Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja Rasa Svetikaitė antradienį prašė Seimo pritarimo A.Valantiną skirti Apeliacinio teismo pirmininku. R.Svetikaitė A.Valantiną apibūdino kaip aukštos kvalifikacijos ir profesionalumo teisininką, sukaupusį didelę administracinio darbo patirtį.
Jo kandidatūrą toliau svarstys Seimo komitetai ir frakcijos.
Kiekvieną kartą prieš išeidamas į šitą tribūną, prisipažinsiu, jaudinuosi.
„Kiekvieną kartą prieš išeidamas į šią tribūną, prisipažinsiu, jaudinuosi. Matyt, yra dėl ko“, – prisistatydamas parlamentarams sakė A.Valantinas.
Jis teigė sutikęs kandidatuoti paskatintas teisėjų bendruomenės ir Apeliacinio teismo kolektyvo.
„Opiausia problema šiame teisme išlieka bylų nagrinėjimo terminai, kurie netenkina nei pačių teisėjų, nei visuomenės. Nėra gerai, kai bylos nagrinėjamos po 7–8 mėnesius apeliacine tvarka. Galima pasiekti trumpesnių terminų, jie ir dabar trumpėja, bet aš nesu šalininkas greito bylų nagrinėjimo, reikia rasti balansą tarp greito ir kokybiško bylos išnagrinėjimo“, – sakė jis.
Sulaukęs daug kritikos dėl vadinamosios Kauno pedofilijos bylos, A.Valantinas iš generalinio prokuroro posto pasitraukė 2010 metų vasarį.
Su „Drąsos keliu“ į Seimą išrinktas parlamentaras Vytautas Antanas Matulevičius antradienį aiškino, kad jam Garliavos istorija vis dar neaiški.
„Mes žinome, kad teismas panaikino pedofilijos versiją, tai reiškia, kad neliko motyvo žudyti, nors Drąsius Kedys vis dar laikomas žudiku. Visuomenei nesueina galai ir niekas nepaaiškinama“, – sakė jis.
A.Valantinas teigė, kad parlamentaro klausimas yra sudėtingas, skaudus, tačiau pabrėžė, kad didžiausia šios istorijos problema ta, kad dauguma komentarų apie ją – tikiu, arba netikiu.
Teisėsauga negali operuoti kategorijomis tikiu arba netikiu, teisėsauga nagrinėja faktus.
„Teisėsauga negali operuoti kategorijomis tikiu arba netikiu, teisėsauga nagrinėja faktus“, – teigė A.Valantinas.
Jis pritarė parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio minčiai, kad paprastus santuokos nutraukimus nuo teismų reikėtų perkelti ant notarų pečių.
Seimo narys Linas Balsys klausė, kodėl žemesnės ir aukštesnės instancijos teismų spendimai tose pačiose bylose kartais kardinaliai skiriasi.
„Taip yra, taip atsitinka, bet jei reikėtų kalbėti apie skaičius, panaikinamų procentas yra mažas: 2–3 proc. Nuomonių įvairovė, kitoks teisinis vertinimas – taip mūsų teisinė sistema sutvarkyta, kad maksimaliai būtų išvengta klaidų“, – teigė A.Valantinas.
Pretendentų komisija A.Valantiną pasirinko vienbalsiai
anot BNS, 54 metų A.Valantinas turi 30 metų teisinio darbo patirtį, iš jų beveik 22 metus yra dirbęs teisėju. Jis yra dirbęs Jonavos rajono apylinkės teisme, Vilniaus apygardos teisme, tuometiniame Vilniaus miesto apylinkės teisme ir buvęs jo vadovu. 2005–2010 metais A.Valantinas vadovavo Generalinei prokuratūrai, iš šio posto pasitraukė po neigiamų Seimo išvadų dėl prokuratūros darbo tiriant vadinamąją pedofilijos bylą Garliavoje.
A.Valantinas vadovavo ir Teismų departamentui prie Teisingumo ministerijos.
Prezidentūra pabrėžia, kad Pretendentų į teisėjus atrankos komisija A.Valantiną vienbalsiai įvertino kaip tinkamiausią kandidatą eiti Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko pareigas. Atsižvelgta į jo aukštą kvalifikaciją ir profesionalumą, ilgametį teisinio darbo stažą, įvairiapusę administracinę patirtį, gerus darbo kokybės rodiklius, asmenines ir dalykines savybes.
2010 metų spalį prezidentė D.Grybauskaitė nusprendė neskirti A.Valantino Vilniaus apygardos teismo teisėju, pareiškusi, kad už darbo stažą yra svarbiau profesionalumas, aukšta darbo kokybė, nepriekaištinga reputacija ir pagarba žmogui. Vėliau A.Valantinas dirbo Vilniaus miesto apylinkės teisme, 2012 gegužę jis tapo Vilniaus apygardos teismo teisėju, o šiemet – Lietuvos apeliacinio teismo teisėju.
Apeliacinis teismas nuolatinio vadovo neturi nuo praėjusių metų birželio, kai iš pareigų pasibaigus kadencijai buvo atleistas tuometinis šio teismo pirmininkas Egidijus Žironas. Teismo vadovo pareigas laikinai eina Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Aloyzas Kruopys. Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėja apeliacinius ir kitus skundus dėl neįsiteisėjusių Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apygardos teismų sprendimų, nuosprendžių ir nutarčių civilinėse ir baudžiamosiose bylose.
Pagal Konstituciją Apeliacinio teismo pirmininką iš šio teismo teisėjų skiria prezidentas Seimo pritarimu.
