„Beveik pusantrų metų planavome šiuos renginius. Norėjome viską pradėti kuo anksčiau, kad svetur gyvenantys kraštiečiai galėtų susiplanuoti savo laiką ir grįžti į gimtinę. Pastebėjome tendenciją, kad iki šiol niekas nebūrė žmonių, gyvenančių svetur, tačiau kilusių iš mūsų krašto. O gabių, talentingų ir savo gimtinei padėti galinčių ir norinčių vilkaviškiečių gausu ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose, bet ir visame pasaulyje. Tiesiog iki šiol niekas su jais nekomunikavo.
Tikimės, kad padarėme gerą pradžią. Būtina sukaupti duomenų bazę apie užsienyje gyvenančius kraštiečius ir nuolat su jais komunikuoti“, – mintimis dalijosi pagrindinis pirmojo pasaulio vilkaviškiečių sąskrydžio idėjos iniciatorius, visuomeninio judėjimo „Už vieningą Vilkaviškio kraštą“ pirmininkas Žilvinas Gelgota.
O į savo gimtinę sugrįžusiems pasaulio vilkaviškiečiams renginių tikrai netrūko. Jie turėjo galimybę išgirsti ne vieną koncertą, pamatyti ne vieną spektaklį, buvo pakviesti į konferenciją, kurioje kalbėta apie praeities, dabarties ir ateities Vilkaviškį, taip pat dalyvavo ekskursijose po Vilkaviškį, Kybartus, Virbalį ir Gižus.
Į sąskrydį atvykę dalyviai taip pat buvo pakviesti pasiklausyti pokalbių su žymiais savo kraštiečiais. Savo patirtimi su susirinkusiais dalijosi vienintelė Lietuvoje kūdikių masažo instruktorė ir brokerė Inga Ciesiūnė, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, Vilniaus arkivyskupijos vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis, gydytojas bei knygos „Afganistano daktaras“ autorius, trijose taikos misijose Afganistane dalyvavęs Vilius Kočiubaitis bei specialiai į šį sąskrydį iš Izraelio atvykęs Vilkaviškyje gyvenusių žydų istoriją tyrinėjantis Ralphas Salingeris. Beje, jam šventės metu Vilkaviškio rajono meras Algirdas Neiberka įteikė Vilkaviškio garbės piliečio regalijas.
Nors renginių netrūko, tačiau bene labiausiai visus masino pirmą kartą surengta kraštiečių vakarienė. Į centrinę Vilkaviškio miesto aikštę susirinko beveik tūkstantis esamų ir buvusių šio rajono gyventojų. Kaip pasakojo Ž.Gelgota, šios idėjos tikslas ir buvo suburti kuo daugiau šio Suvalkijos krašto žmonių į vieną šaunų, įspūdingą ir, svarbiausia, bendrą būrį. Ir šis sumanymas tikrai pavyko! Į kraštiečių vakarienę masiškai traukė ne tik pavieniai žmonės, bet ir įvairūs kolektyvai, klubų nariai, draugų ar giminaičių būreliai.
Visi jie su savimi atsinešė stalus, kuriuos padengė baltomis staltiesėmis, kėdes, šiek tiek maisto ir gėrimų, o svarbiausia – gerą nuotaiką. Ją dar labiau skaidrino Vilkaviškio pučiamųjų instrumentų orkestro muzikantai ir šokėjos (vadovai Saulius Mickevičius bei Sonata Jankienė), vokalinės studijos „Akimirka“, vadovaujamos Editos Linkevičienės, dainininkai, atlikę populiarias lietuviškas dainas bei pasaulinio garso hitus, bei liaudiškų šokių kolektyvas „Lelija“ (vadovė Irena Šunokienė). Tą vakarą susirinkusius šimtus vilkaviškiečių vienijo ne tik ypatinga atmosfera, bet ir bendrumo jausmas, priverčiantis didžiuotis savo gimtine bei čia gyvenančiais žmonėmis.
„Matėme, kad panašios vakarienės populiarios užsienyje, tačiau Lietuvoje gal tik Vilniuje ir Kaune kažkas panašaus vyksta. Marijampolės regione bent jau iki šiol tikrai tokio masiško renginio dar nebuvo surengta, tad norėjome būti pirmieji, kurie tai padarys. Norėtųsi, kad mūsų pavyzdžiu užsikrėstų ir daugiau Lietuvos miestų ir miestelių. Tai tikrai padeda vienyti žmones“, – sakė Ž.Gelgota.
Jis tvirtino, kad pirmasis pasaulio vilkaviškiečių sąskrydis tikrai pavyko ir suteikė daugybę gerų emocijų visiems sąskrydžio dalyviams. Ž.Gelgota vylėsi, kad tokie sąskrydžiai taps tradiciniais ir ateityje jie sutrauks dar daugiau žmonių.
„Norisi, kad Vilkaviškis taptų „gyvu“ ir aplinkinius traukiančiu miestu. Mes tam tikrai turime potencialą. Vienoje iš sąskrydžio metu vykusios konferencijos dalių kalbėjome apie Vilkaviškį iki 2030 metų. Norėtųsi, kad čia būtų stiprios nevyriausybinės organizacijos, kurioms įtakos nedarytų jokios politinės jėgos, kad jos burtų žmones, organizuotų įvairius renginius ir inicijuotų šiam kraštui naudą nešančius projektus. Taip pat svarbu, kad čia gyvuojančios institucijos ir patys Vilkaviškio rajono gyventojai pamažu taptų aktyvesniais, veiklesniais. Aišku, svarbiausias mūsų visų tikslas turėtų būti į Vilkaviškį pritraukti jaunimą. Tad mūsų visų laukia daug darbo“, – šypsojosi Ž.Gelgota.
Patys sąskrydžio dalyviai džiaugėsi šia iniciatyva, o kai kurie iš jų net negalėjo patikėti, kad visa tai vyksta Vilkaviškyje. Daugelis iš jų teigė, kad taip buvo peržengtas iki šiol didėjęs susvetimėjimo slenkstis ir dėkojo visiems šventės organizatoriams, visuomeninio judėjimo „Už vieningą Vilkaviškio kraštą“ nariams, už įgyvendintą šaunią iniciatyvą.
Daugelis iš įvairių planetos kampelių į Vilkaviškį sugrįžusių žmonių vėliau dalyvavo ir Kauno Rotušės aikštėje pirmą kartą surengtoje Pasaulio lietuvių ir Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų dienoje „Šimtas Lietuvos veidų – sujunkime Lietuvą“.
