Šis sakinys įrašytas šalia numatomo bendrijos įsipareigojimo Europai iki 2050 metų pereiti prie klimatui neutralaus ekonomikos modelio.
„Šitą frazę nuolat stengiamasi įterpti į įvairius tekstus ir, kiek aš žinau, ir būsimajame tekste tokia frazė yra. Reiškia, mums jau pavyko pasiekti, kad būtų tam tikras įsipareigojimas“, – žurnalistams Briuselyje prieš Europos Vadovų Tarybos posėdį sakė prezidentas Gitanas Nausėda.
Pasak jo, priversti Baltarusiją laikytis aplinkosaugos ir saugumo standartų svarbu ir siekiant užtikrinti lygias konkurencines sąlygas elektros rinkoje.
„Jeigu kažkas gamins nešvarią energiją šalia mūsų, žinoma, mažesnėmis sąnaudomis, tai apie kokią lygiavertę konkurenciją mes čia galime kalbėti?“, – tvirtino Lietuvos prezidentas.
Prezidentas sakė tikįs, kad Astravo elektra į bendrą rinką nebegalės patekti, kai Baltijos šalys sinchronizuos elektros tinklus su Vakarų Europa.
„Jeigu sinchronizacijos procesas bus įgyvendintas, bus viskas aišku. Tada pirksime vieni kitų energiją, o tuo tarpu iš trečiųjų šalių elektros energija negalės būti perkama dėl natūralių priežasčių“, – kalbėjo šalies vadovas.
Baltarusijos valdžia teigia, kad Astravo jėgainė gali pradėti veikti kitų metų pirmąjį ketvirtį. Ji atmeta Lietuvos priekaištus dėl nepakankamų elektrinės saugumo standartų.
Klimatas ir biudžetas
ES šalių lyderiai bando įtikinti Lenkiją, Čekiją ir Vengriją pritarti įsipareigojimui dėl klimato kaitos. Šios pastangos daugiausiai susijusios su pažadu įsteigti 100 mlrd. eurų „Teisingo perėjimo mechanizmą“.
Tačiau G.Nausėda sakė, kad šis fondas kuriamas mažinti ES šalių atskirtį skiriamų sanglaudos lėšų sąskaita, o Lietuvos tai netenkina.
Pasak prezidento, Lietuva pasiekė 80 proc. bendrojo vidaus produkto 100 tūkst. gyventojų lygį, tačiau tai nereiškia, kad sanglaudos lėšos šaliai turėtų mažėti taip sparčiai, kaip siūlo Europos Komisija ir Suomija.
„Kalbant krepšinio terminais, mes vis dar atsiliekame 20-čia taškų“, – sakė šalies vadovas.
Jis taip pat sakė, kad pinigai perėjimui prie klimatui neutralios ekonomikos turi būti skiriami pagal sąžiningas taisykles visoms šalims narėms. Pasak G.Nausėdos, tai reikalinga, kad visos šalys išsaugotų konkurencingumą.
„Jeigu vienos šalys turės mažesnį prieinamumą prie šitų lėšų, reiškia jos vėl bus nelygiose konkurecijos sąlygose“, – kalbėjo prezidentas.
Prezidento teigimu, įgyvendinti kovos su klimato kaita įsipareigojimus Lietuvai iki 2030 metų kainuos 14 mlrd. eurų, o iki 2050 metų – apie 41 mlrd. eurų.
Siekiant klimatui neutralios ekonomikos, reikėtų smarkiai sumažinti į aplinką išleidžiamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, o likusias emisijas kompensuoti sodinant naujus medžius ir pasitelkiant šiuo metu vystomas anglies dioksido surinkimo technologijas.
Europos Vadovų Tarybos metu taip pat gali kilti diskusijos, ar nereikia keisti šalių įsipareigojimo dėl išmetamųjų dujų 2030 metams, tačiau tam tikriausiai pasipriešins dar didesnis skaičius bendrijos šalių.
Sprendimai dėl biudžeto – kitąmet
Prezidentas sakė, kad ketvirtadienį bendrijos šalys nebaigs derybų dėl ES biudžeto.
Anot diplomatų, galutinis taškas gali būti padėtas kitąmet kovą.
Po šio posėdžio Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis turėtų pradėti atskirus susitikimus su bloko šalių lyderiais ir išklausyti jų pageidavimus.
Lietuva būsimajame biudžete taip pat reikalauja didinti išmokas žemdirbiams nuo dabartinių 181 eurų iki ES vidurkio, šiuo metu siekiančio 266 eurus.
Vis dėlto G.Nausėda sakė, kad reikės ieškoti kompromiso, nes ES biudžetas mažėja iš bendrijos traukiantis Jungtinei Karalystei.
„Finansinis pyragas nėra toks didelis, koks buvo ir dėl tos priežasties net ir esant šiek tiek dosnesniam pasiūlymui, negu dabar yra pateiktas Suomijos, vis tiek karpymai būtų“, – kalbėjo prezidentas.
