Apie netektį pranešė buvęs Varėnos rajono meras, rajono tarybos narys Vidas Mikalauskas.
2019 m. V.Kaziulioniui įteikiant partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago premiją Varėnos rajono meras A.Kašėta kalbėjo: „Vytautas šios premijos laureatu tapo dėsningai ir natūraliai. Jis visą savo gyvenimą gyvena laisvės idėjom, nebijo aukoti net ir gyvybės. Gimęs Senojoje Varėnoje, ūkininko šeimoje. Du jo broliai žuvo partizanų gretose. Vytautas su tėveliais buvo ištremtas už antisovietinę veiklą, įkalintas.
Po lagerių ir tremčių gyveno Kaune. Prasidėjus Atgimimui, grįžo į Senąją Varėną ir dėjo visas jėgas į partizanų palaikų paieškas, statė paminklus žuvusiems už Lietuvos laisvę. Man džiugu, kad teko su Vytautu bendradarbiauti. Drauge Varėnoje buvo pradėtas laisvės kovų ir kančių istorijos konkursas, į kurį pavyko įjungti mokinius, paskelbti ir dainų, ir piešinių konkursai. Vėliau Vytautas išleido knygą apie pastatytus Varėnos rajone paminklus partizanams. Dėkoju Vytautui už pasiaukojimą ir didelį indėlį į partizanų atminties įamžinimą. Labai simboliška, kad Vanago premija įteikiama būtent jam“.
V.Kaziulionis mokėsi Varėnos gimnazijoje. 1947 m. su tėvais ištremtas į Tiumenės srities Baikalovo rajoną. Broliai Leonas ir Juozas Kaziulioniai buvo partizanai, 1949 m. abu žuvo. Su kitais kūrė pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui organizaciją „Priesaika ištrėmime“, 1948–1951 m. ir nuo 1954 m. leido nelegalų laikraštį „Toli nuo Tėvynės“. 1951 m. suimtas, Vakarų Sibiro karinio tribunolo nuteistas mirti, 1952 m. mirties bausmė pakeista 25 metais lagerio. Iki 1961 m. kalintas Norilsko, Magadano, Taišeto lageriuose. 1953 m. politinių kalinių sukilimo Norilsko lageriuose vienas organizatorių.
1961 m. grįžo į Lietuvą. 1961–1990 m. dirbo Kauno autobusų parke. 1988 m. įsitraukė į Sąjūdžio veiklą, nuo 1990 m. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Varėnos skyriaus pirmininkas. 1995–1997 m., 1997–2000 m., ir 2000–2003 m. Varėnos rajono savivaldybės tarybos narys.
V.Kaziulionis tyrinėjo pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui istoriją, rūpinosi įamžinti žuvusių pasipriešinimo dalyvių atminimą. Parašė knygą „Dainavos apygardos partizanų atminties paminklai“ (2005 m.).
