Gegužės 9-ąją, kai Rusijoje ir kai kuriose kitose šalyse minima vadinamoji Pergalės diena, Vilniaus Antakalnio kapinėse kasmet renkasi žmonės, kuriems ši diena yra šventė.
Vakarų Europos šalys, taip pat ir Lietuva, Antrojo pasaulinio karo pabaigą mini gegužės 8-ąją. Šią dieną 1945 metais Vokietija pasirašė besąlyginį kapituliacijos aktą.
Antrojo pasaulinio karo pabaiga mūsų šaliai nereiškė išsilaisvinimo. Lietuva buvo vėl okupuota SSRS dar bemaž pusę amžiaus iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais. Ir po karo tęsėsi sovietų teroras, gyventojų trėmimai, vyko partizanų kova su okupantais.
Prasidėjus karui Ukrainoje, balandį Lietuvoje buvo uždrausta viešai naudoti Georgijaus juosteles – simbolį, kuris buvo dažnai naudojamas švenčiančiųjų gegužės 9-ąją.
Policija šiandien dirba sustiprintomis pajėgomis. Segintiems uždraustas juosteles bus skiriamos baudos.
Gausios pareigūnų pajėgos
Prieš 10 valandą Antakalnio kapinių prieigose buvo gausus būrys policijos pareigūnų.
Prie įėjimo į kapines pastatyti informaciniai stendai, kuriuos lietuvių, rusų ir anglų kalbomis skelbiama, kad Ukraina šiandien vėl išgyvena karo siaubą.
Nuotraukose – Ukrainoje nužudytų žmonių kūnai duobėse, subombarduoti pastatai, kiti baisūs vaizdai iš Rusijos užpultos šalies.
Kapinėse ryte – nedaug žmonių. Ateinantieji nešėsi gėles: tulpes, raudonus gvazdikus.
Grupė vyrų į Antakalnio kapines atvyko su plakatu, kuriame – matyt, artimųjų nuotraukos, užrašas „Gegužės 9-oji“.
Prie kapinių vartų prasilenkdami su grupe išeinančių žmonių, jie pasisveikino: „С праздничком“ – „Su švente“. Sutiktieji atsakė tuo pačiu.
Ši frazė skambėjo ir pačiose kapinėse: vieni su kitais susitikę žmonės pasisveikindavo būtent taip.
Vienas vyras į Antakalnio kapines atėjo nešinas grotuvu. Per jį buvo leidžiamos įvairios sovietinės dainos.
Tačiau kapinėse pasirodė ir mergina su trispalve juostele atlape.
„Šventa pareiga“
Į Antakalnio kapines atėjęs Petras sakė, kad pagerbti žuvusiųjų per Antrąjį pasaulinį karą atminimą atėjo, nes per jį žuvo motinos ir tėvo broliai.
„Tėvas kariavo. Čia, aš sakyčiau, kad šventa pareiga“, – kalbėjo jis.
Ponas Petras teigė gyvenantis Londone, čia, Vilniuje, liko sūnus su šeima, motina.
Paklaustas, kaip vertina karą Ukrainoje, jis aiškino, kad ir Londone dažnai sulaukiantis šio klausimo.
Jo anglų kalba – nelabai gera, bet jis sakė išmokęs vieną frazę: „Nieks negali, nieks – nei žmogus, nei valstybė, nieks – žudyti žmones be atsakymo.“
Ponas Petras aiškino, kad niekas nekalba apie tai, kiek esą žmonių žuvo Donecke ar Luhanske per aštuonerius metus.
Tai – Kremliaus transliuojama klišė, neva pateisinant agresiją prieš Ukrainą.
Daugiau apie tai skaitykite čia: Kaltinimus Ukrainai genocidu Donbase paneigia skaičiai ir tarptautinė teisė
„Ten gi 15 tūkstančių civilių žmonių žuvo per šituos aštuonis metus. Ir dėl ko aš sakau, dėl to, kad Londone gan daug žmonių aš žinau, kurie iš Luhansko ir Donecko atvažiavo į Londoną ir Londone gyvena. Tai jie pasakojo. Čia ne tiktai kad vienpusiškas žvilgsnis“, – dėstė vyras.
Antakalnio kapinėse taip pat sutiktas ponas Antonas pasakojo, kad Antrojo pasaulinio karo metais buvo nužudytas jo giminaitis.
Kaip vertina tai, kas vyksta Ukrainoje?
„Karas visada blogai. Tiktai kad jį išprovokavo“, – kalbėjo jis.
Ponas Antonas sakė, kad nežiūrėjo į Vilniaus miesto savivaldybės Antakalnio kapinių prieigose pastatytus stendus, rodančius karo Ukrainoje žiaurumą.
Jis aiškino žiūrintis televiziją, „Youtube“.
„Karas yra karas. Visada blogai“, – baigė jis.
Ponia Olga į kapines atėjo su senelio portretu ir informacija apie jį.
Po nuotrauka – atspausdinta Georgijaus juostelė. Policijos pareigūnai sakė, kad viskas fiksuojama.
Moteris aiškino, kad į kapines atėjo „taikos kontekste“, paminėti tuos, kurie realiai žino, kas yra karas.
Ji pasakojo, kad jos senelis iš koncentracijos lagerio išgelbėjo du lietuvius ir čekę.
„Bet juos paėmė į nelaisvę Lietuvoje ir jie atkeliavo iki tenais. Nes kai vokiečiai traukėsi, buvo labai tada žiaurūs Lietuvoje. Ir iš to paties kaimo lietuvaičius dėdė Georgijus išgelbėjo. Jis pakliuvo pas austrus, nes mokėjo labai gerai arklius prižiūrėti, juos kaustyti.
Jis išprašė to austro, jo dėka, kad iš vokiečio tuos du lietuvaičius paimtų. Jis ten prikūrė istorijų – dėdė Georgijus – kad jie irgi labai gerai moka kalvystės, labai gerai tuos arklius žiūrės ir mylės. O arkliai pas juos aukščiau žmogaus ir austras juos pasiėmė pas save. Ir taip jie visi būdami kartu – jau karo pabaiga ėjo, kai rusai artėjo – pabėgo“, – pasakojo ponia Olga.
Kaip ji vertina stendus su vaizdais iš karo niokojamos Ukrainos, pastatytus kapinių prieigose, šią dieną karo kontekste?
„Taip, kaip popiežius. Man labai patiko popiežiaus žodžiai, nes aš pati atbuvusi 10 metų vienuolyne ir visiems siūlau prieš vertinant kažką ir prieš įsidarbinant nors trejus metus paaukoti vienuolynams, pabūti ten, o paskui eiti dirbti pardavėjais, žurnalistais, tyrėjais, prokurorais, teisėjais, vadovauti valstybėms. Nes pas mane yra giminių ir Odesoje, ir Kyjive“, – kalbėjo moteris.
Popiežius Pranciškus neseniai pareiškė, kad karą Ukrainoje galėjo išprovokuoti prie Rusijos durų „lojanti“ NATO.
Dar viena į Antakalnio kapines su gėlėmis atėjusi moteris sakė, kad jos seneliai mirė dėl to, todėl ši diena jos šeimai labai svarbi.
„Jeigu nebūtų tos pergalės, galbūt mes čia dabar – ir jūs – negyventume“, – sakė ji.
Paklausta apie stendus su vaizdais iš Ukrainos, moteris aiškino, kad tai – visai kitoks dalykas.
„Tai visai kitoks dalykas. Man atrodo, kad šiandien ne ta vieta ir ne ta diena, apie ką galima kalbėti. Šiandien reikia kalbėti apie tą pergalę“, – mano ji.
Paprašius patikslinti, kas ten kitaip, moteris atsakė: „Užjaučiu. Žinokite, aš ne politikoje, atsiprašau.“
Į kapines pagerbti žuvusiųjų atėjo ir žmonių, smerkiančių Rusijos pradėtą karą Ukrainoje, Rusijos prezidento Vladimiro Putino veiksmus.
Artėjant vidurdieniui prie memorialo apie 50 žmonių sustoję dainavo dainą „Katiuša“.
Atsakas į „Slava Ukraini“ – „Slava Stalinu“
Vilnietis Linas Sipas į Antakalnio kapines atėjo nešinas kuprine, iš kurios kyšojo Ukrainos vėliavėlė.
Jis tuo norėjo pademonstruoti solidarumą su Ukraina, bet sulaukė nevienareikšmių kitų į memorialą atėjusių žmonių reakcijų. Pavyzdžiui, sakė prasilenkęs su vienu vyru, kuris pasveikino jį su švente. Jis atsakė „Slava Ukraini“, o tas vyras atsakė „Slava Stalinu“ (Sovietų sąjungos diktatorius Josifas Stalinas, kurio valdymo metu vyko Antrasis pasaulinis karas, – red. past.). Kol jis davė interviu žurnalistams, praeidami žmonės replikavo, kad jis kiršina, kad nereikia to, kad čia ne ta vieta. L.Sipas mano, kad čia susirinkę žmonės gyvena kažkokioje kitoje realybėje.
„Prarasti kaip diskusijų partneriai“, – sakė jis.
O.Šurajevas su bendraminčiais laikė Ukrainą palaikančius plakatus
Antakalnio kapinių prieigose po vidurdienio pasirodė ir visuomenininkas Olegas Šurajevas. Jis su kolegomis laikė plakatus, kurių vienas rusiškai skelbia „Šalin rankas nuo Ukrainos“. Kitame plakate – vaizdai iš Černihivo Ukrainoje, subombarduoto 2022 m. Rusijos agresorių, bei per sovietų ir nacių kovas sugriauto Vilniaus 1944 m. vaizdai.
O.Šurajevas mano, kad 80-90 proc. čia, į Antakalnio kapines, ateinančių žmonių nusiteikę antiukrainietiškai, yra ukrainofobai.
Prie O.Šurajevo ir jo kolegų priėjo du vaikinai pasižiūrėti į plakatus. O.Šurajevas juos pasveikino šūkiu „Slava Ukraini“ ir teigė, kad Rusijos kariuomenė Ukrainoje vis tiek pralaimės. Įvyko apsižodžiavimas su vaikinais. O.Šurajevas teigė, kad plakatais nori parodyti, kas iš tiesų vyksta ir kas iš tiesų yra Rusijos kariuomenė.
O.Šurajevas mano, kad 80-90 proc. čia, į Antakalnio kapines, ateinančių žmonių nusiteikę antiukrainietiškai, yra ukrainofobai. „Ir aš dėl to čia ir stoviu priminti, kad jie šlykščiai išnaudoja tą datą ir šlykščiai išnaudoja šitą kontekstą, kai šiuo metu vyksta genocidas Ukrainoje“, – žurnalistams sakė jis.
Į O.Šurajevo ir kitų aktyvistų šūksnį „Slava Ukraini“ ne vienas einantis į kapines atsakė: „Slava Rossiji“.
Anot O.Šurajevo, šios akcijos tikslas, kad Rusijoje švenčiamos Pergalės dienos minėti einantys žmonės to negalėtų daryti laisvai. Jis aiškino, kad šie žmonės gali turėti savo nuomonę, o jis – jai oponuoti, parodyti, jog niekas nelaukia jų su ištiestomis rankomis.
„Ir kad mes nenorime čia dabar apsikabinti, kaip mėgsta dabar Rusijos propaganda rodyti apsikabinusius rusą ir ukrainietį. Taip nėra. Čia tas pats, kaip sakyti: Aušvice vokietis apkabins žydą. Tai nebus nuoširdus apkabinimas. Nuoširdus apkabinimas bus, kai Ukraina laimės karą, išvys V.Putiną, išvys Maskolijos visą tą imperialistinį principą, ir tada mes galbūt galėsime apie tai pakalbėti. Tik tada pakalbėti“, –sakė jis.
Policija sulaikė L.Ragelskį
O.Šurajevo ir kitų aktyvistų aštrios diskusijos su kai kuriais į kapines atėjusiais asmenimis nesiliovė. Po pietų kilo aštrus konfliktas su prorusiškų pažiūrų veikėju Laurynu Ragelsku. Šis asmuo nuolat skleidžia Kremliaus naratyvą, dažnai yra cituojamas ir kalbinamas propagandinės Rusijos žiniasklaidos.
Aštrų O.Šurajevo ir L.Ragelskio konfliktą nutraukė policijos pareigūnai, sulaikę ir išsivežę šį veikėją.
Tai BNS patvirtino Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis.
Jo teigimu, L.Ragelskis apsižodžiavo su O.Šurajevu, kilo konfliktas.
„Toliau nevykdė teisėtų reikalavimų, tai jam greičiausiai bus surašytas protokolas už pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą“, – teigė R.Matonis.
O.Šurajevas teigė, kad L.Ragelskis provokavo renginio dalyvius, įžeidinėjo juos.
„Jis atėjo ir pradėjo meluoti, manipuliuoti, provokavo, įžeidinėjo. Sakė, kad mano močiutė yra žydų kilmės – lyg čia būtų kažkoks įžeidimas (...) Mes, kaip renginio organizatoriai, turime teisę paimti ir paprašyti policijos, kad žmogų išvestų“, – žurnalistams sakė O.Šurajevas.
L.Ragelskis anksčiau yra minėtas Valstybės saugumo departamento viešai skelbtame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime. Žvalgybos teigimu, šis asmuo „kuruoja antivakarietiškų ir prorusiškų straipsnių iš įvairių interneto tinklapių platformą lietuvių kalba – Ldiena.lt.
Pasak R.Matonio, taip pat sulaikytas neblaivus asmuo, įžeidinėjęs pareigūnus, rodęs necenzūrinius gestus.
-
Į Antakalnio kapines plūdo minios žmonių: pasirodė SSRS vėliava, skambėjo sovietinės dainos, kai kurių atlapuose – Georgijaus juostelės
-
Kaltinimus Ukrainai genocidu Donbase paneigia skaičiai ir tarptautinė teisė
-
Vilniaus valdžia nori nukelti sovietų karių skulptūras Antakalnio kapinėse, kreipėsi į KPD
