Už eismo organizavimą atsakingi Kauno valdininkai neabejoja, jog laikinojoje sostinėje įvedus naują tvarką, išaugs pajamos už parduotus bilietus bei sumažės viešajame transporte kylančių konfliktų. Labiausiai šių pasikeitimų baiminasi autobusų bei troleibusų vairuotojai, kuriems reikės ne tik vairuoti bei prekiauti bilietais, bet ir kontroliuoti, ar visi keleiviai laikosi naujosios tvarkos.
Galės taikyti išimtis
Šių metų pavasarį Kauno politikai nusprendė pasekti Vilniaus bei Klaipėdos pavyzdžiu ir miesto viešajame transporte įdiegti naują tvarką. Klaipėdoje į autobusus pro priekines duris privalu lipti jau dvejus metus, Vilniuje – beveik vienerius metus, o Kaune ši tvarka įsigalios nuo liepos mėnesio.
Po kiek daugiau nei dviejų savaičių stotelėse sustoję autobusų bei troleibusų vairuotojai iš pradžių atidarys tik priekines duris. Kuomet lauke stovintys keleiviai pradės lipti į vidų, bus atidaromos vidurinės ir galinės durys, pro kurias žmonės išlips lauk.
Pro priekines duris įlipantys keleiviai privalės iškart pasižymėti vienkartinius bilietus arba prie komposterio pridėti savo elektronines korteles. Jeigu keleivių turimi bilietai bus galiojantys, suskambės specialus garsinis, o vairuotojų kabinose užsidegs šviesos signalas. Tokiu būdu troleibusų bei autobusų vairuotojai galės kontroliuoti, jog pro jų kabiną praeinantys keleiviai važiuos susimokėję už kelionę.
Tiesa, bent jau pirmaisiais mėnesiais vairuotojai turės teisę kartais daryti išimtis. Jei piko metu stotelėse bus itin daug žmonių, iškart bus atidaromos visos autobusų bei troleibusų durys. Tas pats bus daroma tuomet, kai į viešąjį transportą norės įlipti neįgalieji ar vežimėlius stumiančios motinos.
Šauksis apsaugininkų pagalbos
Tiek prieš dvejus metus Klaipėdoje, tiek ir prieš beveik metus Vilniuje šią naujovę keleiviai sutiko gana priešiškai. Kaip į naująją tvarką reaguos kauniečiai?
„Mešką išmoko važiuoti dviračiu. Manau, žmones ko nors išmokyti tikrai lengviau, – nusijuokė bendrovės „Autrolis“ Troleibusų ūkio viršininkas Algirdas Širvinskas. – Iš pradžių visko gali būti. Bandysime kaip nors žmones auklėti. Jei bus problemų, kreipsimės į atitinkamas tarnybas. Tiek apsaugininkams, tiek policininkams gali tekti mums padėti.“
Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vadovas Paulius Keras patikino, jog nemažai miestiečių pritaria šiai tvarkai ir laukia jos.
„Visada yra sunku ką nors pakeisti. Ypač tokius dalykus, prie kurių žmonės yra pripratę per dešimtmečius. Mes nesiruošiame imtis kažkokių drastiškų priemonių. Bet palengva prie šios tvarkos turėsime įprasti. Manau, kad kauniečiai niekuo nesiskiria nei nuo vakariečių, nei nuo Vilniaus ar Klaipėdos gyventojų“, – vylėsi skyriaus vedėjas.
Vairuotojai galės užsidirbti
Nuo liepos 1 dienos įsigaliosiančios tvarkos bene labiausiai baiminasi autobusų ir troleibusų vairuotojai, kuriems teks ne tik vairuoti ar prekiauti bilietais, bet ir kontroliuoti keleivius.
„Nelabai įsivaizduoju, kaip viską reikės suspėti. Jeigu bent pusei lipančių pro priekį dar reikės ir po bilietą parduoti, autobusas stotelėse stovės po kelias minutes“, – tvirtino viešinti savo vardą ir pavardę pabūgęs autobuso vairuotojas, šį darbą dirbantis beveik du dešimtmečius.
„Bent jau iš pradžių vairuotojams tikrai bus sunkiau. Jie patys baiminasi, kad visko nespės. Bet kadangi pradedame vasarą, kai žmonių srautas pats mažiausias, tikimės, kad per liepą ir rugpjūtį vairuotojai pripras“, – teigė A.Širvinskas.
„Ar tai nebus per didelis krūvis vairuotojams? Manau, kad ne. Daugelyje Europos miestų, pradedant Londonu ir baigiant Maskva, vairuotojai tai daro. Ten toks darbo krūvis yra normalus. Aš manau, kad jis bus įveikiamas ir mūsų vairuotojams“, – vylėsi savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vadovas.
Prie naujos tvarkos Kauno vairuotojai bus pratinami ir didinant jų atlygį už parduotus bilietus. Planuojama, jog vairuotojams atitenkančių komisinių dydis nuo liepos pradžios išaugs dvigubai.
Pasimokė iš Vilniaus klaidų
„Mano nuomonė yra neigiama, tokį sprendimą mes atšauksime. Tam ir autobusai projektuojami, kad žmonės įliptų pro bet kurias duris. Manau, šis eksperimentas nepasiteisino“, – prieš pusantro mėnesio lankydamasis „15min“ redakcijoje, tvirtino Vilniaus meras Artūras Zuokas. Tiesa, kol kas sostinės meras šios tvarkos neatšaukė.
„Prieš šią tvarką diegdami Kaune, mes neskubėjome ir stebėjome, kaip sekasi kolegoms Vilniuje bei Klaipėdoje. Tiesiog nenorėjome kartoti tų pačių klaidų. Tiek vienas, tiek kitas miestas skaičiuoja papildomas pajamas, ten nauja tvarka nesukėlė kažkokių problemų. Tiesa, skirtingai nei Vilnius, mes iš karto perstatome elektroninio bilieto sistemą taip, kad bilietai būtų patikrinami įlipant. Vilniuje vairuotojui parodoma kortelė, tačiau tai, mūsų nuomone, nebuvo pakankama kontrolė“, – aiškino už eismo organizavimą atsakingas Kauno valdininkas.
P.Kero teigimu, įvedus naująją tvarką, tikimasi per metus pajamas už parduotus bilietus padidinti 1 mln. Lt. Pasak pašnekovo, rekonstruojant autobusų bei troleibusų vairuotojų kabinas reikės investuoti maždaug 100 tūkst. Lt.
Vilniuje – dvejopa patirtis
Vilniaus savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ direktorius Gintas Bliuvas: „Mano įsitikinimu, ši tvarka yra pozityvi. Aišku, yra daug niuansų, dėl kurių ši tvarka gali gerai neveikti. Labai daug kas priklauso nuo keleivių ir vairuotojų požiūrio ir noro. Kai šią tvarką įvedėme Vilniuje, viskas veikė kuo puikiausiai. Pasirinkome teisingą laiką, kuomet keleivių srautai buvo palyginti nedideli. Iš pradžių maždaug 90 proc. keleivių žinojo, ką reikia daryti, pro kur reikia lipti. Tačiau vėliau viskas klostėsi ne taip gerai. Bet dažniausiai matau, kad pro priekines duris lipa tie žmonės, kurie nori tvarkos. Pro kitur lipa tie, kurie nori važiuoti be bilieto. Kalbat apie naujos tvarkos efektą, Vilniuje išaugo bilietų pardavimas. Pagal mūsų skaičiavimus, taip vadinamųjų „zuikių“ sumažėjo iki 1 proc. Vilniaus mastais tas vienas procentas reiškia milijoną litų.“
