– Klausantis prezidentės metinio pranešimo, daug kam galėjo susidaryti įspūdis, kad jūsų vadovaujama Vyriausybė ketverius metus nedarė visiškai nieko ir valstybė prarado strateginę kryptį. Kokiu savo darbu jūs labiausiai didžiuojatės?
– Pirmiausia šiek tiek buvau nustebęs, kai išklausiau pranešimo, nes pernai ir užpernai pranešimai buvo kitokio turinio, Vyriausybės darbai buvo įvertinti. Įgyvendinta yra labai daug, padarėm lyginamąją analizę kelių vyriausybių, ką jos yra padariusios per keletą metų.
Galiu pasakyti, kad šita Vyriausybė yra kaip lyderis įgyvendinant savo programines nuostatas. Pradėjome ruoštis daugeliui įstatymų pakeitimų, kurie susiję su teritorijų planavimu. Tada ir pramonininkai, ir verslininkai, ir eiliniai žmonės labai teigiamai vertino, kad sutrumpėjo procedūros, tvarkantis įvairius su statybomis susijusius dokumentus.
Tuo pačiu buvo pradėta įgyvendinti renovacija. Programa buvo paruošta mums būnant opozicijoje. Šios Vyriausybės valdymo laikotarpiu eksploatacijai jau atiduotas tūkstantasis namas.
Kitas aspektas, 2015 metais Lietuva, įgyvendindama strateginius objektus energetinėje srityje, padarė lūžius visoje Europoje. Terminalas įgyvendintas per trumpiausią laiką. (…) Pernai padarėme šuolį, kalbant apie viešųjų finansų valdymą. Laikėmės griežtos fiskalinės drausmės.
Lietuva yra maža, atvira, eksportuojanti šalis.
Dabar laukia jau vakar priimtas Darbo kodeksas. Nesiryžo nė viena Vyriausybė, gyvenant mums nepriklausomoje Lietuvoje, tokio projekto paruošti. (…) Reikia mąstyti, kaip aš sakau, kai kada logiškai. Lietuva yra maža atvira, eksportuojanti šalis. Mes be modernumo, laisvumo, konkurencingumo didinimo po kurio laiko pradėsime stagnuoti ir kaip valstybė būsime nepatraukli investicijoms.
– O gal prezidentė teisi? Anksčiau Lietuva turėjo tikslų – narystė ES, NATO, pagaliau energetinė nepriklausomybė. Koks tikslas dabar?
– Labai geras klausimas. Mes pradėjome derybas su EBPO, reikia pripažinti, kad buvo dedamos didžiulės pastangos, kad Lietuva gautų pakvietimą dalyvauti derybose. Vienas iš strateginių tikslų yra kuo geriau pasiruošt, stojant į EBPO.
Pradėjom įgyvendinti aukštojo mokslo, taip pasakyčiau, reformą, kuri, galima sakyti, buvo užstrigusi. Studijų programų skaičius turi būti mažinamas, kai kurie universitetai turi jungtis.
Esu patenkintas, kad Klaipėdos universitetas greitai persiorientavo ir nuėjo jūrų mokslų kryptimi. Švietimo reformos nebuvo iki galo įgyvendintos. Buvo ambicingesni tikslai iškelti, bet reikia su savivaldybėmis derint.
Sveikatos apsaugos sistemos ketvirtas reformos etapas turėjo būti baigtas šiemet, bet geriausiu atveju bus baigtas kitąmet.
– Vienu iš svarbiausių šios Vyriausybės darbų ne kartą vadinote Socialinio modelio priėmimą. Vakar buvo strimgalviais priimtas visas Darbo kodeksas. Kaip manote, ar prezidentė pasirašys pataisas po to, kai yra pasakiusi, kad prieš rinkimus socialinio modelio apskritai nereiktų priimti?
– Prezidentė vertino situaciją, susidariusią Seime. Bet nugalėjo blaivus protas, Seimo narių pasiūlymai, pataisos buvo atmestos, grįžta prie Vyriausybės pateikto varianto. Mokslininkai vertino grėsmes Lietuvai, kas bus, jeigu šalis nepriims socialinio modelio.
Lietuva pagal darbo santykių lankstumą yra 105 vietoje. Tai kaip mes galime kalbėti, kad mums reikia talentų, technologijų, kaip galim kviest čia atvažiuoti dirbti, sakyti, kad čia bus suteiktos sąlygos.
Dabar tas modelis yra svarbus ir reikalingas. Jeigu kas nors galvoja, kad rytoj jis parodys gerus rezultatus arba po naujų metų, tai tam tikros teigiamos pasekmės bus matomos po metų ar pusantrų (…)
Mes turime pakeisti mąstymą dėl tam tikros baimės dėl darbdavio, kurio tikslas, atrodo, yra atleist darbuotoją. Bet jo tikslas yra išsaugoti kvalifikuotą darbo jėgą. Matome, kad regionuose kvalifikuotos darbo jėgos trūksta. Reikia didesnio sąmoningumo.
– Ar jūs, kaip ir Seimo pirmininkė, esate pasiryžęs dėl socialinio modelio eiti iki galo, tai yra Seime rudenį atmesti prezidentės veto, jei toks bus?
– Aš manau, kad veto nebus. Ji abejones išsakė dėl pakeitimų, kurie yra pateikti komitete. Buvo manoma, kad Seime taip bus balsuojama, dar įvertinant svarbų faktorių – artėja rinkimai.
Nereikia susikoncentruoti į žmogų taip, lyg jį kas nors muštų.
– Kodėl jums socialinis modelis toks svarbus, juk jo pagrindinės idėjos net iš principo kertasi su socialdemokratų idėjomis ginti darbuotojus, o ne darbdavius?
– Ačiū už šitą klausimą. Kalbant apie partijų vertybes, tai galėtų būti atskira tema. Pasaulis yra labai dinamiškas. Socialdemokratinės vertybės turi keistis su pasaulyje vykstančiais pokyčiais. Jeigu gamyklose turėdavome šimtus ar tūkstančius darbuotojų, dabar ten yra tik žmonės, kurie valdo technologijas. Nereikia susikoncentruot į žmogų taip, lyg jį kas nors muštų. Yra reikalavimų kiekvienam darbuotojui – tu būk kvalifikuotas, tu siek žinių.
Konkurencija pasaulyje labai padidėjo. Kai buvome ne ES nariai, kai eksportuojamai produkcijai buvo taikomi muitai, sudėtinga įeiti į rinką, dabar sako – ateik, konkuruok, sugebėdamas parodyti, ką tu gali. Sugebėk pritraukti investicijas. Vertybės turi keistis. Žmogus turi matyti sąlygas, kaip jis gali daugiau užsidirbti.
– Beje, buvo įprasta, kad su Dalia Grybauskaite susitikdavote kiekvieną pirmadienį. Dabar prezidentės darbotvarkėje paskutinį kartą susitikimas su jumis buvo nurodytas balandžio 11 dieną. Ar nuo to laiko ir nesusitinkate? Susipykote? Kokius santykius su prezidente prognozuojate, jei laimėsite rinkimus ir vėl turėsite galimybę užimti premjero posto?
– Neturiu tokios savybės su kuo nors pyktis, kurti įtemptą aplinką. Ji yra valstybės vadovė, ji sprendžia, kada kviest premjerą. Jos biure tikriausiai kokį mėnesį nebuvom susitikę. Jos darbuotojai pasakė, kad tam nėra būtinumo, nėra aktualių klausimų. Aišku, prezidentė daugiau galėtų atsakyti.
– Anksčiau esate sakęs, kad sudaryti parlamentinę komisiją dėl prezidentūros veiklos būtų neprotinga, dabar jūsų partijos kolega Algirdas Sysas vėl šį projektą stumia į Seimo darbotvarkę. Ar jūs po prezidentės metinio pranešimo irgi pakeitėte nuomonę ir manote, kad tokios komisijos reikia?
– Jeigu būčiau pakeitęs nuomonę, tai ta komisija būtų pradėjus savo darbą.
– Žvelgiant į jūsų Vyriausybės darbą iš tikrųjų atrodo, kad labai daug kur strigote. Į 2012-ųjų rinkimus ėjote su šūkiais taisyti „naktinę Andriaus Kubiliaus reformą“, tačiau per jūsų valdymo metus beveik niekas nepasikeitė. Bandėte kurti darbo grupę mokesčių reformai, bet jos pasiūlymai nepatiko net jums pačiam. Pagrindiniai mokesčiai Lietuvoje ir dabar liko galioti tokie patys, kokie įtvirtinti A.Kubiliaus „naktine reforma“. Galiausiai supratote, kad ne viskas prie Kubiliaus buvo blogai?
– Čia jau paprieštarausiu, kad įdomiau būtų. Mano kalboje prieš balsavimą dėl premjero posto buvo pasakyta, kad naktinių mokestinių reformų nebus. Mes pirmiausia pradėjome didinti MMA – liepą jau padidinsime šeštą kartą. Mažinom darbo jėgos apmokestinimą, tą darėm, kitais metais NPD bus padidinta nuo 200 iki 310 eurų. Toliau ketinam padidinti NPD už kiekvieną vaiką. Kai bus keliamas NPD už vaikus, nebus atsižvelgiama į šeimos pajamas, tai bus taikoma visoms šeimoms.
– Violeta jūsų klausia dėl bazinės mėnesio algos. Anot jos, turintys aukštąjį išsilavinimą valstybės tarnautojai dabar gauna gauna tik keliais eurais daugiau už nekvalifikuotą specialistą. Ar tai sąžininga, o gal valdininkams didinti algas tiesiog ne taip populiaru, kaip didinti MMA?
– Ačiū už klausimą, jis yra labai svarbus. Kai kuriems darbuotojams, vadovaujantis 511 nutarimu, kalbant apie bazinę algą, ji nekelta jau kelerius metus. Mes pritarsime teisės aktams, kurie buvo pristatyti prieš du mėnesius. Jie Vyriausybėje bus svarstomi paskutinę birželio savaitę, nes birželio pabaigoje Seime numatomas jų pateikimas. 511 nutarimas bus panaikintas, keisis apmokėjimo sistema.
Kai kalbu su jaunimu, sakau, kad, jeigu neturime kompetencijos, o vertybės pagrįstos baime ir melu, tai yra pačios blogiausios idėjos. Baimė yra pats blogiausias dalykas, kurio reikia bijoti.
– Akvilė atkreipia dėmesį, kad paskirta finansų ministrė Rasa Budbergytė prakalbo apie tai, kad po Seimo rinkimų turi būti įvesti NT ir automobilių mokesčiai. Ar tikrai ir kada tai planuojama, jei socialdemokratai liks valdžioje?
– Amžina tema, kiek atsimenu. 2017 metų biudžeto projektas yra jau paruoštas, jis dar negalutinis, preliminarus. Su ministrais vyksta susitarimai, diskusijos. Žinome, kokios yra mūsų finansinės galimybės kitais metais. Kitais metais nei papildomo NT, nei transporto priemonių mokesčio nenumatyta įvesti.
– Alvydas jūsų teiraujasi, ar bus kada nors kompensuojamos sumažintos karių ir pareigūnų pensijos?
– Negaliu pasakyti, kada. Kiek žinau, kitą savaitę klausimas turi būti aptartas. Pagal paskutinius skaičiavimus, tai pareikalaus dvidešimt milijonų eurų. Mūsų planuose tai numatyta.
– Skaitytojai daug teiravosi dėl jūsų partijos programos pavadinimu „didi Lietuva“. Ar matėte tą juodraštį prieš publikuojant ir žinojote, kad žadate pasiekti tai, kas jau pasiekta? Ir ar jums pačiam pavadinimas „didi Lietuva“ nekliūva ir neprimena Donaldo Trumpo pažado „to make America great again“ (vėl padaryti Ameriką didžia – anglų k.)?
– Tai čia dar nėra rinkimų programa, tai yra BETA versija. Mes norime, kad visuomenė galėtų išsakyti savo mintis. Turime kurti brandžią visuomenę. Kad ji būtų brandi, kai suprastų ir pajustų, kad ji yra valstybės kūrėja. Mūsų partijos tikslas yra bet kokiomis priemonėmis padaryti, kad visuomenė būtų aktyvi, kad dalyvautų visuomenės kūrime.
Mūsų dėmesys turi būti nukreiptas į brandžios visuomenės kūrimą, turime uždegti žmogų, padaryti, kad jis pajustų esantis reikalingas.
– Ar žinote, kad jūsų reklamą su siekiu „Išgirsti Lietuvą“ lygina su „Vieningos Rusijos“ plakatais? Ar jums pačiam tos reklamos nepanašios? Ar jums neatrodo juokingas toks šūkis po ketverių metų buvimo valdžioje?
– Aš nesidomiu, bet atsakingi žmonės tokių minčių, matyt, neturėjo. Po jūsų tokio klausimo aš pasidomėsiu. Bet čia yra ieškoma, kaip būtų galima sukritikuoti labiau, nes Socialdemokratų partija yra pirmaujanti. Turime atsiminti Kennedy žodžius: kuo aukščiau kilsi, tuo daugiau gausi. Tad kova dabar ir nukreipta į tą pusę. Siūlyčiau daugiau tolerancijos, vidinės pagarbos kitam žmogui. Kai kalbu su jaunimu, sakau, kad, jeigu neturime kompetencijos, o vertybės pagrįstos baime ir melu, tai yra pačios blogiausios idėjos. Baimė yra pats blogiausias dalykas, kurio reikia bijoti.
– Kas vyksta tarp jūsų ir socialdemokratų rinkimų štabo vadovo Algirdo Syso? Pastaruoju metu vienas kitam prieštaraujate, apie ką bekalbėtumėte.
– Viduje tokių diskusijų nebūna, laikomės griežtos disciplinos. Galbūt, artėjant rinkimams, žmonės nori parodyti kitą poziciją. Vidinė opozicija irgi yra sveikas dalykas, kad neatsirastų diktatūra.
Kalbant apie Darbo kodeksą, A.Sysas atėjo iš profesinių sąjungų lyderių, todėl jos jam yra artimos, brangios, jis tam daug laiko skyręs. Jis ir dabar profesinėms sąjungoms nori padėti. Manau, nereikalinga jiems pagalba, reikalingas dialogas.
– Vis įrodinėjate, kad Vijūnėlės dvaro skandalas buvo laužtas iš piršto. Tai kodėl tuomet Ričardą Malinauską privertėte išeiti iš partijos, o gal jau atsiprašėte ir kviečiatės jį atgal?
– Jis jautriai sureagavo ne į mano, o į kitų, pavaduotojų, pasisakymus ir padarė pareiškimą. Kiekvieno partijos nario yra gaila. Jeigu kalbame apie Vijūnėlės dvarą, aš jau daug anksčiau buvau pasisakęs neigiamai. Kai lankiausi Druskininkuose, pamačiau, kad ten yra kažkas statoma, nuėjau ten ir paklausiau vietinių žmonių, kokia buvo jų nuomonė, tai atsiliepimai buvo neigiami.
– Neseniai pasisakėte, kad esate už tai, jog Seimo nariai neturėtų teisinės neliečiamybės? Ar jūsų žodžiai tik žodžiai ar imsitės kokių veiksmų? Kaip pats elgtumėtės vėl į korupcijos skandalą patekusio Vytauto Gapšio vietoje, atsisakytumėte parlamentaro mandato?
– Pasakiau taip dėl to, kad niekada negalvojau, jog man yra galimybė naudotis suteiktu imunitetu. Kai kada jo reikia, nes, vykstant rinkimų kampanijai, gali susilaukti šmeižto. Kalbu ne apie Lietuvą, o Vakarų pasaulį.
Nė vienas Seimo narys negalėtų tuo naudotis, imunitetas turėtų būti suprantamas visai kitaip.
Dėl V.Gapšio negaliu atsakyti, nes nesu galutinai susipažinęs su informacija. (…) Kai šį klausimą svarstysime, padarysime išvadas.
– Visai realu, kad po rinkimų vėl galite būti premjeras. Kurie dabartiniai ministrai pasiliktų jūsų kabinete, jei taip atsitiktų, ir kurių tikrai nebenorėtumėte?
– Negaliu į šitą klausimą atsakyt, tai sprendžia visuomenė, rinkėjai. Aš nežinau, ar būsiu premjeru. Kai juo būsiu, pradėsiu galvoti apie ministrus.
Gerbiu teises, bet turiu ir savo vertybes, jas saugau savyje, gyvenu, naudodamasis jomis, ir žinau, kur dalyvausiu, o kur ne.
– Ar po STT ir FNTT pradėtų ir tęsiamų tyrimų dar matote, su kuo sudaryti koaliciją, jei laimėsit rinkimus? Ar eitumėte į koaliciją su „tvarkiečiais“, „darbiečiais“, liberalais, jei po rinkimų prieš šias partijas ir jų lyderius pradėti teisėsaugos tyrimai dar nebūtų baigti?
– Šiuo metu neplanuojame, su kuo galėtume sudaryti koaliciją. Kalbamės su visomis politinėmis partijomis, bet nekalbame apie tai, kokia galėtų būti koalicija. Nes gyvenimas parodo, kad iki rinkimų sudaryti susitarimai po rinkimų pasikeičia, tada reikia atsiprašyti už kritiką.
– Savaitgalį Vilniuje vyko homoseksualų eitynės, kuriose dalyvavo ir daugybė šeimų. Kada jūs, premjere, išdrįsite eiti tokiose eitynėse? Kodėl šiemet nebuvote?
– Buvau sąskrydyje Šventojoje. Jeigu ir būčiau buvęs Vilniuje, nebūčiau dalyvavęs. Gerbiu teises, bet turiu ir savo vertybes, jas saugau savyje, gyvenu, naudodamasis jomis, ir žinau, kur dalyvausiu, o kur ne. (…) Negaliu ten eiti per prievartą, dėl to, kad esu politikas, kad tai yra modernu pastaruoju laikotarpiu.
A.Butkevičius Vyriausybei vadovauja nuo 2012-ųjų.
Tuomet Vyriausybės programoje buvo numatyta užtikrinti šalies finansų stabilumą, įsivesti eurą, pabaigti suskystintų dujų terminalo statybas ir plėtoti renovacijos programą.
Be to, žadėta pertvarkyti mokesčių sistemą, kovoti su korupcija, efektyviai naudoti ES pinigus, kurti darbo vietas ir didinti atlyginimus biudžetininkams, sudaryti palankesnes sąlygas šeimoms įsigyti ar išsinuomoti būstą, teikiant valstybės remiamus būsto kreditus.
Vyriausybės programoje buvo žadama taikyti PVM lengvatinį tarifą vaistams, knygoms, laikraščiams ir kitiems periodiniams leidiniams, kai kuriems būtiniausiems maisto produktams, šildymui, keleivių vežimo savivaldybių nustatytais maršrutais paslaugoms, turizmo veikloje naudojamoms viešbučio tipo ir specialaus apgyvendinimo paslaugoms, rašytojo, kompozitoriaus ar kito atlikėjo teikiamoms paslaugoms ir kitai intelektinei veiklai.
Užsienio politikoje A.Butkevičiaus Vyriausybė dar prieš trejus su puse metų tikėjosi geresnių santykių su Rusija.
„Lietuvos ir Rusijos santykiams būtinas „perkrovimas“. Lietuvos bendradarbiavimą su Rusija grįsime abipusį pasitikėjimą stiprinančiomis europietiškomis vertybėmis, kreipdami dėmesį ne į praeitį, o į ateitį, neapsibrėždami išankstinėmis, sunkiai įgyvendinamomis sąlygomis, trukdančioms geriems ir abiem pusėms naudingiems kaimyniniams santykiams“, – rašoma Vyriausybės programoje.
Metiniame pranešime šalies prezidentė vertindama ketverių metų Vyriausybės veiklą negailėjo kritikos ir teigė, kad Lietuva praranda strateginę kryptį.
Nepaisant to, A.Butkevičius po ketverių metų premjero poste vis dar išlaiko populiarumą. Naujausi visuomenės apklausų duomenys rodo, kad jį palankiai vertina 44 proc. apklaustųjų. Lietuvos gyventojai labiau pasitiki tik šalies prezidente D.Grybauskaite.
