Per likusius vienerius Seimo kadencijos metus V.Gailius iš centrinės valdžios nebesitiki reikšmingų darbų ir sprendimų.
„Kas nebuvo padaryta per pirmuosius politinio sezono metus, tikrai nebus padaryta paskutiniais metais. Būtų gerai, kad nebūtų padaryta klaidų laikinos pergalės vardan“, – interviu 15min sakė Joniškio rajono meras.
Turi pasiūlymų prezidentui
– Dėl Joniškio rajono mero posto atsisakėte Seimo nario mandato. Ar nesigailėjote palikęs didžiąją politiką ir pasitraukęs į savivaldos lygį?
– Aš niekada nesigailiu dėl to, ką padarau. O dėl to, ką padarau, tiesiog didžiuojuosi savo sprendimais. Pasitikėjo joniškiečiai mano programa, pasitiki manimi ir aš džiaugiuosi galėdamas tarnauti Joniškio žmonėms. Tą darau labai nuoširdžiai.
– Matyt, stebite ir tai, kas vyksta Vilniuje. Kaip vertinate atnaujintą ministrų kabinetą? Ar per likusius kadencijos metus tikitės reikšmingesnių darbų, pokyčių?
– Reikšmingi darbai yra padaromi pirmais, antrais, retkarčiais – trečiais Seimo politinio sezono metais. Ketvirtais metais vyksta pasiruošimas rinkimams ir iš esmės visa veikla yra nukreipta į politinę reklamą. Tikėtis naudingų, atsakingų sprendimų, aš jų nesitikiu, kadangi turiu politinės patirties.
Kas nebuvo padaryta per pirmuosius politinio sezono metus, tikrai nebus padaryta paskutiniais metais. Būtų gerai, kad nebūtų padaryta klaidų laikinos pergalės vardan.
– Susisiekimo ir Žemės ūkio ministerijos, kurių veikla turi daug bendra su rajonų problematika, dirba su naujais ministrais.
– Jūs turbūt atsimenate mano repliką į Vyriausybės įstatymo projektą, kai buvo politizuojami ministerijų kancleriai. Pasisakiau iš esmės prieš, nes sprendimas politizuoti ministerijų kanclerius eliminavo ministerijos veiklos tęstinumą.
Ministras kažkiek daro įtaką programos ir programos įgyvendinimo plano įvykdymui, tačiau iš esmės šitame etape jie veiks tik siaurais politinės partijos, juos delegavusios į šitas pareigas, interesais. O apginti ministerijos interesą nebus kam, kadangi mes politizavome kanclerius.
Tuomet šaržavau, kad, taip, reikia politizuoti, nes valdantieji paprasčiausiai neturi tiek intelektualaus potencialo, kad norimi į ministerijų kanclerius paskirti žmonės gebėtų išsilaikyti valstybės tarnautojams ir vadovams keliamų reikalavimų egzaminus, turėtų pakankamai kompetencijos. Dabar nemažai ministerijų susiduria su šita problema.
Aš nemanau, kad kai kurie kancleriai gebėtų užimti savivaldybės valstybės tarnautojo pareigybes, nes jų kompetencija manęs netenkintų.
Džiaugiuosi, kad kertinėse ministerijose išliko kompetencija, išliko kancleriai, nes tiesiog ministrai pasirodė išmintingesni. Ko nepasakyčiau apie atskiras ministerijas, kur pasikeitė kancleriai ir, manau, jūs ten, Vilniuje, galite įvertinti, kokia kompetencija kanclerių veiduose atėjo. Aš nemanau, kad kai kurie kancleriai gebėtų užimti savivaldybės valstybės tarnautojo pareigybes, nes jų kompetencija manęs netenkintų. Čia yra daug aukštesnės kompetencijos žmonių nei kai kurių ministerijų kancleriai.
– Prezidentas Gitanas Nausėda žada daugiau dėmesio skirti Lietuvai, esančiai už didmiesčių ribų. Ko konkrečiai tikėtumėtės iš naujojo šalies vadovo?
– Jau tapo klasika mano teiginys, kad Lietuva ties Vilniaus riboženkliais nesibaigia. Lietuva yra čia, ji daug didesnė ir čia Lietuva nuoširdesnė – tai mano nuomonė. Jeigu yra tokia prezidento pozicija, aš ją sveikinu. Jeigu jis atkreips dėmesį į regionus, valio.
Šiandien Vyriausybę ir turbūt premjerą galiu pagirti dėl iniciatyvų grąžinti tas funkcijas, kurios iš esmės priklauso savivaldai – žemės klausimai. Nesuprantu, kam yra reikalinga Nacionalinė žemės tarnybos centrinė įstaiga. Ar tam, kad nesibaigtų žemės reforma?
Mano žiniomis, ministro pirmininko iniciatyva yra atrenkamos pilotinės savivaldybės, kurios spręs žemės klausimus pačios ir bus atsakingos už tai. Aš – už.
Mano žiniomis, ministro pirmininko iniciatyva yra atrenkamos pilotinės savivaldybės, kurios spręs žemės klausimus pačios ir bus atsakingos už tai. Aš – už.
Lygiai tas pats yra ir su įdarbinimo problema. Iš esmės už socialinę aplinką atsakinga savivaldybė ir mes turime įdarbinimo agentūras Lietuvoje. Mano nuomone, tai yra savivaldybės funkcija ir ji taip pat turi grįžti į savivaldybę.
Ar nėra galimybės centrinių įstaigų aptarnavimo centrus steigti savivaldybėse, kur ir kompetencijos, ir infrastruktūros klausimai tikrai išsispręstų? Aukštesnės kvalifikacijos žmonių, jaunų šeimų pritraukimas į regionus galėtų vykti per kompetencijų centrus. Centrinių įstaigų apskaitos, personalo tvarkymo centrai galėtų steigtis regionuose.
Pasiūlymų prezidentui turiu. Jeigu jis mane pakvies, aš jau dabar iš savivaldybės pozicijų tikrai pateiksiu jam daug idėjų. Esu pasirengęs susitikti su besiformuojančia profesionalia prezidento patarėjų komanda.
Sveikatos priežiūros paslaugas norėtų teikti latviams
– Gyventojų skaičius Joniškio rajone nuolat mąžta. Viena vietos žurnalistė prisiminė, kad atsikrausčius į rajoną prieš keliasdešimt metų čia gyveno gerokai per 30 tūkst. žmonių, dabar – daugiau nei 20 tūkst. gyventojų. Kokią rajono ateitį projektuojate: esate pasirengę tapti vis „besitraukiančia“ savivaldybe ar planuojate keisti padėtį?
– Berods, gerbiamo Žygimanto Maurico skaičiavimais, esame viena iš savivaldybių, kur stabilizavosi situacija. Ir pas mus yra grįžtančių žmonių. Pas mane į priėmimą atėjo jauna šeima, kuri kitąmet grįžta iš Suomijos.
Pas mane lankėsi žmonės, grįžtantys iš Didžiosios Britanijos. Grįžta po studijų, po praktikų, užsidirbę pinigų grįžta. Pas mus būsto kainos kyla. Tai yra geras požymis.
Vėlgi – žemės klausimai. Valstybėje esančiame reglamentavime turime būsto kompensavimo tvarką. Rajonuose, tokiuose kaip Joniškis, žmonės yra linkę statytis namus ir schema labai paprasta. Detaliajame plane turime numatę atskiras teritorijas gyvenamųjų kvartalų plėtrai, namų valdos paskirties sklypus ir juos turėtumėme parduoti aukcione. Aukcione nupirktų verslas, o po to pardavinėtų. Tada pirktų žmonės, kuriems kompensuoja.
Aš iš tikrųjų dirbu šiuo klausimu su savo politine komanda ir bandysiu tą teikti Vyriausybei, kad galėtumėme suteikti grįžtančioms šeimoms sklypus kurtis. Manau, kad tai būtų efektyvesnė parama nei kompensuoti tą iš esmės spekuliacinę kainą.
– Nors sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pristabdė arklius, G.Nausėda sako, kad sveikatos priežiūros įstaigų pertvarka turi būti tęsiama. Pirmiausia optimizavimas graso mažoms rajonų ligoninėms, tokioms kaip Joniškio. Čia yra sumažėję skyrių, trūksta tam tikrų specialistų. Kokias išeitis matote?
– Aš įsivaizduoju, kad prezidentas susipažino su sveikatos priežiūros sistema ir dalį savo programinių nuostatų perkėlė iš informacijos, kurią gavo Joniškyje.
Prezidentas lankėsi mūsų pirminės sveikatos priežiūros įstaigose, susitiko su privačiomis gydymo įstaigomis.
Pirminėje grandyje mes turime konkurenciją. Šioje grandyje mes teikiame paslaugą namuose, ne šaltose ambulatorijose nutolusiuose miesteliuose, kaimuose. Atvažiuoja į namus paslauga – ar lašinė, ar kraujo mėginys, ar spaudimas, temperatūra. Iš esmės ta ambulatorinė paslauga teikiama namuose.
Atvažiuoja į namus paslauga – ar lašinė, ar kraujo mėginys, ar spaudimas, temperatūra. Iš esmės ta ambulatorinė paslauga teikiama namuose.
Dėl ligoninės mūsų uždavinys yra, kad mūsų gyventojams, senjorams paslauga būtų kuo arčiau namų. Šiandien yra teikiamos kokybiškos paslaugos. Turime neseniai susiformavusią jauną chirurgų komandą, turime patyrusių medikų komandą.
Paslaugų plėtra – aš ir su ministru A.Veryga esu diskutavęs apie galimybę teikti sveikatos priežiūros paslaugas Latvijos Respublikos piliečiams. Latvijoje yra atsitraukęs, labai nutolęs sveikatos paslaugų prieinamumas. Iš esmės pirmas paslaugų centras yra Ryga.
Savaitgaliais mūsų prekybos centrai, turgūs, gatvės užkištos latviais. Čia savaitgaliais lietuviškai kalbant mažai išgirsi. Tiesiog okupuoja mus latviai. Tai mes turėtumėme latviams pasiūlyti ir kitas paslaugas. Ne tik turgaus paslaugų prašo, kirpyklos, manikiūrinės ir t.t.
Latvijos infrastruktūra labai centralizuota, labai atsitraukusi nuo sienų. Ir aš labai kviečiu latvius, jais džiaugiuosi. Pats kalbu latviškai ir bendrauju su jais čia latviškai visada, padedu.
Mes turėtumėme ieškoti galimybių latviams pasiūlyti ir sveikatos priežiūros paslaugas.
Ligoninė yra mūsų prioritetas, mes esame įsipareigoję žmonėms, kad būtinosios antrinės paslaugos Joniškyje būtų teikiamos.
Mokyklų tinklą optimizavo su diskusijomis
– „Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis siūlo išlaikyti mažas regionų mokyklas, norėtų, kad daugiau atsakomybės dėl to prisiimtų savivalda. Ką apie tai manote? Kokia padėtis dėl moksleivių skaičiaus mažėjimo Joniškio rajone? Kiek mokyklų ar klasių pastaraisiais metais teko uždaryti?
– Padėtis mūsų rajone yra daug geresnė nei kitur. Pas mus nėra mokyklų ar gimnazijų po 70–90 vaikų. Nėra tokių mokyklų. Iš esmės yra viena nepilna klasė.
Žagarės gimnazijoje yra 12 klasė, kur taip jau susiklostė, kad į 12 klasę nesusirinko reikiamas skaičius moksleivių. Bet ačiū Joniškio politikams, kurie išmintingi. Nemanau, kad dvyliktokams reikėtų pasakyti, jog jie 12 klasę jau baigs ne Žagarėje ir ne su tais mokytojais, su kuriais dirbo dvylika metų, o kažkur kitur.
Pas mus nėra mokyklų, kurios turėtų kritinę situaciją, jungtines klases. Tokių jungtinių klasių pas mus iš esmės nėra. Yra tik viename iš Saulės mokyklos skyrių, bet tai yra daugiafunkcis centras. Pas mus mokyklų tinklas yra optimalus ir jau turime šiandien sprendimus, kaip pagerinti kokybę.
Mes orientuojamės į ugdymo kokybę. Turi būti teikiamos kokybiškos švietimo paslaugos. Lyginant su kitomis savivaldybėmis, pas mus tinklas yra gerokai pažengęs į priekį.
Jis buvo optimizuotas su diskusijomis. Daug mokyklų yra uždaryta, tačiau sukurta kokybiška aplinka kitose mokyklose, teikiamos kokybiškos pavėžėjimo paslaugos. Pas mus imitacijos švietime nėra. Šiandien mes turime optimalų tinklą.
Daug mokyklų yra uždaryta, tačiau sukurta kokybiška aplinka kitose mokyklose, teikiamos kokybiškos pavėžėjimo paslaugos. Pas mus imitacijos švietime nėra. Šiandien mes turime optimalų tinklą.
– Kai kurie ekspertai kritikuoja Europos Sąjungos (ES) paramos panaudojimą regionuose – esą investuota į infrastruktūrą, kuriai nelabai yra kam naudotis. Europinė finansinė parama netrukus gerokai mažės. Kokie, kaip planuojate, bus jos panaudojimo prioritetai?
– Jeigu tik bus galimybės, viskas bus skiriama žmonių gyvenimo kokybei.
Naujausi mūsų sprendimai – mažoms gyvenvietėms. Galima buvo nukreipti į kažkokį infrastruktūros objektą, pastatą, dar kažką, bet mes viską nukreipėme į vandens kokybės gerinimą, kad 2020 metais visi Joniškio gyventojai gautų kokybišką vandenį.
Šiandien mes turime problemą – daug gyvenviečių, kur nėra vandens gerinimo įrenginių. Mes viską nukreipėme į kokybišką gyvenimą. Taip bus ir ateityje.
Aš manau, kad ir valstybė turėtų racionaliau pasižiūrėti į ES paramos panaudojimą ir įdarbinti mūsų Europos Parlamento narius. Kadangi mes agrarinis kraštas: pas mus stipriausi ūkininkai, geriausi derliai, technologijos – vokiečiams toli iki mūsų, tai aš manau, kad labai svarbu yra sausra, lietus, besikeičiantis klimatas ir senstanti mūsų melioracijos sistema. Aš matau, kad tai yra aplinkosauginė sritis. Melioracijos sistemai virš 70 metų ir ji ne tik moraliai, bet ir techniškai pasenusi. Lėšų melioracijos sistemai iš Kaimo plėtros programos skiriama labai nedaug. Mes minimaliai atsinaujiname.
Būtina kitaip pasižiūrėti į melioracijos sistemą. Jau reikia įrenginėti drėgmės sulaikytojus. Šiandien melioracijos sistema veikia taip: subėga ir išbėga į upelius, kurie yra tušti, ir viskas – į Lielupės baseiną.
Mes apsitvarkėme nuotekas, nes irgi Joniškis buvo neįvykdęs kriterijų. Mes per mėnesį įvykdėme, prisijungėme kompleksiškai ir įvykdėme reikalavimus. Mes jau nesame ta savivaldybė, kuriai gresia sankcijos.
Be jokios abejonės, reaguojant į Europos Komisijos (EK) kritiką dėl lauko tualetų, vėlgi tai yra aplinkosauginė tema. Turime kaimus, kuriuose, pripažinkime, niekada nebus įrengtų centralizuotų nuotekų. EK iš esmės finansuoja tik virš 2 tūkstančių.
Tai ką daryti mažose gyvenvietėse? Savivaldybės tarybos darbotvarkėje turime klausimą dėl vietinių nuotekų tinklų dalinio kompensavimo. Mes skatinsime žmones įsirengti vietinius nuotekų tinklus, kas daugelyje Europos šalių yra paplitę, įrenginiai yra šiuolaikiški, ekologiški ir dešimtis kartų pigesni nei centralizuoti tinklai. Tačiau manau, kad, kaip ir aplinkosauginė šiferio programa, šitų vietinių tinklų kompensavimo tvarka turėtų būti numatyta valstybiniu lygmeniu.
– Jūsų rajone veikia didelis kiaulių kompleksas, iš kurio sklindančiais kvapais karts nuo karto skundžiasi gyventojai. Savivaldybės tarybos opozicijos atstovai yra parengę dokumentą, pagal kurį kompleksą valdanti įmonė srutas laistytų didesniu atstumu nuo Joniškio miesto, be to, sumažintų laikomų kiaulių kiekį. Tačiau skundžiamasi, kad sprendimas dėl to nukeltas rudeniui.
– Opozicijos atstovai skundžiasi, kad nukelta rudeniui, tačiau jie patys prašė, kad rugsėjo tarybos posėdžiui būtų parengtas tarybos sprendimas. Taip, meras sudarė darbo grupę, į ją įtraukė opozicijos narius, kurie parengtų šį tarybos sprendimo projektą.
Tačiau 2018 metais liepos 31 dieną aš, tuo metu būdamas Seimo nariu, kreipiausi į Šiaulių apygardos prokuratūrą, prašydamas inicijuoti viešojo intereso gynimą dėl įmonės, kuri augina kiaules, skleidžiamų kvapų.
Šiaulių apygardos prokuratūra iki spalio mėnesio vykdė viešojo intereso gynimo vertinimo procedūrą, įpareigojo visas už aplinkosauginę, sveikatos, veterinarinę priežiūrą atsakingas institucijas atlikti veiksmus. Ta pati įmonė už beveik milijoną eurų įsirengė biologinius kvapų surinktuvus ir Šiaulių apygardos prokuratūra, atsižvelgusi į tai, kad visos institucijos, įpareigotos ginti viešąjį interesą, tą padarė, 2018 metų spalio mėnesį atsisakė kreiptis į teismą ir naikinti leidimus auginti gyvulius.
Auginimo, mėšlo, srutų šalinimo procesai yra reguliuojami ne vietos savivaldos teisės aktais. Šios procedūros yra reguliuojamos bendru žemės ūkio ir aplinkos ministro teisės aktu.
Joniškio rajono savivaldybės administracija šiuo klausimu dirba ir yra aktyvi.
Ir ne vien kalba eina apie įmonę. Ir paprasti ūkininkai, turintys iki 30 ha, ir mėšlą purtė, ir tręšė, ir laistė srutas. Jie yra identifikuoti, su jais susitikta, pasikalbėta ir iš tikrųjų niekam nėra nuolaidžiaujama.
– Jūsų rajonas neblizga pagal tiesiogines užsienio investicijas.
– Mūsų rajono verslas yra labai aktyvus. Man lieka tik padėkoti mūsų verslininkams, perdirbėjams, ūkininkams už investicijas rajone. Tiesiog mūsų verslininkai yra tokie aktyvūs, kad užsienio investicijoms toli nuo mūsų verslininkų investicijų.
Aš galvoju, kad euras yra vienodas – ar tai užsienio, ar tai vietos verslo investicija.
Jeigu jūs kalbate apie patrauklumą, taip, Joniškis yra globalus. Šiandien (pokalbis vyko ketvirtadienį, rugpjūčio 29 dieną – red. past.) tarybos posėdyje turime tarybos sprendimą dėl Joniškio diplomatų, ambasadorių užsienio valstybėse, kituose Lietuvos miestuose. Tai toks moralinis įsipareigojimas su tam tam tikrai įgaliojimais, teisėmis ir pareigomis.
Mes turime susitikimus su užsienio investuotojais, esame susipažinę su gerąja patirtimi. Rašome ir airių, ir britų asocijuotoms verslo struktūroms, bendradarbiaujame su „Verslia Lietuva“, lankėmės Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje, ambasadoriai pas mus lankosi, svečiai iš verslo asociacijų pas mus yra dažni svečiai.
„Kas bus, nespėliokime“
– Liberalų sąjūdis rugsėjį rinks naują partijos pirmininką. Šiuose rinkimuose dalyvaujate su kitais keturiais kandidatais – Seimo opozicijos lydere V.Čmilyte-Nielsen, Trakų rajono mere Edita Rudeliene, Neringos savivaldybės tarybos nariu Andriumi Bagdonu ir Vilniaus liberalu Vytautu Danilevičiumi. Anksčiau kalbėjote, kad aktyviai remiate V.Čmilytę-Nielsen. Kas pasikeitė?
– Mane kandidatu į pirmininkus iškėlė keli partijos Šiaurės Lietuvos skyriai. Aš visą laiką laikausi žodžio, esu garbingas ir padorus žmogus. Tai rinkimai parodys.
– Kitoms partijoms, tarkime, konservatoriams, nepasiteisino variantas, kai partijai žmogus vadovavo ne iš Vilniaus.
– Aš susitikau su jumis kalbėti apie Joniškio problemas, apie Joniškio reikalus, ne apie politinės partijos reikalus. Ir man turbūt negarbinga būtų dabar naudotis privalumu prieš kitus keturis kandidatus, turint eterį kaip Joniškio merui.
– Tai neatskleisite, jeigu laimėsite partijos pirmininko rinkimus, ar sutiktumėte vesti partijos sąrašą Seimo rinkimuose, galbūt palikti mero postą?
– Aš turiu įsipareigojimų joniškiečiams. Aš esu joniškietis. Mane pasamdė Joniškio žmonės ir aš jiems tarnauju.
Aš turiu įsipareigojimų joniškiečiams. Aš esu joniškietis. Mane pasamdė Joniškio žmonės ir aš jiems tarnauju.
– Gal, kandidatuojant į Seimą, pasamdytų Lietuvos žmonės?
– Kas bus, nespėliokime.
