsikratyti vos tik panorėjus.

Vilniaus universiteto Jaunųjų žurnalistų draugija (VU JŽD) – moksleivius ir studentus vienijanti iniciatyva, kurios tikslas suburti įvairių žurnalistinių interesų turinčius jaunuolius iš visos Lietuvos ir leisti jiems išpildyti savo kūrybinį potencialą praktikoje.