Jie abu įsitikinę, kad kitąmet Vilniuje planuojamų eitynių „Baltic Pride” dalyviai galės žygiuoti sostinės Gedimino prospektu. Tokiais prisipažinimais politikai ketvirtadienį dalijosi Lietuvos gėjų lygos (LGL) ir „Nepatogaus kino“ diskusijoje apie 2010 m. gegužę vykusias eitynes.
Galutinis teismo leidimas jas organizuoti buvo duotas tik išvakarėse. Iki tol organizatoriams keturis mėnesius teko derinti su savivaldybe renginio vietą ir kitas detales, lankytis teismuose.
Paklaustas, kaip tuomet keitėsi jo nuomonė, anksčiau gana neigiamo požiūrio besilaikęs V.Navickas pripažino, kad „reikia prie to priaugti, suprasti“. Tik kai žurnalistai ėmė klausinėti pozicijos dėl eitynių, tuometis Vilniaus meras ėmė galvoti, kaip reikėtų pasielgti.
„Prasidėjo augimas, brendimas, galvojimas apie žmogaus teises, – ketvirtadienį atviravo jis. – Augimas buvo nelengvas, bet kiti žmonės jį padaro brandų, duodantį vaisių.“
Lemiamu jis pavadino pirmą susitikimą su JAV ambasadore Anne Derse, kuri, vos pasisveikinusi, pareiškė norinti perduoti nuo prezidento Baracko Obamos „bylą apie žmogaus teises“. Anot V.Navicko, „tai buvo rimtas varpas, po kurio pradedi evoliucionuoti“. Tai esą nebuvo lengva, ypač žinant savo partijos – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų žmonių požiūrį.
Savivaldybėje sprendžiant dėl leidimo eitynėms buvo siūloma kita vieta, tačiau galiausiai apsistota prie vieno iš organizatorių pasiūlyto varianto – Upės gatvės atkarpos prie Baltojo tilto. „Gerai, kad nepasidavėte diskusijoms, – sakė V.Navickas. – Didžiuojuosi jumis, kad priėmėte tokį sprendimą.“
Premjeras stojo ginti homoseksualaus kolegos
 |
| Vytauto Valentinavičiaus nuotr./Rokas Žilinskas, Vilius Navickas |
R.Žilinskas, nors prieš pat eitynes televizijoje pripažino savo seksualinę orientaciją, renginį ilgą laiką kritikavo. Tik kai buvo panaikintas leidimas, stojo organizatorių pusėn. „Iš pradžių sakiau, kad paradas gali sukiršinti visuomenę, ką galiausiai ir matėme. Lūžis įvyko, kai buvo nuspręsta jį uždrausti“, – kalbėjo parlamentaras.
Jo manymu, vertingiausia buvo ne pačios eitynės, o jų įžiebta diskusija, leidusi suirzusiai visuomenei kalbėtis šia tema.
Seimo nario nuomonė homoseksualumo klausimu keitėsi ne tik per eitynes, bet porą dešimtmečių – prieš tiek laiko jis suvokė esąs homoseksualus. „Didžiąją dalį to laiko lytinė orientacija buvo parašyta man ant kaktos. Prieš daugelį metų ryžausi vienai kolegei pasakyti, kad esu homoseksualus. Jos atsakymas buvo: pagaliau, mes taip ilgai laukėme“, – atviravo politikas.
R.Žilinskas prisiminė savo kelią: nuo prisipažinimo draugui, šeimai, kolegoms ir kvietimo su partneriu į savo vadovo vestuves iki kvietimo prisijungti prie konservatorių. Viena „ekstremistiškai nusiteikusi kolegė“ net sakė, kad jo pavardę reikia išbraukti iš kandidatų sąrašų, bet premjeras Andrius Kubilius esą liepė jai patylėti.
Paklaustas, ar išdrįstų žygiuoti Gedimino prospektu be policijos apsaugos, Seimo narys atkirto kasdien vaikštantis gatvėmis: „Esu atpažįstamas 99 proc. praeivių kaip Rokas Žilinskas, jie žino, kas esu ir koks esu. Ryžto man užtenka kiekvieną dieną.“
„Jei meru būsiu, tai tikrai“, – pusiau juokais į klausimą dėl kitų metų eitynių Gedimino prospektu atsakė V.Navickas.
Tiek organizatorių atstovai, tiek buvęs sostinės vadovas pareiškė padėką policijai dėl darbo eitynių metu. Prieš priimant lemiamą sprendimą pastarasis miesto vyriausiojo komisaro Kęstučio Lančinsko klausė, ar pareigūnai užtikrins tvarką ir saugumą. V.Navickas prisiminė savivaldybės tarnautojų akyse matęs viltį išgirsti neigiamą atsakymą, tačiau policijos vadovas patikino, kad skirs tiek pajėgų, kiek reikia, ir riaušių nebus.
„Kai tai išgirdau, daugiau nebediskutavome. Jie tikrai padirbėjo gerai. Porą kartų buvau atvažiavęs pažiūrėti – dar kai tvoras statė, 10–11 val., ir nieko nebuvo, o Petras Gražulis jau stovėjo. Iškoneveikė mane, policininkus ir visą pasaulį“, – prisiminė V.Navickas.
Diskusija buvo surengta gegužės 17-ąją, kai minima Tarptautinė diena prieš homofobiją ir transfobiją (angl. IDAHO), skirta kovai su diskriminacija seksualinės orientacijos ir lytinio tapatumo pagrindu. Būtent šią dieną 1990 m. Pasaulio sveikatos organizacija išbraukė homoseksualumą iš ligų sąrašo.
IDAHO dienos proga kino centre „Skalvija” parodyti du dokumentiniai filmai apie 2010-aisiais vykusias homoseksualų eitynes: estų režisieriaus Rolando Javorniko „Du paradai, du pasauliai... viena Europa?“ ir LGL iniciatyva sukurtas „Baltic Pride“ – lygybės šventė”. Šis renginys – šiuo metu vykstančios savaitės „Vaivorykštės dienos“ dalis.
