„Toks nepasirengimas iš sveikatos priežiūros įstaigų tikrai buvo, ir iš dalies mes tą žinojome. Europos ligų ir kontrolės centras jau prieš keletą metų yra pasirinkęs indikatorius, pagal kuriuos matuoja infekcijų kontrolę ir, tarkime, mes jau žinomoje, kad antiseptiko mes sunaudojame mažiausiai Europos Sąjungoje, tik Rumunija mažiau“, – kiek anksčiau Seime vykusioje diskusijoje kalbėjo R.Valintėlienė.
Higienos instituto duomenimis, 2019 metais rankų antiseptiko sunaudojimas Lietuvos bendrojo pobūdžio ligoninėse buvo beveik perpus mažesnis nei Europos Sąjungos šalyse 2016–2017 metais.
Nuo 2012-ųjų jis beveik nekito.
Preliminariais duomenimis, daugiausiai antiseptiko sunaudojama Skandinavijos šalyse, o mažiausiai – Lietuvoje, Latvijoje ir kai kuriose pietinėse Europos šalyse.
R.Valintėlienė teigė, kad iki prasidedant pandemijai buvo prarastas „infekcinis budrumas“, o COVID-19 pandemija tokį budrumo trūkumą tik išryškino.
„Mes [Higienos institutas – aut.] buvome kovo pabaigoje pakviesti konsultuoti įstaigas. Nors kalbėjome keletą ar netgi keliolika kartų, supratome, tikrai mūsų asmens sveikatos priežiūros įstaigos neturi tinkamų resursų ir kompetencijų infekcijų prevencijai, mes tiesiog visi buvome praradę infekcinį budrumą, susikoncentravę į kitas ligas.
Ir čia staiga atsiranda toks sukėlėjas, ir pasirodo, kad nėra tų resursų. Ir mes dabar bandome ieškoti to sprendimo, ką gi reikėtų pasiūlyti gydymo įstaigoms. Mes matome, kad daugybę mažų įstaigų, ligoninei, turinčiai mažiau negu 100 lovų, niekada nebus racionalu turėti kvalifikuotą infekcijų kontrolės specialistą, kuris galėtų padėti“, – teigė ji.
Duomenų apie sunaudojamą dezinfekantą nekaupia
Jei ligoninėse antiseptiko sunaudojama mažai, gal jo mažai naudoja ir gyventojai?
Tačiau Higienos institutas duomenų, kiek dezinfekanto sunaudoja visuomenė, nerenka. Jis tik pabrėžia jo naudojimo svarbą – ypač koronaviruso plitimo metu.
„Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, šis virusas plinta oro lašeliniu ir kontaktiniu būdu. Tai reiškia, kad infekuotos rankos – viena dažniausių žmonių ligų priežasčių, jos sudaro sąlygas užteršti virusu aplinkos paviršius, įvairius objektus ir žmones. Taip pat PSO pabrėžia, kad ir bendruomenių nariai, laikydamiesi tinkamos rankų higienos praktikos, atlieka svarbų vaidmenį kovojant su COVID-19 virusu.
Taigi, iš pirmo žvilgsnio toks paprastas dalykas kaip tinkama rankų higiena gali atlikti nepaprastą vaidmenį – išgelbėti tūkstančių žmonių gyvybes“, – informacija dalijosi instituto specialistai.
