15min žurnalistas šioje vietoje lankėsi praėjusį savaitgalį ir aptiko keturračio ar panašios transporto priemonės pėdsakų.
Apie tai byloja nuguldyta žolė ir padangų žymės ant takelio šalia memorialo.
Apie tai, kad čia dažnai zuja keturračiai, 15min atskleidė ir netoliese gyvenantis pensininkas Jonas.
„Jie va, pro čia važiuoja, aplink – ratu (...) Čia jie taip aplink apvažiuoja ir vėl į kapines važiuoja. Ratą tokį daro“, – pasakojo 80-metis.
„Čia tankiai tie gončikai važinėja“, – pridūrė jis.
Vilniaus apskrities policijos atstovė Julija Samorokovskaja informavo 15min, kad šiemet policija buvo gavusi du pranešimus, susijusius su ramybės drumstimu Pivonijos šile.
Vienas – dėl keturračio, kitas – dėl miškovežio.
Kokie sprendimo būdai?
Vietos žydų bendruomenės pirmininkas Artūras Taicas tai vadina vandalizmo aktais, kurių per metus jau buvo gerokai daugiau nei teigia policija – mažiausiai devyni.
„Nuo pernai lapkričio mėnesio yra devyni vandalizmo atvejai, tai mūsų pozicija aiški – mes kvietėm ir policiją (...) Tai yra valstybės saugoma teritorija ir mes, kaip bendruomenė, kaip nužudytųjų palikuonys, nelabai norime, kad kažkas ar su keturračiu, ar su dar kažkuo ten važinėtų“, – 15min sakė vietos žydų bendruomenės lyderis.
„Ten daug tų atvejų buvo, labai liūdna“, – pridūrė jis.
Jo teigimu, problemą išspręsti būtų galima labai paprastai – teritoriją aptverti tvora.
„Jeigu ten atsirastų tvora, tai tos problemos, tikėtina, išsispręstų“, – pabrėžė A.Taicas.
Anot vietos žydų bendruomenės pirmininko, šiuo metu su savivaldybe deramasi dėl tvoros įrengimo, ji galėtų atsirasti galbūt ir kitąmet.
Taip pat kalbamasi ir dėl vaizdo kamerų įrengimo.
„Su naujuoju meru buvom susitikę ir paveldosaugą kvietėme (...) Dabar kalbamės ir dėl vaizdo kamerų įrengimo tiek su Ukmergės policijos viršininku, tiek su meru“, – pasakojo A.Taicas.
Kainuos iki 10 tūkst. eurų
Tuo metu Ukmergės rajono meras Darius Varnas 15min teigė, kad vaizdo kamerų greičiausiai neįrenginės.
Vis dėlto, dabar pastatyti nauji ženklai, kad tai – žydų žudynių vieta.
Jeigu nepadės keturračių atgrasyti ženklai, ketinama teritoriją atitverti, jog niekas neįvažiuotų.
„Tvorelę statysime. Bus tokia standartinė, mechaninė užkarda. Ji turi įsikomponuoti, ten nepastatysi trijų metrų tvoros“, – kalbėjo vietos rajono vadovas.
Jo teigimu, tokia užkarda kainuotų iki 10 tūkst. eurų.
Viena didžiausių egzekucijos vietų
Žydų žudynių vieta Pivonijos šile yra viena didžiausių Lietuvoje – ją, pagal nužudytų žmonių skaičių, lenkia tik Paneriai Vilniuje ir IX fortas Kaune.
„Trečia pagal dydį Holokausto vieta. Paneriai pirma, o antra – IX fortas. Trečia yra Ukmergė – ukmergiškių ir aplinkinių gyventojų daug nužudyta“, – pasakojo A.Taicas.
Jo teigimu, Pivonijos šile nužudyta ir jo giminaičių.
Žydai Pivonijos miške buvo pradėti žudyti 1941 metų liepą, o masinės žudynės prasidėjo rugpjūtį ir baigėsi rugsėjį, taip pat pavieniai žydai buvo čia žudomi ir 1943 metais.
Tuo metu žydai į šią vietą buvo atvaromi iš netoliese buvusio Vaitkuškio dvaro, kuriame buvo įrengtas savotiškas „paskirstymo punktas“, taip pat – iš Ukmergės kalėjimo.
Egzekucijose dalyvavo ne tik SS karininko Joachimo Hamanno „skrajojantis būrys“, bet ir vadinamieji baltaraiščiai iš Žemaitkiemio, Vidiškių ir Kavarsko.
Žydai į Pivonijos šilą buvo vežami arba varomi grupėmis po kelias dešimtis, čia egzekucija vyko taip, kad vokiečiai kartu su baltaraiščiais liepdavo žydams šokti į duobę ir tuomet juos šaudydavo.
Prieš tai jiems būdavo liepiama nusirengti. Jeigu šie nepaklusdavo, būdavo daužomi šautuvų buožėmis.
Manoma, kad budeliais buvo apie 100 lietuvių ir 20 vokiečių.
Iki II-ojo pasaulinio karo pradžios vien Ukmergėje gyveno apie 8 tūkst. žydų. Dauguma jų, kaip ir žydai iš aplinkinių kaimų, buvo nužudyti Pivonijos šile.