Lauks ir užsieniečių
„Čia ir dabar atvykę žmonės nori nenori pabėga nuo civilizacijos, mat prastas mobilusis ryšys. Tačiau, tikimės, kad netrukus jie čia važiuos ilgesniam laikui, siekdami sustoti, apsidairyti, kai nereikia niekur skubėti, vis žvilgčioti į laikrodį ar nevėluoji į susitikimą, įsijungti žinių. Gyventi savo gyvenimą, o ne skubėti paskui jį“, – sako Šakių rajono savivaldybės administracijos Regioninės plėtros skyriaus vedėjas Vitas Girdauskas, vadovaujantis Gelgaudiškio dvaro atgaivinimo ir pritaikymo turizmo reikmėms projektui.
Kaip pasakojo V.Girdauskas, suremontuotame dvare šiuo metu turistams siūlomos teatralizuotos ekskursijos po dvaro apylinkes, bet jau netrukus atvykusieji čia ras daug naujų inovatyvių veiklų.
Gelgaudiškio dvare ketinama rengti „gyvenimo lėtinimo“ kursus. „Spartus šiuolaikinio gyvenimo tempas – daugelio ligų priežastis. Čia atvykusieji galėtų nuo jo pailsėti, kartu užsiimdami senoviniais amatais, gautų sveikatingumo paslaugas, pavyzdžiui, įvairias žolelių vonias, masažą“, – dalinasi vizija V.Girdauskas.
 |
| Ūkio min. nuotr./Gelgaudiškio dvaras |
Taip pat čia numatoma atgaivinti tradicinę sūrinę, restauruotoje oranžerijoje rengti gėlių dienas, šaudymo iš lanko kursus, teikti žvejybos, kitas paslaugas, rengti įvairias šventes bei sudaryti galimybes organizuoti verslo renginius. Tikimasi, kad dvaras sudomins ne tik Lietuvos, bet ir netoliese esančios Rusijos (Kaliningrado srities) gyventojus.
„Gelgaudiškio dvarą ketiname įtraukti į lankytinų Panemunės pilių maršrutą. Kartu su kitame Nemuno krante esančia Gelgaudų (Vytėnų) pilimi jie sudarytų vientisą lankytiną kompleksą. Tokių kompleksų, kurie būtų abiejose upės pusėse, Lietuvoje yra nedaug“, – pasakoja V.Girdauskas.
Gelgaudiškio dvarą ir Gelgaudų pilį jungtų kelias upe per jau įrengtą prieplauką, kurioje dabar stabteli upių turistai, norintys apžiūrėti unikalų istorinį paminklą. Ateityje planuojama per Nemuną nutiesti lynų kelią, kuris sujungtų dvarą su pilimi, o kartu ir abipus upės esančio Panemunių regioninio parko turistų maršrutus.
Filmavo Tadą Blindą
Dar visai nesenai ant Nemuno kranto įkurtas neoklasicistinio stiliaus Gelgaudiškio dvaras su secesiniu interjeru buvo dar vienas apleistas, negyvenamų ir nenaudojamų pastatų kompleksas, primenantis kadaise buvusią dvarininkų didybę. Nors dvaras dar 1922 m. buvo atiduotas vaikų namams ir nuo to laiko vis labiau nyko, vienas unikaliausių Lietuvos dvarų kompleksų ilgai traukė ne tik turistų, istorikų, bet ir menininkų dėmesį. Būtent šio dvaro teritorijoje filmuota dalis 1973 metais statyto filmo „Tadas Blinda“.
 |
| Ūkio min. nuotr./Gelgaudiškio dvaras |
„Dvaro kompleksas yra unikalus, pastatytas labai patogioje vietoje, esančioje šalia turistų maršrutų, tad tikrai būtų nuodėmė leisti jam sudūlėti. Neabejoju, kad tai taps dar vienu, gal net vienu didžiausių mūsų rajone, traukos objektu“, – sako Šakių rajono savivaldybės administracijos Regioninės plėtros skyriaus vedėjas V.Girdauskas.
Pasinaudojus Ūkio ministerijos administruojama ES struktūrine parama ir įgyvendinus projektą „Gelgaudiškio dvaro sodybos restauravimas ir kompleksiškas pritaikymas turizmo reikmėms“ dvaro pastatas suremontuotas ir pasirengęs priimti svečius. Šiuo metu vyksta antrasis projekto etapas, kurio metu remontuojama ir turizmo reikmėms pritaikoma dvaro oranžerija bei kumetynas – gyvenamasis dvaro darbininkų pastatas.
„Kol kas dvare surengėme kelias mūsų tradicines šventes, vyksta parodos, įvairūs koncertai – tarp jų net trijų muzikos festivalių – Paežerių dvaro, Pažaislio ir Beatričės vasarų) tačiau rimtesnei veiklai tik ruošiamės, ji prasidės, kai konkurso būdu bus išrinktas dvaro valdytojas“, – pasakoja projektui vadovavęs V.Girdauskas.
Tačiau darbai nesustoja. Pradedami dviejų dvaro tvenkinių sutvarkymo darbai. Ateityje planuojama atnaujinti 120 ha užimantį parką ir likusius dar tris kaskadinius tvenkinius.
Sulaukiame vis daugiau turistų
Projektas „Gelgaudiškio dvaro sodybos restauravimas ir kompleksiškas pritaikymas turizmo reikmėms“ vykdomas pagal Ūkio ministerijos administruojamą ES lėšomis remiamą priemonę „Viešųjųjų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų kompleksiškas pritaikymas turizmo reikmėms“ .
Iš viso pagal šią priemonę finansuojami 62 projektai, iš kurių 24 jau baigti. Bendra projektų vertė – beveik 269 mln. Lt, o jų įgyvendinimui iš ES struktūrinių fondų skirta 242 mln. Lt.
„2007–2013 m. ES struktūrinė parama sudarė sąlygas kurti patrauklią turizmo infrastruktūrą, didinti turizmo paslaugų įvairovę, gerinti kokybę. Rekonstruoti senieji objektai susigrąžino turistų dėmesį, o sukurti nauji atvėrė didesnes turizmo galimybes. Tikslingai investuotos ES struktūrinių fondų lėšos leidžia plėtotis vietiniam verslui, o sutvarkytais parkais, alėjomis, dviračių takais, paplūdimiais naudojasi ne tik turistai, bet ir vietiniai gyventojai. Taip pat ES projektai padeda išsaugoti ir naujam gyvenimui prikelti vertingiausią paveldą: dvarus, pilis, bažnyčias, vienuolynus, parkus, muziejus“, – sako Ūkio ministerijos Investicijų ir eksporto departamento Turizmo politikos skyriaus vedėja Laura Paulauskienė.
2007–2013 metų ES struktūrinės paramos poveikį bei didėjančią turizmo svarbą šalies ekonomikai atspindi turizmo statistika. 2010–2012 m. laikotarpiu pajamos iš atvykstamojo ir vietinio turizmo padidėjo 31 proc. – nuo 3,9 mlrd. Lt iki 5,2 mlrd. Lt. 2012 m. Lietuvos apgyvendinimo įstaigose apsistojo iš viso 2 mln. vietinių ir užsienio turistų arba 27,3 proc. daugiau nei 2010 m.
 |
| Ūkio min. nuotr./Kuriame Lietuvos ateitį |
 |
| Pavadinimas |
