„Baltijos kelias buvo įkvepiantis įvykis daugeliui kovotojų už laisvę visame pasaulyje. Jis demonstruoja solidarumo ir nesmurtinio visuomenės judėjimo galią“, – BNS sakė sakė vienas iš Honkongo opozicijos lyderių Joshua Wong, vadovaujantis organizacijai „Demosisto“.
Kinijos elgesį su Honkongu J.Wongas palygino su sovietų kišimusi į Baltijos šalių reikalus prieš tris dešimtmečius.
„Pastaraisiais mėnesiais Honkongo žmonės kentėjo dėl itin šiurkštaus policijos elgesio ir tiesioginio politinio kišimosi iš Kinijos, panašaus, kokį prieš 30 metų Baltijos šalys patyrė iš SSRS“, – teigė 22 metų aktyvistas, tapęs Honkongo protestuotojų veidu.
J.Wongas išsakė viltį, kad penktadienį, minint Baltijos kelio 30-metį, rengiamas Honkongo kelias, kai protestuotojai susikibs į gyvą grandinę, parodys pasauliui salos gyventojų laisvės ir demokratijos siekį.
„Tikimės, kad Honkongo kelias gali pademonstruoti Honkongo žmonių solidarumą ir leis pasauliui pamatyti, jog mums reikia laisvės ir demokratijos“, – sakė jis.
J.Wongas šiemet birželį paleistas iš kalėjimo po dviejų mėnesių įkalinimo už dalyvavimą 2014 metų protestuose, per kuriuos buvusioje Didžiosios Britanijos kolonijoje reikalauta demokratiškesnių rinkimų proceso. Jam skirta sąlyginai švelni bausmė, nes tuo metu jis buvo nepilnametis.
Aktyvisto skaičiavimais, gyvajai grandinei suformuoti Honkonge pakaktų 100 tūkst. žmonių.
Honkongo aktyvistai penktadienį, praėjus lygiai 30 metų nuo Baltijos kelio, žada susijungti į gyvą 40 kilometrų grandinę, reikalaudami užtikrinti demokratiją šiame pusiau autonominiame mieste.
Kvietimai į akciją pastarosiomis dienomis sparčiai plinta socialiniuose tinkluose, juose primygtinai raginama susilaikyti nuo smurto. Akcija turėtų įvykti 15 valandą Lietuvos laiku.
Komunistinė Kinija rodo nepasitenkinimą protestais ir laiko juos tiesioginiu iššūkiu savo valdžiai.
Pagal 1997-aisiais pasirašytą Honkongo perdavimo Kinijai susitarimą, miestui buvo suteikta teisių ir laisvių, kurios negalioja žemyninėje Kinijoje, įskaitant nepriklausomą teismų sistemą ir žodžio laisvę.
Protestuotojai tvirtina, kad šios teisės yra vis labiau varžomos, nuolat augant Pekino centrinės valdžios kišimuisi.
Honkongo lyderė Carrie Lam antradienį pažadėjo sukurti „platformą dialogui“ ir išsakė lūkestį, kad neramumai mieste nurims.
Vienas iš Honkongo kelio organizatorių Kai Chi Leungas sako, kad valdžia turi patenkinti protestuotojų reikalavimus.
„Daugiau kaip šimtas valandų prabėgo be ašarinių dujų, ir man tai yra taika. Vyriausybė puikiai žino, kokie yra mūsų reikalavimai, ir ji gali bet kada į juos sureaguoti. Šiomis dienomis Honkonge pilna demonstracijų. Vyriausybei nėra prasmės laukti, kol jos baigsis, kad galėtų sureaguoti į žmonių reikalavimus“, – sakė jis komentare, neseniai paskelbtame tarp Honkongo aktyvistų populiariame socialiniuose tinkluose.
Jis taip pat pakvietė protestuotojus sekant Baltijos kelio pavyzdžiu dainuoti ir dalytis suvenyrais, fotografuoti akciją iš dronų. Aktyvisto skaičiavimais, gyvajai grandinei suformuoti Honkonge pakaktų 100 tūkst. žmonių.
Tai ne pirmas kartas, kai pasaulyje atkartojama Baltijos kelio akcija. 2013 metais panašią demonstraciją surengė katalonai, siekiantys nepriklausomybės nuo Ispanijos.
1989 metais Baltijos kelio akcijoje į gyvą grandinę nuo Vilniaus iki Talino susikibo daugiau kaip milijonas žmonių. Ši akcija pasiuntė žinią visam pasauliui apie Lietuvos, Latvijos ir Estijos siekį nutraukti sovietinę okupaciją ir atkurti nepriklausomybę.
