Paskutinė sausra – 2015 metais
Hidrologinė sausra – sausringas laikotarpis, kai paviršinio vandens telkiniuose vandens lygis daugiau nei pusėje matavimo stočių pasiekia vidutinį šiltojo sezono žemiausią daugiametį vandens lygį.
„Šiuo metu yra 48 stotys, kur stebėjimai vykdomi daugiau nei 30 metų, ir 28 iš 48 stočių, daugiau nei pusėje, yra pasiektas žemesnis vandens lygis, negu nustatyta“, – teigė hidrologė.
Ištikus hidrologinei sausrai vandens telkiniuose pasireiškia deguonies trūkumas – didėja užterštumas, o upės negali pačios apsivalyti.
Pasiteiravus, ar dažnai ištinka hidrologinė sausra, J.Pumpolovič sakė, kad sunku nustatyti dažnai, ar ne, bet paskutinį sykį sausra ištiko 2015 metais. „Tada prasidėjo rugpjūčio pabaigoje, o vandens lygis grįžo maždaug spalio pabaigoje, lapkritį“, – pasakojo ji.
Geriausia išeitis – lietus
Pasak hidrologės, nėra tendencijos, kad vieni regionai būtų sausringesni už kitus – kalbėti galima tik apie sezonines tendencijas.
„Vasarą vandens lygis upėse, ežeruose yra žemas ir beveik visada taip būna, kad jis žemesnis nei pavasarį. O dabar galima sakyti, kad visur Lietuvoje vienodai sausringa, kad ir visas Nemunas yra mažai vandeningas, ir Neris, ir mažesnės upės irgi“, – teigė J.Pumpolovič.
Ištikus hidrologinei sausrai vasaros metu vandens telkiniuose pasireiškia deguonies trūkumas – didėja užterštumas, o upės negali pačios apsivalyti. Anot hidrologės, tam, kad upė apsivalytų, turi pratekėti kažkoks vandens kiekis.
To reikia, idant sėkmingai gyvuotų ir funkcionuotų upės ekosistema, tačiau esant vandens stygiui, tai neįvyksta, o sausros padarinius jaučia ir vandens gyvūnija bei augalija.
Jeigu bus lietaus, tai situacija bent jau neblogės, o po to matysime.
Pasak J.Pumpolovič, kadangi vandens yra mažai, gyventojai turėtų žinoti, jog negalima laistyti augalų, gerti vandens iš nusekusių šaltinių ir atsargiai su juo elgtis.
„Geriausia būtų, kad palytų – ilgai ir gausiai, nors vasarą tai greitai atsibosta, bet tikrai, kad vandens atsargos pasipildytų reikia tikrai nemažo lietaus kiekio, – sakė hidrologė. – Jeigu bus lietaus, tai situacija bent jau neblogės, o po to matysime. Bet sunku nustatyti, ypač šią vasarą, kai vienoje gatvės pusėje lyja, o kitoje pusėje sausa. Ir daugiau būdingi lokalaus pobūdžio lietūs. Jeigu taip užtrauktų debesys virš visos Lietuvos, būtų labai smagu.“
Dėl sausros – ekstremali padėtis
BNS pranešė, kad trečiadienį Vyriausybė ketina paskelbti valstybės lygio ekstremalią padėtį dėl sausros padarinių žemės ūkiui.
Pasak Žemės ūkio ministerijos, ekstremali situacija visoje šalyje skelbiama, kai jos padarinių ribos viršija trijų savivaldybių teritorijas. Tokia padėtis jau paskelbta 4 savivaldybėse: Varėnos, Prienų, Trakų ir Rokiškio, tačiau jos padarinių išplitimo ribos apima didžiąją dalį Lietuvos savivaldybių.
Lietuva kreipiasi į Baltarusiją dėl Neries lygio atkūrimo
Aplinkos ministerija trečiadienį pranešė, kad Lietuva paprašė Baltarusijos padėti atstatyti per abi šalis tekančios Neries lygį, smarkiai sumažėjusį dėl sausros.
Ministras Kęstutis Mažeika informavo Baltarusijos gamtos išteklių ir aplinkos apsaugos ministeriją, kad Neries upėje Lietuvos teritorijoje susidarė kritinė padėtis.
„Tikimės, kad kaimynai, reguliuodami Neries vandens lygį, atsižvelgs į susidariusią padėtį. Jie gali paleisti daugiau vandens ir taip pagelbėti vandens augalijai ir gyvūnijai“, – pranešime cituojamas K.Mažeika.
Laiške Baltarusijos klausiama, ar šalies teritorijoje buvo vykdyta kokia nors veikla, dėl kurios, vyraujant sausringiems orams, galėjo sumažėti vandens lygis Neryje.
K.Mažeika sako, kad padėti atstatyti Neries lygį Baltarusija turėtų būti suinteresuota dėl žuvų išteklių.
„Gyvūnų buveines turime saugoti bendrai (...). Pasekmės bus ir jiems, jeigu pas mus žus daug gyvūnijos ir buveinių“, – BNS teigė ministras.
„Mūsų lašišos, šlakiai, upėtakiai atplaukia ir iki jų (Baltarusijos – BNS) neršti. Žvejams nauda. Vyksta žvejybinis turizmas, važiuoja žmonės žvejoti pas juos į aukštupį, į mažesnius intakus (...). Didesnės žuvys grįš, jeigu nerštaviečių būklė bus tinkama, nes nukritus vandens lygiui, sužėlus augalams, gali jų būklė kisti – gali dumblėti, per daug sušilti (...) Žuvys yra bendras reikalas“, – kalbėjo K. Mažeika.
Anot jo, nuo 1999 metų Lietuvoje į lašišų išteklius investuoja virš 20 mln. eurų.
K.Mažeika antradienį LRT laidai „Dienos tema“ sakė besitikintis iš Baltarusijos „teigiamo atsakymo“. Ministras BNS sakė, kad atsakymas turėtų būti gautas kitą savaitę.
„Bus įdomu, kaip atsakys Baltarusija, nes sausra ne tik Lietuvos teritorijoje –, ir Baltarusijoje kritulių nebuvo pakankamai. (...) Užtvankos ir dirbtiniai baseinai sudaro kliūtis papildomas vandeniui, nes didžiulio miesto vandens vartojimas paremtas upės galimybėmis, o tos galimybės sumažėja žiūrint į žemupį, į mūsų teritoriją“, – kalbėjo ministras.
K.Mažeika žada dar šią savaitę situaciją aptarti su Baltarusijos ambasados darbuotojais Lietuvoje.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos hidrologė Ramutė Bataitienė BNS sakė, kad Neries lygis šiuo metu yra 41 centimetru žemesnis nei liepos vidurkis ir 73 centimetrais mažesnis nei metinis vidurkis.
Neris yra antra pagal dydį Lietuvos upė po Nemuno. Šios upės ištakos yra Baltarusijoje, ji teka per Vilnių, Kernavę, o į Nemuną įsilieja ties Kaunu.
Prie Neries ištakų baltarusiai yra pastatę vandens rezervuarą, todėl turi galimybę atidarę šliuzus padidinti vandens lygį upėje.