Neretai prieštaringai vertinamas žurnalistas ir prodiuseris papasakos, kokią mato Lietuvą, kaip įsivaizduoja žurnalisto darbą, kodėl renkasi dramatiškas laidų temas ir ar jaudinasi dėl savo paties šeimos saugumo. Atsakymai į 15min.lt skaitytojų klausimus – tiesiai iš aštrių temų nebijančio K.Krivicko lūpų.
– Kodėl prodiusuojate projektą „Didieji pokyčiai“, keičiate veiklos kryptį ar jums tiesiog prie širdies gražios moterys? (Nijolė)
– Taip. Man prie širdies gražios moterys ir jei yra galimybė pasinaudojant partneriais kai kurias moteris padaryti dar gražesnėmis – nuo to visiems geriau.
– Patarkite, kaip kovoti su antstoliais, jei mūsų valstybė jiems suteikė visas galias ir palankiausius įstatymus? Jie gali užblokuoti tavo sąskaitas, pasiimti iš jų visus pinigus... Manau, nebe daug liko, baigsim kalbas ir imsimės veiksmų, reikia tik pradžios, nedidelės grupelės žmonių... (Tomas)
– Jie buriasi į grupeles ir mes matome to pasekmes. Privačiame gyvenime tai vyksta – kaimyno tvora nuverčiama su buldozeriu. Antstoliai mirtingi, jie taip pat daro nuodėmes. Siūlyčiau pasidomėti, kuo antstolis užsiima po darbo, gal pavyks jį sukompromituoti.
– Norėčiau sužinoti kaip galima su Jumis susisiekti, nes norėčiau prašyti pagalbos žemės nuosavybės atstatymo klausimais. Turiu akivaizdžių įrodymų, kaip net ir po 20 metų kovų, turint priimtus palankius teismo sprendimus, šie sprendimai ignoruojami kai kuriose savivaldybėse. (Romualdas)
– Žinau, daug žmonių dėl to kreipiasi. Kadangi ši tema susijusi su juridine, popierine gyvenimo puse, mes paprastai nerodome tokių istorijų. Tai nėra gerai. Kai temos tampa rezonansinėmis, tada jos atsiduria televizijoje. Su mūsų redakcija visada galima susisiekti. Mes visada atsakome, reaguojame, patariame, pakonsultuojame, nors ne visada tai rodome.
– Ar dažnai į jus pagalbos kreipiasi pavieniai asmenys ir ar dažnai nutariate jiems padėti? Kokią pagalbą suteikiate? (Miglė)
– Visada – svetimo skausmo nebūna. Žmogus kreipiasi, nes jam situacija atrodo svarbi. Kai redakcijoje ta istorija pasirodo svarbi, mes suteikiame pagalbą – paviešiname istoriją. Viešumas dažnai pajudina kalnus.
– Ar esate tikintis žmogus? (Mindaugas)
– Taip.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Kristupas Krivickas |
– Ar tenka sulaukti grasinančių skambučių? (Niekas)
– Taip.
– Ar tikrai jus visur lydi apsaugos darbuotojas? (Kristina)
– Čia jūsų klausimas. Tebūnie. Taip.
– Ar visuomet nešiojatės ginklą apsaugai? Kodėl? (Jis)
– Kada apsaugos darbuotojas nelydi, tada nešiojuosi. Jei teks pasinaudoti ginklu, apie tai visi sužinos.
– Ar Jums grasina? Ar žinote, kas labiausiai nepatenkintas dėl Jūsų veiklos? Kaip Jūs save ir savo šeimą apsaugote? (Sonata)
– Grasina, visi tą mato. Kas labiausiai nepatenkinti, tada stengiasi mus pašalinti iš eterio. Apibendrinus – teisėsaugos ir oligarchinių grupuočių klanas, pedofilijos bylos kontekste netekęs įtakos. Mes esame jų taikinyje. Esame nusiteikę pasakoti apie jų daromus negerus dalykus. Kalbant apie šeimą – visi puikiai suvokia, kokios reakcijos ginant šeimą galima iš manęs tikėtis. Nuo visų kitų grėsmių apsaugau šeimą ją atribodamas nuo viešumos.
– Ar jums nebuvo kada kilęs noras emigruoti? (Simona)
– Niekada. Iš principo.
– Kaip manote, ar mums reikia atominės elektrinės? (Saulė)
– Ne. Kategoriškai. Mums reikia elektros, o elektrą galima gauti įvairiais būdais. Jei elektrinė sprogs, ar visos sutaupytos lėšos bus vertos sudilusio skatiko? Jei gali atsisakyti atominės elektrinės Vokietija, galime ir mes. Investuokime daugiau pinigų, pataupykime, bet gyvenkime sveikiau.
– Ar mylite gyvūnus, kokius auginate? (Liusė) Nors kartą padarykite laidą apie „Grindą“, apie ten esančių gyvūnų kančias... (Vyliūnė)
– Gera mintis. Suprantate, „Grinda“ – toks bendrinis gyvūnų kančių žodis. Tai kaip „Nutrūkusi styga“ žmonėms. Tema gera, ypač kai nutinka incidentai su tokiais estrados dievukais kaip Radžis. Gyvūnus myliu, tuos kuriuos galima medžioti – irgi. Turiu 3–4 šunis, kaip susiklosto situacija. Turiu katiną, žuvyčių. Dar turiu katinų, kurie reziduoja. Yra pelių, varlių, kurios kurkia tvenkinuke. Toks yra beveik mini zooparkas. Dar esu įkėlęs 9 inkilus, iš kurių trijuose apsigyveno varnėnai, bet vėliau iš jų išsikraustė, nežinau kodėl.
– Kodėl nesusidomėjote, pavyzdžiui, radijo žurnalistika? (Asta)
– Turėjau tam visas galimybes – mano mama buvo radijo žurnalistikos dėstytoja. Aš tuo susidomėjau, nes Hubertas Grušnys leisdavo ateiti pažiūrėti, kaip dirba radijo stotys. Manau, kad tai tik atsitiktinumas. Neskirstau žurnalistikos į radiją ar televiziją. Labai mielai kalbėčiau per radiją. Starkus ir Masalskis tuo metu buvo užėmę vietą.
– Ką mėgstate veikti laisvalaikiu, ar jus domina tokios vyriškos pramogos kaip medžioklė, automobiliai? (Marius)
– Medžioklė iš automobilio. Taip, mane domina vyriškos pramogos ir ne tik medžioklė bei automobiliai. Laisvalaikiu ir praktikuoju šias pramogas: aš mėgstu bėgioti toli su šunimi, mėgstu plaukioti toli be šuns, mėgstu kovos menus ir visą ciklą su tuo susijusių sportinių elementų, kad paskui viską būtų galima realizuoti ant taikinio. Pjauti žolę, plauti mašiną, nardyti po vandeniu su šautuvu arba balionu, žiūrėti į koralus. Mėgstu slidinėti, buriuoti, kaituoti su jėgos aitvaru. Mėgstu gaminti vyriškus patiekalus ant ugnies. Nemėgstu šiltos degtinės. Mėgstu vaikščioti į šaudyklą, ypač vasarą į atvirą.
– Ar visi Lietuvos piliečiai yra lygūs? Ar šioje valstybėje vyrauja kastos – vieniems valstybė duoda daugiau, kiti paliekami už borto? (Sigizmundas)
– Teisingai. Kastos vyrauja. Bet ne valstybė duoda. Per stambu sakyti. Per laimingą atsitiktinumą valdžioje atsidūrę žmonės. Kaip gyvas priekaištas netoli stovi „Crowne Plaza“. Aplink daug paminklų oligarchinėms grupuotėms.
– Kokia jūsų turto kilmė? (Svajoklis)
– O kokie variantai? O kas yra turtas? Tai trunka 9 mėnesius, taip jau sudėliota gamtos, susitinka vyras ir moteris, įsimyli, po kiek laiko to turto daugėja. Nežinau, ar turėčiau labiau plėstis į anatomijos pamoką.
– Sveiki, Kristupai, tikiuosi sugebėsi viešai atsakyti. Kaip žiūri į Lietuvos išlikimo sąjūdžio sukūrimą, ar išdrįstumei viešai apie tai prabilti per TV. Kaip žiūri į akciją „Apkabinkime rankomis Lietuvą ir neleiskime išparduodi Lietuvos žemės užsieniečiams“? Ar nepagalvoji, kad jei tavęs atsisakys televizija, eiti į politiką? Ar galėtumei įvardinti su kuo? (Gintas) Ar jūs šmeiždamas žmones svajojate apie politiko karjerą? (Klaus)
– Klausimas, ar aš neatsisakysiu televizijos, toks pats teisingas, ar ji manęs neatsisakys. Eisiu į politiką, jei mane privers. Ir tai yra labai įmanoma. Taip įžūliai dar niekada nesielgė valdžia paprasto žmogaus atveju visuose atvejuose. Chamizmo štrichas – ministro pirmininko laikysena ir retorika, jis tai daro ne tik veiksmais, bet ir žodžiais. Ta situacija negali tęstis be galo. Jei trūks kantrybė – apjuosim Lietuvą ir spausim, kai kuriuos surinksim ir padegsim ant simbolinio Joninių laužo.
Kitaip niekas manęs namie nebijos, kitaip manęs niekas neklausys. Sakau šuniui sėdėt, tai susėda žmona, vaikai, šuo ir net katinas.
– Ar Lietuva vis dar valdoma iš Maskvos? (Dalius)
– Greičiau iš Vašingtono ar Briuselio. Tų centrų, norinčių mus valdyti, yra daug.
– Kokios temos jums pačiam įdomiausios? (Sigis)
– Įdomios temos. O labai įdomios temos – įdomiausios absoliučiai. Negalima skirstyti, nes labai dažnai niekuo neišsiskiriančio žmogaus lygioj vietoj suteikta informacija tampa rezonansiniu skandalu. Man apskritai įdomus pats procesas – sužinojimo, įvertinimo, patikrinimo ir skleidimo visuomenei. Tai jokiu būdu nebus humoras.
– Kodėl jums buvusi „draugiška“ TV3 televizija per Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos svarstymą visą kaltę dėl neetiško darbo suvertė jums? (Rimantė)
– Todėl, kad mes pažeidėme etiką, o ne TV3 televizija. Jei mes kuriame laidą televizijoje, kurioje nėra cenzūros, už visus pažeidimus atsakome mes. „Vakaro žinios“ jau paskelbtos etiškomis, gal greitu metu tą patį pasakys ir apie mus. Tokia juridinė situacija. Kodėl baudžia televiziją, o ne pažeidėjus? Jie turėtų bausti mane. Jie siekia ko kito. Už komisijos stovintys žmonės siekia savo tikslų. Yra blogai, kad tokias galimybes manipuliuoti savo galiomis ir taikyti spaudimą žiniasklaidai, koreguoti turinį dar turi tam tikros institucijos. Apie tai informavus Europos komisiją būtų imtasi sankcijų prieš Lietuvą, kuri pati nesugeba apsivalyti nuo purvo. Paputos komisija, ir praeis.
– Kaip manote, ar Jūs pats būdamas žiūrovu tikėtumėte savo dabar rengiamomis laidomis po to, kai prieš kelis metus visi jūsų siužetai buvo surežisuoti ir nufilmuoti „slaptomis“ kameromis, bet pateikiami žiūrovui kaip realus faktas? (Dainius)
– Aš tokių faktų nežinau, todėl neturiu ką komentuoti.
– Sveiki, gyvenu užsienyje jau 5-erius metus ir tik kartais grįžtu į Lietuvą aplankyti tėčio. Sakykit, kaip jūs kovojat su aukštas pareigas užimančiais žmonėmis? Ar nebijote jų keršto, jei paviešinat jų padarytą kriminalą? (Arūnas)
– Klausimas visiems tiriamosios žurnalistikos atstovams – kur mes bedirbtume, kovojame vienodai: sužinoję apie aukštą pareigūną, kuris daro bloga, mes informuojame visuomenę. Tokia mūsų misija. Išsikovojome teisę nebejausti baimės – paprastai bijo mūsų.
– Ar stiprų spaudimą jaučiate dėl Drąsiaus Kedžio bylos? (Tadas)
– Taip.
– Sveiki, kodėl meluojate per savo laidas, tai – ne žurnalistika , o žmonių priešinimas. Nemanote, kad savo laidomis padarėte daugiau blogo nei gero? (Karl Zekas)
– Nemanau ir nemeluoju.
– Jūs šaunuolis, kad nepabijojote imtis pedofilijos bylos viešinimo. Dabar jau pabaiga aiški – išniekintą mergaitę atiduos pardavėjai „motinai“ ir jos išvyks į užsienį. Negi viskas? Gal kažkur Europoje yra rimta institucija, kuri teisingai išspręstų šią bylą, nubaustų biologinę „motiną“ už dukros pardavinėjimą ir pirkėjus pedofilus? O gal tai tik Lietuvos reikalas, kuri suslėpė visus galus į vandenį tiesiogine ir netiesiogine prasme? Ar jums pačiam buvo grasinta? Gal jūs žinote daugiau, negu mes matome per televiziją? (Jadzė)
– Taip nebus, kaip čia parašyta. Manau, kad istorija baigsis kitaip, priešingai, kad bus nuteista biologinė motina ir tie asmenys, kurie jau yra mirę. Bus pripažinta, kad jie padarė nusikaltimą prieš mažą mergaitę. Liudijamas yra, jis nesikeičia. Yra auka, yra agresoriai. Kol kas agresoriai jokios atsakomybės nepatyrė, bet yra daug panašių bylų, kurios užsitęsia.
– Noriu K.Krivicko paklausti, ar jis bent jau morališkai jaučia atsakomybę dėl įvykių Lietuvoje ir ar bandė paskaičiuoti, kiek eilinė jo laida generuoja medžiagos naujoms laidoms? (Stasas)
– Jaučiu atsakomybę. Ir už tai, kas vyksta apskritai, ir už tai, kokias laidas rodome mes. Niekada neskaičiavau, kiek laidų ar spaudos straipsnių gimsta po mūsų parodytų laidų. Nematau tame nieko blogo – gerai, kai diskusija persikelia į kitą platformą. Tai gyvas, organiškas procesas, padidinantis auditoriją. Jei ji pasiekta – tikslas pasiektas. Užsilipus ant bačkos kalbėti beprasmiška. Reitingas – ne plikas skaičius. Jis parodo, kiek žmonių pasiekė ta informacija.
– Kaip galite įrodyti, kad skandalingos jūsų laidos – kova už teisybę, o ne reitingų vaikymasis? (Rūta)
– Įrodyti nieko nereikia. Galiu paaiškinti. Reitingas televizijos, ne politikos, atveju susijęs su veiksniu – kiek žmonių žiūrėjo laidą. Jei aš turiu informacijos ir parengiau laidą, kad grupuotės daro kažką blogo, mano tikslas – kad apie tai sužinotų kuo daugiau žmonių. Kuo daugiau žiūrėjo – tuo didesnis efektas pasiekiamas. „America's most wanted“ vedėjas sakė, kad jei jų laidą pamatys visa Amerika, daug didesnis šansas, kad žudiką ar pabėgusį žmogų bus galima surasti. Kitas reitingas būtų, kaip žmonės vertina vieną ar kitą personažą – teigiamai ar neigiamai.
– K.Krivicko norėčiau paklausti, kodėl jūs prisistatote žurnalistu? Juk iš esmės esate TV prodiuseris ir laidų vedėjas. Ar žinote, kuo tos profesijos skiriasi ir, jei taip, kodėl kurdamas laidas, reportažus nesilaikote objektyvios žurnalistikos principų? (Raimonda) Sakykite, ar jūs galvojate, kad visada laikotės žurnalisto etikos, esate korektiškas ir šališkas? Bežiūrint kai kurias jūs laidas, deja, taip neatrodo. (Rolandas)
– Čia labai daug teiginių, su kuriais aš nesutinku. Jei žmogus norėjo pasakyti savo nuomonę, tai jis ją turi. Esu diplomuotas žurnalistas – man suteiktas magistro laipsnis. Tai viena. Žurnalistinį darbą dirbu beveik 15 metų. Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą labai gerai žinau, bet jo nesu pasirašęs. Nesu ir Žurnalistų sąjungos narys. Žinant, kokios institucijos prižiūri etikos kodekso laikymąsi, aš džiaugiuosi, kad nesu jo pasirašęs. Turiu vidinį kodeksą, kurio griežtai laikausi. Apie komisijos sprendimus mes jau kalbėjome. Laikas sudėlios viską.
– Kam skirtos jūsų laidos, ypač „Akistata“? Ar turite nusimatę tikslinę auditoriją? (Marija)
– Taip. Tikslinė auditorija – sąmoningi Lietuvos piliečiai. Paprastai pilnamečiai, besidomintys viešuoju gyvenimu. Tai 15–60 metų žmonės. Jiems yra skirta laida.
– Būdamas paprastu, doru, religingu ir išprususiu lietuviu, ką manytumėte apie K.Krivicką, televizijos eteryje liaudį gąsdinantį būtais ir nebūtais dalykais? (Tomas)
– Svarbiausia, kad esu toks, kaip čia išvardinta. Manau, kad yra gerai, jog aš esu.
– Ar organizuosite susitikimą su savo laidos žiūrovais? Būtų įdomu pabendrauti gyvai. (Gintas)
– Labai gera mintis. Periodiškai ji atsiranda. Kažkada buvo „Bėdų turgaus“ turas po Lietuvą, yra galimybė, kad ir mes išklausysime žmones, temas, kurias jie tiesiogiai pateiks. Galbūt kitais metais bus paskelbtas visuotinis „Akistatos“ turas po Lietuvą. Sugalvosime šūkį.
– Jūsų laidos tampa nuobodžios... Kokiu tikslu visus metus laidose „tempėte“ D.Kedžio bylą? Jai užtektų 3 laidų, ir viskas paaiškėtų. O dabar sietu semiamas vandenėlis... Ar atskleisti pagrindiniai faktai? (Giedrius)
– Negaliu komentuoti teiginių. Faktai atskleisti. Kiek reikės, tiek mes tuos faktus kartosime, kad įvyktų pokyčiai, kad tie, kurie tai nori nuslėpti, to negalėtų padaryti. Laidos tikrai nenuobodžios, jos labai įdomios.
– Kodėl visos laidos susijusios su negatyvizmu ir dirbtiniu situacijos dramatizavimu. Nuolat stebiu laidas, kaip jos pateikiamos užsienyje – ten siekiama objektyviai informuoti, nepiršti savo nuomonės. Jūsų laidose akivaizdu viena – siekiama populiarumo, tad reikia viską hiperbolizuoti. Gal numatote kada nors ateityje pakeisti šį itin neigiamą bruožą į labiau socialiai orientuotą požiūrį?
– Būtų įdomu sužinoti pavyzdžius, kokias užsienio televizijas jie žiūri? „TV Polonia“? Tikrai taip. Ketinam šį neigiamą bruožą pakeisti į socialiai orientuotą.
– Ką K.Krivickai atsakysi senai Jono Furmanavičiaus motinai? Ar gerai jautiesi apšmeižęs nužudytą, savęs nebegalintį apginti žmogų? (Klausimas)
– Teismas nustatys. Yra artimieji, jie gali apginti. Jie tai ir daro. Pasibaigus teismo procesui viskas bus konstatuota.
– Kokie asmeniniai ryšiai sieja jus su Aidu Venckumi? (Įdomu)
– Vieną kartą esu matęs Aidą Venckų ne per televizorių. Tai buvo jau gerokai įsibėgėjus pedofilijos skandalui. Pamačiau jį Rūtos Grinevičūtės laidoje. Tiek mane su juo ir sieja.
Siekiu, kad visi blogiečiai neramiai miegotų ir kad ta situacija tuo nesibaigtų – kad vieną dieną į jų duris pasibelstų sąžiningas prokuroras ir jį suimtų– Kodėl „susipjovėte“ su ponia Rūta Grinevičiūte? (Vytas)
– Nežinau. Su Rūta Grinevičiūte-Janutiene nesipjoviau.
– Ko Jūs siekiate kurdamas „Akistatą“? (Greta)
– Siekiu, kad visi blogiečiai neramiai miegotų ir kad ta situacija tuo nesibaigtų – kad vieną dieną į jų duris pasibelstų sąžiningas prokuroras ir jį suimtų. O toliau – antrankiai, teisiamųjų suolas ir „viešbutis“.
– Ar ir dabar, kai Lietuvos prokuratūra patvirtino gavusi švedų ekspertų atsakymus, kurie patvirtino Lietuvos ekspertų išvadas, kad D.Kedys mirė nesmurtine mirtimi, ir toliau teigsi priešingai pasitelkęs aktorius? (Jonas) Prokuratūra paskelbė, kad nutraukia D.Kedžio nužudymo bylos tyrimą. Ar dar tęsite „Akistatos“ laidas, demaskuojančias prokurorų nenorą atskleisti tiesą ir nusikaltėlių dangstymą visuomenei? Būtinai tęskite, linkime sėkmės. (Žiūrovai)
– Nereikia aktorių pasitelkti. Kadangi prokuratūra išmoko manipuliuoti visuomenės nuomone, tai pateikdami dalį faktų sukuria kitokią iliuziją apie tai, kas įvyko. Prokuroro Mažeikos teiginiai sudarė įspūdį, kad švedai parašė, kad Kedys mirė užspringęs. Jie parašė, kad Drąsius Kedys iki mirties likus vienai ar dviem valandoms buvo sužalotas ir kad jo mirties priežastis galėjo būti skendimas. Apie tai – nė žodžio lietuvių ekspertų išvadose. Ar inscenizacijos neteks prijungti prie bylos, kaip versijos, kuri galutinai pasitvirtins? Švedai kol kas negali toliau komentuoti savo išvadų. Prokuroras surašė išvadas, ateis kitas – surašys kitokias.
– Kristupai, paaiškinkite žmonėms, kodėl apšmeižėte greitąją pagalbą, rodydamas 4–5 metų senumo filmuotą medžiagą? (Žinantis)
– Aš apie tai nieko nežinau.
– Norėčiau išgirsti, kur tas pedofilų klanas, ir kokie konkretūs žmonės jame sukasi? Ar šis klanas tas pats, kas ateiviai iš kosmoso? (Neviltis)
– Čia klausia dėl to, kad tuo norėtų pasinaudoti? Aš žinau, kur jis yra. Jei norite tiksliai – tai informacijos ta tema paieškokite internete, „pagūglinkite“, geriausia – olandiškai. Dar geriau – jei su nuoroda į Tailando, Amerikos, Vatikano žiniasklaidą. Ten visi atsakymai apie ministrus, kardinolus.
– Kiek gaunate už vieną savo šou laidą ? (Konkretus)
– Už kurį šou? Nežinote? 200 litų.
– Sveikas, Kristupai. Tu esi prieštaringai vertinamas dėl savo rodomų laidų. Jos dažnai sulaukia neigiamų vertinimų. Noriu paklausti, ar nebaisu sulaukti nepatenkintų žmonių išpuolių? Ar tavo šeima jaučiasi saugi? (Rokas)
– Aš esu prieštaringai vertinamas ne dėl laidų, o dėl kai kurių žmonių reakcijos. Institucijos mato, kaip žmonės reaguoja. Jei nebūtų institucijų, būčiau vertinamas kitaip. Jei yra peržengiamos ribos, yra neramu, bet mes su tuo kovojame ir laimime.
– Kaip jūsų mama, profesionali žurnalistikos dėstytoja, vertina jūsų „žurnalistikos“ darbus? Ar šeimoje nekyla ginčų, diskusijų? Ar jūs atsižvelgiate į mamos nuomonę? (Arūnas)
– Į mamos nuomonę atsižvelgiu ir kabutes nuimkim nuo žurnalistikos. Žurnalistika nėra tik žinios. Senyvo amžiaus žmonėms gali atrodyti, kad tik žinios yra „Panorama“. Ten išvis žurnalistikos nėra, nebent yra tiriamųjų reportažų. Žurnalistai klausia kodėl, kas, kur, kaip. Matydama mano laidas mama mane vertina mamiškai. Jai kartais baisu, pikta, smagu. Viskas pagal temą ir situaciją.
– Ar namuose kalbate tokiu pat grėsmingu balsu kaip per savo laidas? (Ana)
– Žinoma. Kitaip niekas manęs namie nebijos, kitaip manęs niekas neklausys. Sakau šuniui sėdėt, tai susėda žmona, vaikai, šuo ir net katinas.
– Turiu kelis klausimus ponui K.Krivickui: Koks yra Jūsų išsilavinimas? Ar galite papasakoti apie savo močiutę, gyvenusią Marijampolėje? Ar per paskutinius 6-erius metus buvote jos aplankyti? Ar jai padėjote, bent kartelį nuprausėte? Mačiau tą situaciją, todėl mane papiktino viena Jūsų laida apie „močiutę“, Jūs toks „teisingas“ televizijoje, o gyvenime ne... (Susidomėjęs).
– Vėlgi tai yra teiginys. Teiginys yra netikslus mažų mažiausiai, nes močiutės Marijampolėje nėra ir nebus. Močiutės gyvena miesteliuose, nuo Marijampolės abi močiutės yra nutolusios. Neturiu su šiuo miestu jokio dvasinio ryšio. Marijampolėje nesu nieko nuprausęs.
– Laba diena, ar K.Krivickas nenorėtų sukurti laidos apie savo žmonos brolį? Artūrą Barasą? Dabar žiniasklaidoje apie jį nemažai rašoma. (M) Ar kursite metų trukmės laidų ciklą apie savo svainį – vagį? Ar atskleisite faktus, koks jis nekaltas ir kad visi prokurorai vėl neteisūs? (Nepatenkintas)
– Ne, nes nebūsiu objektyvus, nors istorija verta laidos ar kelių. Pats nusikaltimas yra rezonansinis, neįprastas. Viskas susipina į įdomų detektyvą, apie kurį manau rašys kiti kolegos, kurie išliks objektyvūs.
– Ar ta istorija su Jūsų mažu vaikučiu nebuvo tik išpūstas burbulas? (Greta) Kodėl nevežėte savo dūstančio kūdikio į ligoninę pats, o VALANDĄ laukėte nepareigingų medikų? Aš nekalbu apie prastai ar gerai jų atliktą darbą, klausiu apie konkrečią žmogišką situaciją – mano vaikas dūsta, o aš valandą laukiu medikų... Ar tiesiog „liuks“ tema laidai? (Vaiva)
– Tuo metu, kai pašnekovas siūlo vežti vaiką, aš jį gaivinau. Vienu metu aš negaliu daryti dviejų darbų. Gaivinimo procesas truko ilgai, laimei, man pavyko atgaivinti vaiką. Buvo smalsu, ar po valandos iš viso atvyks žmonės, ar jie bus blaivūs.
Tema vertinama ne pagal tai, ar ji yra „liuks“ ar „ne liuks“. Ji vertinama pagal tai, ar ją parodžius galima tikėtis, kad situacija pasikeis. Tai ne tema pramogai, patenkinti žmonių smalsumui. Mes savęs klausėme, ar parodžius šią temą kas nors pasikeis. Svarbu, ar nusikaltėlis bus nubaustas, ar susilauks atsakomybės, ar paaiškės greitosios pagalbos personalo būklė, ar po šio įvykio kažkas pasikeis. Pasikeitė – pakeista vidinė tvarka, atlikta patikrinimų, kad situacija nepasikartotų. Jei bus panašių situacijų, raginu visus apie tai pranešti.
Nesistengiau būti nešališkas. Aš savo laidoje buvau pašnekovas, kuris pateikė faktus. Laidą vedė Audrė Kudabienė, o vertinimą palikome savo kolegomis. Laidoje buvo papasakota istorija, kurių atsitinka dažnai. Gerokai sistemėlė buvo sudrebinta, tai labai gerai. Rodysime tol ir tiek kartų, kol išauklėsime greitąją taip, kad ji atvažiuos pas ligonį per tiek laiko, kiek jam yra nurodyta.
– Kaip jūsų mergaitės sveikata? Ar paduosit tuos daktarus į teismą? Mes su jumis! (Iš Europos)
– Daktarus paduosime į teismą, sveikata puiki. Paduosime ne tik į teismą, bet ir į visas kitas įmanomas institucijas, kurių yra labai daug – pradedant valstybiniu medicinos auditu, vyriausiąja tarnybinės etikos komisija. Yra statutas, jei žmogus elgiasi netinkamai – jis netenka savo posto. Jei žmonės netinkamai reagavo į iškvietimą, jie taip pat turi būti nubausti. Auditas tą įvertins platesne prasme.
– Ar savo vaikams leidžiate žiūrėti televizorių? Ar ribojate jo žiūrėjimo laiką? (Tomas)
– Taip, be abejo. Tai labai svarbus klausimas, kuriuo galima išspręsti daug kitų klausimų. Viešumas – didelis ginklas. Gali kioską apeiti ratu, neturėti interneto, televizoriaus, radijo – tada esi apsaugotas nuo bet kokio viešumo. Tėvai, kurie sako, kad filmukai skatina agresiją, smurtą, ar jie gyvena kartu su vaikais? Jei atskirai – kyla klausimas apie baudžiamąją atsakomybę. Mano nuomone, daugybė produkcijos, kurią rodo televizija ar kinas, yra prieštaringai vertinama ir vaikams, nesulaukusiems tam tikro amžiaus, to negalima matyti. Ir jie to nemato. Pasikalbame su vaikais apie tai. Sakome, žiūrėkite, jeigu norite, bet jie yra protingi ir to nedaro.
– Sveiki, ar ketinate rengti laidų ciklą apie „bardaką“ ligoninėse? Mano sūnui šiandien nustatė apendicitą. Paaiškėjo, kad jis jau supūliavęs, nors dar vakar Santariškių vaikų ligoninės priėmime jo nenorėjo guldyti – sakė, per mažai įrodymų. Seselė pagailėjo nepaeinančio vaiko ir išprašė gydytojos. Kaip tai pavadintumėte? (Emilis)
– Tikiuosi, kad tas pats žmogus prieš savaitę neuždavė klausimo „Kokio velnio rodei laidą apie greitąją?“ Tokia situacija užsienyje yra išskirtinė dėl socialinės atsakomybės, kurią jaučia kiekvienas žmogus. Jei nejaučia – jis žino, kad jei padarys ką nors netinkamai, tai jis su visa ligonine bus parduotas, kad būtų galima sumokėti baudą. Dėl viso pikto ten guldo reikia ar nereikia, o pas mus visus siunčia po velnių. Kai kas ir numirs dėl tokio požiūrio. Žmogus yra bejėgis, kai jam prireikia mediko, policininko ar valdininko. Kai prie žmogaus prieina policininkas, žmogui tenka susigūžti. Taip neturėtų būti. Prokuroras kiekvieną dieną turi jaustis, kad kiekviena diena jam gali būti paskutinė ir jis turi savo darbu įrodyti, kad yra vertas pareigų. Po mėnesio, ketvirčio jo darbas turėtų būti įvertintas. Dabar taip nėra. Jis ateina į darbą, pasidaro kavos, susikelia koją ant kojos. Kol nors kojų nuo stalo nenukels, tol taip ir gyvensim. Viską į vietas sudėlios juridiniai žmonių įpročiai. Per skaudžius asmeninius žmonių išgyvenimus viską sudėliosime į vietas.
– Laba diena. Gerb. Krivickai, kaip Jūs manote, ar laisvai žurnalistikai Lietuvoje šiuo metu negresia pavojus? (Emilija)
– Pavojus gresia, bet ta grėsmė nebus realizuota – viskas nesibaigs kuo nors pavojingu. Grėsmės šaltinį pavyksta neutralizuoti. Manau, kad grėsmės šaltiniai netaps realiais veiksmais, kurie privers suabejoti žiniasklaidos laisve.
– Ar nekonkuruojate su Rūta Grinevičiūte? (Andrius)
– Ne. Mes dirbame vienoje televizijoje ir konkuruojame gerąja prasme – kas savo darbą atliks geriau.
– Kiek žinau, Stankūnaitė yra saugoma. Jūsų manymu, nuo ko? Kiek ta apsauga kainuoja – bent apytiksliai? (Juozas)
– Gal kokį milijoną? Manau, kad saugo nuo manęs. Šis klausimas jau tapo retoriniu. Tie, kas ją saugo, nenustebčiau, kad jau nebedirba policijos departamente, prokuratūroje. Žinote, kaip būna – varnelę kažkur uždėjai, ir „spamas“ eina visą gyvenimą...
– Kokia jūsų mėgstamiausia TV laida? (Ar kada)
– Gal rusų laida „Kas kur kada“, gal Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai“, gal „Hard talk“ per BBC. Kiekviename žanre yra po kelias mėgstamas laidas, tarp jų yra ir lietuviškų, pavyzdžiui, „Klausimėlis“. Dar aš žiūriu žinias, filmus.
– Norėčiau paklausti, ar laidą „Akistata“ rodys vasaros sezone ar ne?
– Rodys. Tiesa ir vasarą bus prižiūrėta.
– Ką manote apie konkurentus iš priešingo populiaraus kanalo?
– Nėra priešingo populiaraus kanalo. Kuo LNK ir populiarumas siejasi? Konkurentai dirba puikiai, bet ne taip puikiai, kaip mes, jie 1–2 žingsniais atsilieka nuo mūsų. Lyg ir yra konkurentas, bet ne toks pavojingas. Jis verčia dirbti geriau, bet vis neaplenkia. Tai sveikas ir saugus dalykas.
– Kristupai, ar nemanai, kad paties kuriamos ir prodiusuojamos laidos dalinai prisideda prie smurto propagavimo, savižudybių? (Žiūrovas)
– Neprisideda, bet kovoja su tuo. Savižudybių prevencijai ir šio reiškinio pateikimui skiriame didelį dėmesį – niekada jokioje „Akistatos“ laidoje nebuvo rodytas savižudis, niekada ta tema nebuvo kuriama romantiška istorija. Kad ir kaip norėtųsi pasikelti reitingus, tokia istorija pas mus gula į stalčių, o kitose redakcijose atsiduria pirmame puslapyje. Smurto jokia forma laidoje „Akistata“ nėra. Apie smurto nusikaltimus informacijos yra, bet smurtas nėra rodomas.
– Kokia Jūsų nuomonė apie Račą? Dėl ko jis Jus taip puola? (Sonata)
– Račo nepažįstu. Nežinau, kuo užsiima BNS įmonė, kurią jūs paminėjote. Politika aš nelabai domiuosi. O žurnalisto Račo aš negirdėjau. Gal jumoristą jūs turėjote omenyje? Pasižiūrėkite dar kartą...
– Ar jūs buvote baustas už šmeižtą? (Aušra)
– Ne. Bauda už šmeižtą yra pakankamai didelė, gali netgi grėsti laisvės atėmimas. Mes priekabiai vertiname informaciją, kurią rodome. Šmeižtas yra sukuriamas specialiai, jis skleidžiamas specialiai dėl to, kad norima pakenkti. Žurnalistas gali paskleisti neteisingą informaciją, bet tai nebus šmeižtas.
