Turėjo EŽTT sprendimo kopiją
Migrantai Lietuvos sienos kirtimui pasirinko Puškorių pasienio užkardos teritoriją Ignalinos rajone.
„Atsirado prie valstybės sienos, jie atvyko iš Baltarusijos Respublikos pusės. Neteisėti migrantai neturėjo asmens tapatybės dokumentų, turėjo tik savo asmens dokumentų kopijas telefonuose ir teismo sprendimo kopiją“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė R.Liubajevas.
Iš Lietuvos pusės prie migrantų buvo priėjusi jiems atstovaujanti advokatė, kuri pasieniečius bandė įtikinti, kad remiantis EŽTT sprendimu užsieniečiai privalo būti įleisti.
Pasieniečiai tokiais argumentais nepatikėjo ir migrantų neįleido į Lietuvos teritoriją.
„Šiandien mes jau kalbėjome apie teismo sprendimą, žinome, kad teismas neįpareigojo Lietuvos įsileisti tų migrantų“, – pabrėžė R.Liubajevas.
Migrantams pasieniečiai paaiškino, kad prieglobsčio jie gali pasiprašyti teisėtu būdu – pasienio punkte.
R.Liubajevas: teismas galėjo būti klaidinamas
R.Liubajevas teigė nenorintis vertinti migrantams atstovaujančios advokatės veiksmų, kuri kreipimesi į EŽTT nurodė, kad užsieniečiai jau yra Lietuvoje.
-
EŽTT uždraudus afganų grąžinimą, ministrė pristatė artimiausius veiksmus
-
VSAT vadas: neturime duomenų, kad EŽTT sprendime minimi afganistaniečiai yra Lietuvoje
-
VSAT vadas: migrantai pasienyje informuojami, kaip pateikti prašymus dėl prieglobsčio
-
Afganistaniečiai po EŽTT sprendimo iš Baltarusijos prašosi į Lietuvą, bet įleisti nebus
„Šiek tiek stebina tai, kad teismas greičiausiai buvo klaidinamas, nes pagal teismo sprendimą tie neteisėti migrantai yra Lietuvos teritorijoje, Ignalinos rajone“, – kalbėjo generolas.
Jis taip pat sakė nežinantis, ar būtent šie migrantai anksčiau bandė atvykti į Lietuvą, tačiau neatmetė varianto, kad anksčiau jie galėjo būti tiesiog neįleisti į mūsų šalį kaip ir didžioji dalis kitų migrantų.
Sulaukę neigiamo pasieniečių atsakymo migrantai pasitraukė atgal į Baltarusiją.
Penki afganistaniečiai ketvirtadienį paprašė įleisti juos į Lietuvą iš Baltarusijos, motyvuodami EŽTT sprendimu.
Lietuvos pasieniečiai jų neįleido, pabrėždami, kad Strasbūro teismas to neįpareigoja, o patys migrantai sieną bandė kirsti neturėdami dokumentų.
Anksčiau R.Liubajevas pranešė sulaukęs žinių, kad afganistaniečių advokatė jų pasitikti atėjo iš Lietuvos pusės. Sieną migrantai bandė kirsti ne pasienio punkte.
Afganistaniečiams Lietuvoje atstovauja advokatė Asta Astrauskienė, ji ir pateikė prašymą Strasbūro teismui.
Tiesa, nei Lietuvos atstovei EŽTT, nei šalies ministerijoms su advokate nurodytu telefonu nepavyko susisiekti.
A.Astrauskienė neatsiliepė ir į 15min žurnalisto skambučius.
Europos Žmogaus Teisių Teismas trečiadienį uždraudė Lietuvai į Baltarusiją atgal grąžinti penkis afganistaniečius, kurie teigia buvę įstrigę pasienyje, o dabar besislapstantys Lietuvoje.
„Keistas“ Strasbūro sprendimas
Į Strasbūro teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones kreipėsi penki Afganistano piliečiai.
Jie teigė, kad atvyko į Baltarusiją šių metų rugpjūtį, o nuo to laiko kelis kartus bandė patekti į Lietuvą siekdami tarptautinės apsaugos.
Vyrai teigė, kad Afganistaną paliko, nes kaip vakarietiški ir išsilavinę gyventojai jie gali sulaukti valdžią perėmusio Talibano keršto.
„Kelis kartus jiems nepavyko nei patekti į Lietuvą, nei grįžti į Baltarusiją. Todėl jie buvo įstrigę pasienyje. Jie greičiausiai slepiasi Lietuvos teritorijoje nuo rugsėjo 5 dienos“, – rašoma teismo pranešime spaudai.
Lietuvos atstovė Strasbūro teisme Karolina Bubnytė tokį teismo nurodymą pavadinu keistu.
Ji pabrėžė, kad nei teismas, nei Lietuvos institucijos neturi duomenų, ar šie asmenys yra Lietuvoje.
EŽTT prižiūri, kaip Europos Tarybos narės laikosi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos.
Ši konvencija draudžia kolektyviai išsiųsti užsieniečius.
Sparčiai išaugus migrantų srautui, Lietuvos pasieniečiai nuo rugpjūčio pradžios nebeįsileidžia migrantų, neteisėtai kertančių sieną – imamasi priemonių atstumti juos atgal.
Lietuvos oficiali pozicija – prieglobsčio prašymai gali būti priimami tik pasienio punktuose arba ambasadoje.
