Dar spalio pradžioje tiek L.Girskienė, tiek R.Zaborė ir keletas kitų visuomeniniais pagrindais su problemomis uostamiestyje kovojančių klaipėdiečių lankėsi prokuratūroje. Šiai ėmus gilintis į smarvės problemą ir atstovaujant viešajam interesui, žmonės patys pasiprašė į susitikimą su prokurorais. Susitikimas truko keturias valandas. Čia R.Zaborė ėmė braižyti „Grigeo Klaipėda“ nuotekų schemą.
„Jie labai daug kubinių metrų vandens ima iš marių gamybai. Taršos leidime, nors gamybos apimtys buvo padvigubintos, vėliau patrigubintos, nuotekų kiekis nebuvo padidintas. Taršos leidimas patvirtintas 2012 metais, kuomet Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui vadovavo Andrius Kairys. Niekas į tai neatkreipė dėmesio, tačiau 2018 m. vasarą, kai pradėjome tyrimą, pamatėme, kad Dumpių teritorijoje „Grigeo“ valymo įrenginiuose niekas nejuda, dumblas apaugęs žolėmis. Supratome, kad tie įrenginiai butaforiniai. Paskaičiavome, kad 50 proc. nuotekų išeina į marias, matėme tas schemas, o jose tą vamzdį, kuris priklausė „Klaipėdos vandeniui“. Tuomečio įmonės vadovo Leono Makūno (dabar – Klaipėdos mero patarėjas, – red. past.) klausiau, iš kokių šulinėlių imami tyrimai ir tikrinamos išleidžiamos nuotekos. Pasakojo, kokia nuostabi akredituota laboratorija, ir niekas nematė, kad jie išleidžia nevalytas nuotekas“, – 15min sakė R.Zaborė.
Kai pradėjome tyrimą, pamatėme, kad Dumpių teritorijoje „Grigeo“ valymo įrenginiuose niekas nejuda, dumblas apaugęs žolėmis. Supratome, kad tie įrenginiai butaforiniai, – sakė R.Zaborė.
Moteris pastebėjo aktyvią L.Girskienės veiklą ir kovą su kvapais, netrukus aktyvistų gretos pagausėjo. Mokėdama „įskaityti“ taršos leidimus, R.Zaborė ėmė traukti dokumentus ir domėtis, skaičiuoti, kas ir kaip turėtų būti.
„Pagal gyventojų atsiliepimus ėmėm braižyti schemas, registruoti, kur kyla smarvė, kokiuose kiemuose, „ėjom“ per inžinerinius tinklus. Taip žingsnis po žingsnio ir „prisikasėm“. Ilgas kelias buvo ir sunkus“, – apie detektyvą dėl nežinia kur dingstančių nuotekų pasakojo R.Zaborė.
Klaipėdiečiai pasijuto triumfuojantys
L.Girskienė sako, jog versija, kad niekas nieko nežinojo apie išleidžiamas nuotekas į Kuršių marias, abejotina ir skamba itin keistai. Patys gyventojai tapo kone detektyvais ir į sostinę valdininkams vežė informaciją apie galimai vykdomą siaubingą gamtos teršimą.
Pirmadienį viešumoje pasklidusi žinia, pasak L.Girskienės, savotiškas klaipėdiečių, jau dešimtmetį siekiančių teisybės, triumfas. Nors nežinia, kaip tyrimas rutuliosis, L.Girskienė tikisi, jog tai tik pirmasis siūlas, už kurio timptelėjo teisėsauga, ir tokių teršėjų bus nustatyta ir daugiau.
15min kalbėjosi su L.Girskiene apie dešimtmetį trunkančią kovą su kvapais.
– Į susitikimą atsinešėte prokuratūroje braižytą „Grigeo Klaipėda“ nuotekų schemą. Ar žinojote apie vykdomą tyrimą, ar ši Lietuvą apskriejusi žinia jums buvo staigmena?
– Šį brėžinį prokuratūroje darė Raimonda Zaborė. Schemoje braižė, iš kur paimamos nuotekos, koks kiekis paimamas. Vasarą patys ėjom po laukus ir ieškojom tų nelegalių tinklų, bet mes neradom, pasirodo, jie buvo užslėpti.
Pas prokurorę buvome spalio pradžioje, kai prokuratūrai buvo sugrąžintas tyrimas dėl viešojo intereso gynimo (dėl kvapų pietinėje miesto dalyje, – red. past.). Pasiprašėme atvykti pas prokurorę. Buvome nuėję ir iškėlėme visas versijas, viena jų buvo, kad „Grigeo Klaipėda“ nuotekų kiekiai neatitinka realybės. Įmonė tris kartus pasididino 2012 metais veiklos apimtis, bet nuotekų kiekiai nedidėjo. Mums kilo įtarimas, kur dedamos tos kitos nuotekos. Kai prašėme aplinkosaugininkų įdėti kamerą į vamzdį, kurį dabar rado, kur vanduo nueina, buvo atsisakyta.
Įmonė tris kartus pasididino 2012 metais veiklos apimtis, bet nuotekų kiekiai nedidėjo.
Manau, kad buvo žmonės, vadovai, kurie turėjo žinoti, kas vyksta. „Klaipėdos vandens“ valdybos nariai gal ir nežinojo, bet aukščiausios galvos, manau, žinojo. Man vakar skambino moteris, neprisistatė, ji įvardijo aukštas pareigas ėjusį žmogų, sakydama, jog jis viską žinojo.
– Kaip vakar pasijutote, išgirdusi šią žinią apie pradėtą tyrimą?
– Grįžau iš teismo posėdžio, susijusio su mano darbo reikalais, paskambino kolegė su žinia. Jūsų portale straipsnis buvo vienas pirmųjų. Tikrai labai apsidžiaugiau, kad pagaliau buvome išgirsti, buvo patikrinta versija. Visos bendruomenės vardu esame dėkingi pareigūnams, kad ėmėsi ryžtingų veiksmų, bet tai tik vienas žingsnis. Reikia tempti ir toliau, prasieiti visa uosto pakrante, atidžiai pasižiūrėti, kas vyksta „Klaipėdos vandenyje“.
Šiandien planuoju susisiekti su eurokomisaru Virginijumi Sinkevičiumi, atsakingu už aplinkosaugą. Buvo užterštas UNESCO saugomas objektas, manau, kad tokia žinia turėtų gana plačiai nuskambėti. Taip, labai didžiuliai nuostoliai įmonei, tačiau įmonės generalinio direktoriaus Gintauto Pangonio pasakymas, kad tai buvo vienkartinė avarija... Pasitarė, matyt, su teisininkais, ruošiasi gynybai.
Atsinešiau jums parodyti ir raštą, pasižadėjimą „Grigeo“, kuris buvo siųstas ir merui, bendruomenėms, pasižadėjo uždengti rezervuarus, taršos šaltinius. Paaiškėjo, kad tokie dalykai vyksta... Iš tikrųjų, netikėjo mumis ir aplinkosaugininkai, kai kalbėjom apie tuos dalykus, ir kvailiais vadino, ir sakė, kad sapnuojame.
– Pietinėje miesto dalyje gyventojai kvapais skundžiasi jau daug metų. Kaip viskas išsirutuliojo, kad ėmėtės kovoti su šia problema?
– Gyvenu pietinėje miesto dalyje lyg nuo 2005 metų. Nuo 2010 metų pradėjau dirbti 19 daugiabučių namų bendrijos, kur gyvena apie 3 000 gyventojų, pirmininke. Prasidėjo skundai per susirinkimus, klausdavo, ką darome dėl smarvės. Tuomet buvo parašyti pirmi raštai savivaldybei, kad yra problemos, spaudoje atgarsiai prasidėjo dar anksčiau. Aktyviai pradėjom važiuoti ir į Vilnių, nusifilmavę esame vaizdo medžiagos iš įmonių, kur lankydavomės.
2013 metais aplinkosaugininkai atliko pirmus matavimus, pirmą kartą gyvenamojoje aplinkoje buvo užfiksuotas kvapas. Naktį buvo atvykusi komisija. Važiavome ir į Aplinkos ministeriją, bet nelabai mus girdėjo, paklausė ir tiek.
– Daug metų vyko kova tarsi su vėjo malūnais?
– Tikrai taip, pirmą kartą kai susirinkom į mitingą 2018 metais Atgimimo aikštėje, tada su peticija važiavome į Vyriausybę pas vicekanclerį Deividą Matulionį. Buvo sukviesta didžiulė komisija, atsakingi specialistai, patarėjai. Po mūsų to apsilankymo buvo sudaryta speciali darbo grupė, labai pajudėjo reikalai. Šiuo metu turime keturių įstatymų pataisas, dėl kurių labai priešinasi pramonininkai, kiekviename posėdyje dalyvauja. Trečiadienį Seimo Aplinkosaugos komitete turi būti svarstoma dėl keturių teisės aktų pakeitimų, griežtinančių atsakomybę už tokią taršą, numatomas taršos mokesčių didėjimas, baudos ir panašiai.
Labiausiai ledai pajudėjo rudenį, kai surengėme eitynes iki Dumpių, kur stovi „Klaipėdos vandens“, „Grigeo Klaipėda“ valymo įrenginiai. Mūsų žmonių žinutė buvo pasiųsta tokia, kad niekas nesiruošia toliau taikstytis ir tylėti, jei reikia, galime susivienyti. Anksčiau sakydavo: „Čia jums, kelioms moterėlėms, problema yra“. Pasiuntė visuomenė žinutę, kad čia ne kelioms moterėlėms smirda, o mes visi nenorime išeiti iš savo namų. Visa bendruomenė nustebino susirinkę rugsėjo mėnesį, nesitikėjau. Eitynėse registracijoje pasirašė apie 3 000 žmonių, bet dalyvavo daugiau. Nustebino žmonės, kad taip galima susivienyti.
Pamenu įvykį šią vasarą. Apie 23-23.30 val. sutikau pagyvenusią porą su nešuliais. Sakau, kur jūs taip vėlai? Atsakė, kad važiuoja į sodą miegoti, nes neįmanoma. Iš tikrųjų, tai labai užsifiksavo, kad žmonės priversti važiuoti nakvoti kitur, nes naktį negali miegoti. Vasarą net lango negali atsidaryti diena iš dienos.
Tikrai nesakau, kad čia („Grigeo Klaipėda“ nuotekų rezervuarai Dumpiuose, – red. past.) vienintelis taršos šaltinis. Tai buvo vienas siūlas, kuris buvo patrauktas, bet reikia žiūrėti ir į kitas įmones. Tikrai, yra paslėptų dalykų, apie kuriuos mes nežinome.
– Priklausomai nuo vėjo krypties kvapai, kaip pabrėžia gyventojai, atkeliauja iš Dumpių, kur veikia keletas įmonių, yra nuotekų rezervuarai. Su tuo susijusi ne vien „Grigeo Klaipėda“?
– Taip, vienreikšmiškai. Visuomenės sveikatos centro suminiai kvapų matavimo rezultatai parodė, kad yra trys didieji kvapų teršėjai – „Branda“, „Klaipėdos vandens“ ir „Grigeo Klaipėda“ nuotekų šuliniai. Dar kas mums sukėlė įtarimą, kai buvo didelė delegacija atvykusi į Dumpius, „Grigeo“ teritoriją – vienas šulinys buvo pilnas, o kitas visiškai tuščias. Kur buvo padėtas visas nuotekų kiekis iš to tuščio šulinio? Visi filmavo tik pilną šulinį, iš kurio fontanais veržėsi vanduo. Manau, kad aplinkosaugininkai žinojo tą dalyką. Dabar kyla klausimas, ar tų institucijų vadovai gali toliau dirbti? Neaišku, kam jie dirba, reikėtų ryžtingai elgtis ir su tais, kurie daug metų nematė šios situacijos.
– Prokuratūra ėmėsi tirti „Grigeo Klaipėda“ veiklą. Kokios bendruomenės viltys?
– Tikiuosi, kad bus patikrintos ir kitos įmonės, kur jos deda nuotekas, ar atitinka kiekiai, kurie deklaruojami. Tikiuosi, kad „Klaipėdos vanduo“ įgyvendins savo pasižadėjimą. „Grigeo Klaipėda“ darė pristatymą prieš naujus metus, kad uždengė du šulinius, ozonatorių pasistatė. Geri žingsniai, bet išlindo kitos problemos.
Ir „Klaipėdos vanduo“ pasižadėjo uždengti rezervuarus, iš kurių sklinda kvapas. Tikiuosi, kad įgyvendinus kaip numatyta priemones, vasarą gyvensime be kvapų. Išlieka problema su „Branda“, bet ruošiama teisinė bazė ir artimiausiu metu komposto gamintojai bus pažaboti, jų veiklą bus privaloma vykdyti uždaruoju būdu.
– Socialiniame tinkle pirmadienį skelbėte, kad sulaukėte keistos žinutės. Sunerimote dėl savo saugumo?
– Parašė komentarą vienas žmogus, kad kažkas turėtų įsimontuoti GPS į savo kūną, jei pradings, kad artimieji žinotų, kur ieškoti. Aš pritaikiau žinutę sau, bet nežinau, ar tai grasinimas...
Vasarą toks įvykis buvo, kai po vieno susitikimo su aukštais aplinkosaugos pareigūnais kolegei atsisuko automobilio ratas. Gal tai sutapimas, bet ne tas metas, kai ratai keičiami... Kada pajudinami tokie didžiuliai pinigai, įmonės patiria tokius nuostolius, tokie mažyčiai daugiabučių gyventojai kaip mes... Visokių minčių kyla. Tikiuosi, tai tebuvo juokas.
